Naujas reikalavimas elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 12 parlamentarų.
Kaip anksčiau teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas, tokie pakeitimai privalomi, siekiant apsaugoti miestų gyventojus nuo dažnų traumų.
Pataisoms pritaręs demokratas Tomas Tomilinas taip pat teigė, jog tokiu būdu bus apsaugomi ir kiti eismo dalyviai.
„Pats faktas šalmo užsidėjimo pagerina saugumą ne tik tai pačiam vairuotojui tos mikromobilumo priemonės, kuris labai dažnai būna visiškai nepatyręs vairuotojas, tiesiog dėl patogumo ir dėl to, kad turi pinigų, pasinaudoja ta priemone. Tačiau tas šalmas taip pat šiek tiek disciplinuoja vairuotoją ir padeda apsaugoti aplinkinius“, – aiškino T. Tomilinas.
„Mes turime pagalvoti pirmiausiai apie tų mikrojudumo priemonių valdytojų sveikatą ir gyvybę. Tai tikrai turim sau atsakingai šitą įvertinti ir tikrai šitas įstatymo projektas atneš naudos“, – antrino socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Tiesa, pataisoms nepritarę Seimo nariai tvirtino, kad tokiu būdu gali būtų sužlugdytas elektrinių paspirtukų nuomininkų verslas.
„Žmonės dar nėra pripratę dalintis šalmais, nes tai yra nehigieniška, tai nėra patrauklu, nes tiesiog galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis, jeigu tas šalmas bus dalijamasis“, – sakė liberalas A. Bagdonas.
„Kaip mes įsivaizduojam tų šalmų tvarkingą dezinfekavimą, tvarkingą išdavimą. Tai greičiausiai viskas baigsis tuo, kad tos paslaugos teikėjai atsisakys jos. Tai ar čia yra tikslas, kurį mes norime pasiekti“, – pridėjo konservatorius Jurgis Razma.
Nuomininkai teigia, kad gyventojai gali nustoti naudotis paslaugomis
Kiek anksčiau „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Benas Jurlovas naujienų portalui tv3.lt teigė, jog Seime svarstomas reikalavimas įpareigoti visus paspirtukų vairuotojus dėvėti šalmus ir numatyti už tai baudas gali turėti neigiamų pasekmių.
Anot jo, įvedus šį reikalavimą, galėtų ženkliai sumažėti vartotojų susidomėjimas naudotis dalijimosi paspirtukais arba nulemti šios paslaugos išėjimą iš rinkos.
„Bolt“ mūsų užsakymu kovo mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik 38 proc. Lietuvoje dalijimosi paspirtukais paslauga besinaudojančių žmonių yra tikri, kad toliau ja naudotųsi, jei būtų įvestas reikalavimas dėvėti šalmus.
Be to, 66 proc. dalijimosi paspirtukais paslaugos naudotojų sako, kad jei už šalmo nedėvėjimą grės bauda, tikėtina, jog keliones, kurias atlikdavo paspirtukais, priėmus šį reikalavimą atliks automobiliais“, – aiškino B. Jurlovas.
„Bolt“ atstovas taip pat aiškino, jog šį reikalavimą pritaikius užsienyje, pavyzdžiui, Kopenhagoje, galiausiai visos dalijimosi paspirtukais paslaugas teikusios bendrovės nustojo teikti šią paslaugą.
„Reikalavimo platformoms parūpinti šalmus trūkumus rodo Oslo patirtis. Osle praėjusiais metais trys skirtingos dalijimosi paspirtukais paslaugą teikiančios įmonės paspirtukus nuomojo kartu su šalmais, tačiau dėl naudotojų nenoro jų dėvėti, vandalizmo atvejų, vagysčių ir miestą užteršusių išmėtytų šalmų Oslo miesto savivaldybė, šiemet rengdama viešąjį konkursą paspirtukų nuomos paslaugoms teikti, sąlygose nurodė raginimą įmonėms šalmų prie paspirtukų netvirtinti“, – pridūrė B. Jurlovas.
Pašnekovas taip pat priminė ir praėjusiais metais Vilniuje vykdytą iniciatyvą, per kurią ant 1000 paspirtukų buvo pridėti šalmai. Visgi per kelias savaites dingo apie 90 proc. jų, o vartotojai atsiliepė, jog dalintis šalmais yra nehigieniška.
„Kad naudotojai susirūpinę dėl šalmų, kuriais būtų dalijamasi, švaros, atskleidė ir kovo mėnesį atlikta apklausa – 57 proc. apklaustų paslaugos naudotojų atsakė, kad nenorėtų dėvėti bendro naudojimo šalmo dėl higienos priežasčių“, – teigė B. Jurlovas.
