Paralelinio importo bumas
Nors oficiali Kremliaus propaganda skatina vietinių automobilių gamybą, Rusijos gyventojai išlieka ištikimi vakarietiškiems ir japoniškiems modeliams. Po Vakarų gamintojų pasitraukimo iš šalies daugelis pirkėjų susidūrė su ribotu pasirinkimu – pirkti kiniškus automobilius, kurie, kaip aiškėja, dažnai neatlaiko net vienos rusiškos žiemos, arba ieškoti alternatyvų per neoficialius importuotojus.
Tam buvo pasitelktas vadinamasis paralelinis importas – automobiliai į Rusiją buvo gabenami per Kirgiziją, Baltarusiją, Lietuvą ir kitas šalis. Nepaisant vyriausybės siekio stiprinti vietinę gamybą, ši schema sparčiai populiarėjo, nes leido rusams įsigyti norimus modelius už mažesnę kainą.
Muitų vengimo schemos ir jų pasekmės
Kad ribotų importą, Rusijos valdžia įvedė papildomus mokesčius, tarp jų – ir „perdirbimo mokestį“. Tačiau importuotojai greitai rado būdų juos apeiti – buvo klastojami dokumentai, nurodant mažesnę transporto priemonės kainą, taip išvengiant reikšmingos dalies muito mokesčių.
Ši schema padėjo kiekvienam pirkėjui sutaupyti iki 1 mln. rublių (apie 9 700 eurų), tačiau dabar muitinė ėmėsi griežtų veiksmų. Vietoje to, kad atsakomybė tektų automobilius importavusioms įmonėms, baudomis apkraunami pirkėjai, kurie palaikydami V. Putino agresiją prieš Ukrainą norėjo įsigyti vakarietiškus automobilius.
Baudos – nuo 300 000 iki 400 000 rublių
Rusijos muitinės tarnyba pradėjo masiškai siųsti pranešimus vairuotojams, reikalaudama padengti nesumokėtus mokesčius. Skelbiama, kad muitinės pareigūnai aktyviai tikrina importuotų transporto priemonių dokumentus ir ieško pažeidimų.
Ekspertai prognozuoja, kad baudų gali sulaukti dešimtys tūkstančių vairuotojų. Vidutinė suma, kurią jiems teks sumokėti, svyruoja nuo 300 000 iki 400 000 rublių (apie 2 900–3 800 eurų).
Automobilių konfiskavimas ir beviltiškos teisinės kovos
Didžiausia problema – vairuotojai net negali patikrinti, ar jų automobilis buvo įvežtas teisėtai. Visa informacija apie importuotus automobilius yra saugoma muitinės archyvuose ir nėra prieinama viešai. „Tai tiksinti bomba – niekas nežino, ar sulauks sąskaitos“, – aiškina rinkos ekspertas Maksimas Šelkovas.
Tie, kurie nesumokės reikalaujamų sumų, rizikuoja prarasti savo transporto priemones. Muitinė gali išregistruoti automobilį ir atimti jo numerius, taip užkirsdama kelią jo eksploatavimui.
Vairuotojai teoriškai gali kreiptis į teismą, tačiau tikimybė laimėti yra minimali. Dauguma automobilių buvo importuoti per fiktyvias įmones, kurios dabar jau neegzistuoja, todėl teisinės kovos tampa beviltiškomis.
