saugus eismas

Birželio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai – šalies miestuose galės atsirasti dviračių gatvės, maršrutiniam transportui skirti šviesoforai ir skirtingų tipų maršrutinio eismo juostos. Taip pat pradės galioti keletas naujų kelio ženklų bei horizontalaus kelio ženklinimo naujovės.

Europos Sąjungai lieka trys dešimtmečiai savo ambicingam tikslui – kad bendrijos keliuose nežūtų nei vienas žmogus – įgyvendinti. Nors Lietuvoje eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių skaičius mažėja, ekspertai neabejoja, kad būtina ir toliau įgyvendinti pokyčius. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 2863 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 147 žmonės. Didžioji dalis šių nelaimių įvyko dėl eismo dalyvių elgesio, todėl svarbu keisti vairavimo kultūrą.

Minint tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ir Lietuvos kelių policijos iniciatyva Vilniuje buvo vykdomas reidas. Jo metu tėvai buvo informuojami, kaip saugiai ir taisyklingai vežti vaikus, jiems buvo įteikiamos TKA specialistų parengtos atmintinės – skrajutės su naudinga informacija. Statistika rodo, kad daugiau nei 30 proc. specialiose kėdutėse vežamų vaikų būna neteisingai prisegti ir tai lemia sunkius sužalojimus eismo įvykių metu.

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad nuo birželio 1 d. miestų gatvėse gali atsirasti dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos. Jos žymimos raide „A“ arba simboliu „A+“. Taip siekiama sudaryti galimybę efektyviau organizuoti maršrutinio transporto eismą Lietuvoje, paskatinti gyventojus rinktis netaršų ekologišką transportą.

Vilniuje šiomis dienomis važinėja automobilis, ant kurio stogo sumontuota įranga traukia praeivių dėmesį – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ testuoja inovatyvią e.kontrolės sistemą, padėsiančią optimizuoti automobilių stovėjimo kontrolę. Vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą renkama daugumoje pasaulio miestų. Miestams plečiantis daugėja ir apmokestintų parkavimo vietų.

Kelių eismo taisyklių pažeidėjai Vilniaus gatvėse turėtų suklusti. Policija įsigijo naujus lazerinius greičio matuoklius, kurie greičio viršijimo pažeidimus gali fiksuoti netgi didesniu nei 2 kilometrų atstumu, be to, bus galima matyti ir tai, ar važiavote segėdami diržą, nesinaudojote telefonu. „Naujieji lazeriniai greičio matuokliai naudojami Vilniuje bei Vilniaus gatvėse, pareigūnai juos naudos kiekvieną dieną”, – portalui MadeinVilnius.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, miestuose gali atsirasti atskirų, tik maršrutiniam transportui skirtų šviesoforų. Jie bus įrengti sankryžose prie raide „A“ pažymėtų eismo juostų, taip pat ten, kur maršrutiniam transportui reikia suteikti pirmenybę. „Nauji šviesoforai ir jų signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, bus naudojami siekiant lanksčiau reguliuoti eismą ir prioretizuoti maršrutinį transportą.

Degalų kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje analizuojanti Lietuvos energetikos agentūra skelbia, jog gegužės 9-13 dienomis, benzino kaina buvo didesnė už dyzelino.  Minėtu laikotarpiu nagrinėjamame regione benzino kainos padidėjo 0,02-0,08 Eur/l. Daugiausiai benzino kainos augo Lenkijoje (5,9 proc.). Dyzelinas visose valstybėse, išskyrus Lietuvą, pigo nuo 0,01–0,05 Eur/l. Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos padidėjo  0,02 Eur/l (1 proc.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant darnų judumą miestuose.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirtį. Šiais metais pabaigus projektavimą, šiame kelyje taip pat numatyta paskelbti dar du rangos darbų viešuosius pirkimus ruožuose nuo 79 km iki 85 km ir nuo 56,83 km iki 72,50 km.

Šiandien bent du Lietuvos oro vežėjai siekia plėsti savo veiklą JAV rinkoje ir turi tam realių galimybių. Tai Tarptautiniame transporto forume (ITF) Leipcige, susitikęs su JAV transporto sekretoriumi Pete Buttigieg, kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susitikime tai pat aptarta Lietuvos pažanga ir procesas, kaip šaliai sėkmingai atlikti visas reikalingas procedūras, kad Lietuvoje registruoti orlaiviai galėtų būti naudojami skrydžiams JAV.

