Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2024–2025 metais automobilių plovyklose užfiksuota apie 150 draudžiamųjų įvykių. Nukentėjusiems vairuotojams buvo atlyginta žala, kurios bendra suma siekė 110 tūkst. eurų. Vidutinė draudimo išmoka šiuo laikotarpiu sudarė 1 034 eurus.
Pasirodo seni įbrėžimai
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius teigia, kad dauguma vairuotojų, patyrusių draudžiamuosius įvykius plovyklose, kreipiasi dėl automobilio kėbulo apibraižymų. Vis dėlto, pasak jo, dažniausiai šie atvejai nesiejami su plovimo paslaugas teikiančių įmonių kaltėmis.
„Kai transporto priemonė yra nuplauta ir nublizginta, žmonės pastebi senus apibraižymus bei apgadinimus. Išvažiavę iš plovyklos vairuotojai šepečiu apvalo ant automobilio likusius vandens likučius ir tuomet dažniausiai pamato transporto priemonės pažeidimus, kurie anksčiau buvo pasislėpę po nešvarumais bei nebuvo jos vairuotojui kritę į akis“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
A. Gučius pabrėžia, kad transporto priemonių įbrėžimai, atsirandantys dėl pačios plovyklos kaltės, pasitaiko kur kas rečiau, o tokie atvejai turi aiškiai atpažįstamus požymius. „Vertinant tokius įvykius, būtina analizuoti plovyklos įrangos veikimo principus. Pavyzdžiui, jei plovimo šepečiai sukasi iš viršaus į apačią ir juda vertikaliai per variklio gaubtą, tai įbrėžimas ar kitas pažeidimas negali būti kitokios krypties, nes plovykloje paprasčiausiai nėra priemonių, galinčių jį sukelti“, – aiškina draudikas.
Draudimo bendrovės atstovas išskiria ir dažnai plovyklose pasitaikančias vairuotojų manevravimo klaidas. „Žmonės, išvažiuojantys šlapiais automobiliais, neįvertina, kad kelio danga prie pat plovyklos gali būti slidi ir apledėjusi bei laiku nesustabdo transporto priemonės. Pasitaiko, kad, netinkamai atlikdami posūkį, jie atsitrenkia į išorinę plovyklų įrangą, stulpelius, stabdomuosius bortelius ar užkardas“, – vardija draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.
Vairuotojų įgūdžiai plovyklose – itin svarbūs
Pasak A. Gučiaus, eismo įvykiai plovyklos viduje dažniausiai nutinka tuomet, kai vairuotojai nesilaiko nurodytų instrukcijų ir netinkamai įvertina situaciją. „Pavyzdžiui, konvejerinėje plovykloje vairuotojas turi užvažiuoti ant konvejerio juostos, įjungti laisvą pavarą, nuimti kojas nuo pedalų ir rankas nuo vairo. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriems vairuotojams kyla noras netinkamu metu pasukti vairą ar paspausti stabdžių pedalą. Atrodo, kad sėdint prie vairo, net ir tuomet, kai automobilis juda konvejeriu, suveikia instinktas stabdyti. Dėl to gali įvykti susidūrimas su iš paskos judančia transporto priemone“, – teigia draudimo bendrovės atstovas.
A.Gučius atkreipia dėmesį, kad dviejų transporto priemonių susidūrimai dažniausiai įvyksta išvažiuojant iš konvejerinės plovyklos. „Jose konvejeris juda nepertraukiamai ir nereaguoja, ar automobilis, išvažiavęs iš plovyklos, sustojo, ar ne. Jei transporto priemonė, išmesta iš konvejerio juostos, stovi, svarbu kuo greičiau pajudėti pirmyn, nes uždelsus ir laiku neatlaisvinus vietos, iš galo atsiras kitas automobilis, kuris kliudys jūsiškį. Tokiose situacijose eismo nelaimės dažnai nutinka ne tik dėl vairuotojų atidumo, bet ir dėl jų praktikos stokos“.
Vairuotojams, valdantiems automobilius su automatine pavarų dėže, tokiose situacijose tenka reaguoti greičiau. Šiose transporto priemonėse pavara neįsijungia, jei automobilis juda, todėl reikia suspėti sustoti, įjungti važiavimo režimą ir tęsti judėjimą. „Kiekvienas konvejerinės plovyklos lankytojas turėtų įvertinti, ar gebės šiuos veiksmus atlikti sklandžiai – nesutrikdydamas plovyklos darbo ir nerizikuodamas, kad į jį atsitrenks iš paskos važiuojantis automobilis“, – pabrėžia draudikas.