„Bolt“ atstovas taip pat pabrėžė, kad priėmus reikalavimą paspirtukininkams ir kitų mikrojudumo priemonių naudotojams segėti šalmus, dalijimosi paslaugos tiekėjui aprūpinti visas transporto priemones šalmais gali užtrukti iki metų laiko.
„Pakankamo šalmų kiekio užtikrinimas, jų pritvirtinimo sprendimo įdiegimas, papildomos funkcijos sukūrimas programėlėje ir kiti reikalingi veiksmai gali užtrukti ir metus, be to, procesui kliudyti gali ir tiekimo grandinių trukdžiai. Vėlesnis įsigaliojimo terminas suteiktų daugiau galimybių tinkamai atitikti reikalavimą, jei įstatymo pataisos bus priimtos“, – kalbėjo B. Jurlovas.
Traumų pasitaiko įvairių
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vyresnysis skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas sako, jog per praėjusius metus į RVUL Skubios pagalbos skyrių per praėjusius metus kreipėsi daugiau nei 420 sužalojimus patyrusių paspirtukininkų, o šiais metais tokių pacientų skaičius kol kas siekia 33.
Pasak jo, paspirtukininkai dažniausiai susižeidžia nesilaikydami saugaus greičio ir atstumų ar neįvertindami paviršių, ant kurių jie važiuoja, kelių eismo taisyklių ar naudodami transporto priemonę ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, ant vieno paspirtuko važiuojant po du ar po tris žmones.
Gydytojas priduria, kad traumos įvyksta ir dėl to, jog paspirtukininkai važiuoja be apsaugų ar būdami neblaivūs ir apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų. Taip pat susižalojama susidūrus su kitais eismo dalyviais.
„Elektrinių paspirtukų vairuotojai dažniausiai kreipiasi dėl nesunkių traumų – rankų, kojų, peties sumušimų ir nubrozdinimų. Pasitaiko sunkesnių traumų, pavyzdžiui, vieno ar kelių kaulų (dažniausiai dilbio) lūžių, sąnarių ar raiščių patempimų ar plyšimų. Paspirtukininkams labai būdingos ir veido bei žandikaulio traumos, tokios kaip veido nubrozdinimas ir/ar sumušimas, išmušti dantys, lūžę žandikauliai, skruostikauliai, nosikauliai, net ir akiduobės – tačiau tokias traumas patyrę pacientai dažniausiai gydomi kitoje ligoninėje.
Taip pat pasitaiko galvos žaizdų, lengvų smegenų sukrėtimų, stuburo/nugaros sumušimų ar galūnių žaizdų. Paspirtukininkų traumoms būdinga ir tai, kad jie dažnai patiria ne vieną, bet kelis sužalojimus vienu metu“, – žurnalistams teigė A. Černauskas.
LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Artūras Šulnius prideda, kad pasitaiko ir kelio girnelės, stipinkaulio galvutės, nosies ar riešo lūžių.
A. Šlavius taip pat pabrėžia, kad dažniausiai vairuotojai nesuvaldo paspirtuko važiuodami dideliu greičiu.
„Kadangi šios transporto priemonės ratai maži, bet kokia duobelė kelyje gali tapti lemtinga. Nepadeda ir tai, kad paspirtukininkai retai dėvi šalmus, pirštines, tinkamus drabužius ir avalynę, kurie sumažintų traumų pasekmes“, – sako LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
O A. Černauskas prideda, kad dažnai patys paspirtukininkai nurodo, jog jų nelaimės priežastis būna nelygūs važiavimo paviršiai ar netinkamai pasielgęs kitas eismo dalyvis.
„Paspirtukininkai neįvertina, kad jų judėjimo greitis pakankamai didelis, jie juda tyliai, todėl labai pavojinga važiuoti netoli pėsčiųjų ar automobilių. Automobilių vairuotojai esant prastam matomumui nepastebi greitai judančių, išnyrančių prieš juos ar judančių už automobilio. Pasiteiravus, ar dėvėjo šalmą sužinome, kad ne, nors šalmas būtų apsaugojęs nuo galvos, veido traumos“, – sako A. Černauskas.
Lietuvos policijos duomenimis, per praėjusius metus elektrinių paspirtukų vairuotojai dalyvavo 173 įskaitiniuose eismo įvykiuose. Incidentų metu buvo sužeisti 184 žmonės, o 1 žmogus žuvo.
Šiais metais (iki kovo 25 d.) eismo įvykių informacinėje sistemoje užregistruoti 25 eismo įvykiai, 15 asmenų sužeisti, 4 iš jų nepilnamečiai.
Policija 2024 metais už šalmų nedėvėjimą 20–40 eurų baudomis nubaudė 1019 paspirtukų vairuotojų.
čia tam kad meskit jus tipo tuos paspirtukus ,seskit visi į mašinas ,greičiau išnuodysit vieni kitus dumais