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, o dabar turime gausiai apželdintą, patogią pėstiesiems ir dviračiams gatvę, kurios vienintelis trūkumas – automobilių parkavimo vietos.

Jau nuo 2022 m. liepos mėnesio, visi nauji lengvieji automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai, parduodami Europos Sąjungos teritorijoje privalės turėti išmaniuosius greičio ribotuvus. „ISA“ (Intelligent Speed Assist) – tai technologija, kuri vairuotoją įspės, jog viršija leistiną greitį.

Metus veikianti transporto priemonių savininkų deklaravimo kodo (SDK) sistema sumažino automobilių prekybos šešėlį – naudotų mašinų pardavėjai į valstybės biudžetą pernai sumokėjo 50 proc. daugiau mokesčių nei 2020-aisiais – iš viso apie 93 mln. eurų. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, ši apskaita automobilių prekybą padarė skaidresnę. „Šiandien, praėjus metams nuo šios apskaitos sistemos įsteigimo, galima daryti pagrįstą išvadą apie SDK kodo atneštą naudą.

Gyventojai, kurie nori pasikeisti automobilį dar gali pretenduoti į 1 tūkst. eurų kompensaciją, jeigu atsikratę sena mašina pirks kitą mažiau taršią. Kaip skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra, prašymus kompensacinei išmokai gyventojai gali teikti iki 2022 m. birželio 1 d. 12.00 val. (arba iki kol pakaks lėšų). Iš 3 mln. eurų, kurie numatyti kompensacijoms, jau panaudota 2,43 mln. eurų. Taigi, dar daugiau nei 500 gyventojų gali gauti išmokas.

Klaipėdoje pradedama uostamiestį su magistraliniu keliu Klaipėda-Liepoja jungiančios Kelmiškės gatvės rekonstrukcija. Ją už daugiau kaip 2,5 mln. eurų atliks tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Atliekant rekonstrukcijos darbus bus atnaujinta gatvės kelio danga, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, autobusų stotelės, pasirūpinta moderniu apšvietimu, paviršinių nuotėkų surinkimo tinklais ir kelio ženklinimu. Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti iki kitų metų gegužės.

Lietuvoje vairuoja 63 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu vyrų – net trečdaliu daugiau nei moterų, rodo tyrimas. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad net 63 proc. šalies gyventojų vairuoja automobilius. Daugiausiai vairuojančių tarp šalies gyventojų yra 30–49 metų amžiaus (83 proc.) bei 18–29 metų (69 proc.), tuo tarpu senjorų, sulaukusių virš 50 m. ir daugiau (48 proc.

Paskelbtas viešasis pirkimas dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, šio pirkimo tikslas parinkti optimalią kelio ruožo rekonstravimo alternatyvą ir pagal ją skelbti konkursą techninio projekto parengimui.

Susitikęs su AB „Kelių priežiūra“ naujos kadencijos valdybos nariais, susisiekimo ministras Marius Skuodis paragino užtikrinti kokybišką pagrindinę šios bendrovės veiklą, vykdant specialų valstybės įpareigojimą – valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir „nebeeksperimentuoti“ su kelių tiesimo ir rekonstrukcijos rangos darbais.

Nuo šių metų gegužės 1 d. įsigalios naujos teorijos ir praktikos egzaminų kainos. Jos iš esmės nekito nuo 2009-ųjų, nors per 13 metų buvo nuolat diegiamos naujovės. Tad šie pokyčiai daromi norint ne tik toliau tobulinti paslaugas, naujinti egzaminavimui skirtų transporto priemonių parką, taip užtikrinant kuo kokybiškesnes sąlygas būsimiems vairuotojams, bet ir atsižvelgiant į šalyje didėjančią infliaciją, augančias degalų kainas ir eksploatacinius kaštus, darbo užmokesčio pokyčius.

Kauno ir Prienų rajonuose pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, būtinos kelio Nr. 130 ruožui Kaunas–Prienai rekonstruoti. Rengiant šiam keliui platinti reikalingą teritoriją, iš viso planuojama paimti beveik 300 žemės sklypų, iš jų 284 privačius ir 10 valstybinės žemės sklypų. „Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija – šiame regione itin laukiamas projektas. Tai Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įrašytas vienas iš strateginių kelių infrastruktūros projektų.