Važiuojant į automatinę plovyklą jis vairuotojams pataria įvertinti automobilio kėbulo ypatumus. „Svarbu, kad veidrodėliai būtų tinkamai pritvirtinti, kad nebūtų atsipalaidavusios apdailos juostos. Pavyzdžiui, jei automobilio durelių apsaugos juosta laikosi netvirtai, stipri vandens srovė arba šepečiai gali ją nesunkiai nulupti. Reikėtų nepamiršti ir ant bagažinės dangčio pasitaikančių nestandartinių apdailos detalių. Plovyklos šepečiai sukasi nemažu greičiu, todėl jie nesilpna jėga prisiliečia prie tų detalių, kurios gali nulūžti, pavyzdžiui, papildomos antenos. Dažniausiai plovyklos darbuotojai apžiūri ir įvertina tokias rizikas, tačiau dėmesį kiekvieną kartą į tai turėtų atkreipti į patys vairuotojai. Gamykliškai tvarkingi automobiliai plovyklose panašių žalų dažniausiai nepatiria“, – teigia A. Gučius.
Savitarnos ar automatines plovyklas besirenkantiems vairuotojams draudikas pataria atidžiai laikytis instrukcijų, cheminėmis medžiagomis valant transporto priemonės saloną. „Pasitaiko atvejų, kai cheminiai plovikliai paveikia automobilio plastmasines dalis. Atsargiau reikėtų su jais elgtis tuomet, kai automobilio salonas yra šviesios spalvos arba turi odos intarpų. Reikėtų visada įvertinti, ar medžiaga, kuria valote saloną, yra tinkama valyti jame esantiems ekranams, ar ji nepadarys žalos jų stiklams“, – pataria A. Gučius.
Jo teigimu, savitarnos ar automatinėse plovyklose vanduo dėl per didelės srovės kartais patenka į tarpus, į kuriuos jis neturėtų patekti. „Todėl reikėtų vengti didele srove purkšti vandenį tarp stiklo ir durų, po variklio gaubtu ar į žibintus. Būna, kad vanduo patenka ir į automobilio laidyną, ir į durų tarpus. Svarbu žinoti, kad stipri vandens srovė plovyklose yra skirta nuplauti kėbulo detalėms, o ne pašalinti nešvarumus iš tarpų“, – pabrėžia draudikas.
Neprognozuojamas vairuotojų elgesys
Pasak A. Gučiaus, automobilių plovyklose žalos dažnai pridaro neprognozuojamas vairuotojų elgesys. Pasitaikė atvejų, kai žmonės automatinėse plovyklose, veikiant plovimo programai, atidaro langus ar net išlipa iš automobilio: „Tokius poelgius sunku paaiškinti, tačiau pasekmės dažniausiai būna nemalonios. Pavyzdžiui, esame užfiksavę atvejį, kai važiuojantis plovyklos mechanizmas išlaužė staiga atidarytas automobilio duris“.
Kad tokių incidentų būtų išvengta, A. Gučius rekomenduoja visada tiksliai laikytis plovyklų taisyklių ir instrukcijų. Be to, renkantis plovyklą, jis pataria atsižvelgti ne tik į jos patogumą, bet ir į automobilio nešvarumų pobūdį: „Jei automobilis labai purvinas, geriau rinktis ne automatinę, o savitarnos plovyklą, kur purvas šalinamas aukšto slėgio vandens srove.
Storas, stipriai prilipęs purvo sluoksnis, valomas greitai besisukančiais šepečiais, gali pažeisti kėbulo dangą. Retais atvejais automatinėse plovyklose šepečiuose gali likti ir abrazyvinių smėlio dalelių, jei prieš jus buvo plauti nešvaresni automobiliai, o tai gali subraižyti automobilio dažus“.
Įvykus eismo ar draudžiamajam įvykiui plovykloje, A. Gučius pataria neišvažiuoti iš plovyklos teritorijos ir nedelsiant apie incidentą pranešti plovyklos darbuotojams. Priešingu atveju, tokia situacija gali būti laikoma pasitraukimu iš eismo įvykio vietos, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse.