Šylantys orai ir ilgėjančios dienos skatina vairuotojus leistis į tolimesnes keliones – daugėja vykstančių į sodybas ir gamtą. Šiuo metų laiku keliuose svarbu būti itin atidiems, nes didėja pavojus keliuose susidurti su laukiniais gyvūnais. Ekspertai pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint būti saugiems ir laiku pastebėti gyvūnus. Vienas svarbiausių aspektų – tinkamas kelio apšvietimas. „Išaugęs keliaujančių automobiliais srautas pavasarį didina ir incidentų su gyvūnais keliuose skaičių.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Lietuvos herbo – Vyčio – naudojimui ant automobilių valstybinių numerių. Kaip teigiama projekte, nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių. Būtent dėl to tuščią vietą tarp raidžių ir skaičių buvo siūloma užpildyti Vyčio simboliu.

Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma (69 proc.) lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos. Tyrimų duomenimis, ši problema ypač aktuali tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų.

Miuncheno viešojo transporto departamente bandoma priekaba su saulės baterijomis žada sumažinti taršą mieste, kur išmetamas CO2 emisijų kiekis yra didžiausias. Ši priekaba nepadeda autobusui judėti į priekį, tačiau užtikrina šildymo ir oro kondicionavimo sistemų veikimą.  Iš pirmo žvilgsnio šis sprendimas atrodo gana komiškai.

Balandžio 6 d. Lietuvoje minima Saugaus eismo diena. Ta proga vilniečius ir miesto svečius kviečia pasikartoti žinias apie saugaus eismo taisykles balandžio 3 d., sekmadienį, sostinės Katedros aikštėje vyksiančiame renginyje „Esu saugus ir saugantis kitus“, kurio metu lankytojai bus kviečiami dalyvauti edukacinėse veiklose ir iš arčiau susipažinti su specialiųjų tarnybų darbu. Dėl neapdairumo ir saugaus eismo taisyklių nesilaikymo Lietuvos keliuose kasmet įvyksta skaudžių nelaimių.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė įsakymą, pagal kurį bus atnaujinamas ir keičiamas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas. Ši tvarka keičiama siekiant didesnio skaidrumo, aiškumo, skaitmenizacijos plėtros. „Techninė apžiūra dėl skaidrumo tiek mums, tiek paslaugos gavėjams iki šiol kelia daug klausimų, todėl įvertinę įvairius pasiūlymus ją tobuliname, kad  liktų kuo mažiau galimybių korupcijai ir kartu tvarka būtų aiškesnė ir paprastesnė.

Nuo š. m. balandžio 1 d. nuo Vilniaus iki Kauno (A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km) bus suteikta automagistralės kategorija, informuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Poreikis mažinti oro taršą dar niekada nebuvo taip dažnai ir garsiai aptarinėjamas. Nors dėl to pasaulio lyderiai daugiau dėmesio skiria žaliosios energijos iniciatyvoms, išlieka faktas, kad norint užtikrinti mažesnę oro taršą, viso pasaulio vyriausybės turės nuveikti kur kas daugiau.  Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet dėl prastos oro kokybės miršta septyni milijonai žmonių.

Blogiausias magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Utena jau šiemet vienoje iš atkarpų sulauks rangos darbų – jie prasidės Utenos mieste. Kituose rekonstrukcijos ruožuose šiemet prasidės projektavimo konkursai. Visą kelią iki Utenos planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos.

Dzūkijos sostinė Alytus apsuptas miškais, kurie pritraukia daugybę lietuvių pasimėgauti miško gėrybėmis. Tačiau šiuos miškus prižiūrintys girininkai su liūdesiu stebi, kaip gamta teršiama tonomis senų padangų. Panašu, kad atsakomybės dėl to nejaučia ne tik gamtą teršiantys gyventojai, bet ir vietiniai atliekų tvarkytojai.

„ Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą 46 naujais deriniais iš M raidės, kuriuos pirmiausiai bus galima užsisakyti internetu nuo 17 val. Pavyzdžiui, Mindaugai ar „Mini Cooper“ savininkai ras MIN raidžių derinį, Miglės apsidžiaugs radusios MIG, o mėgstantys pasikartojančias raides galės rinktis tarp MIM ar MYM. Įprastai registruojamam automobiliui numerio ženklų kombinacija yra parenkama automatiškai eilės tvarka.

Lenkijoje link Baltarusijos sienos vykstantiems sunkvežimiams tenka stovėti 40 km eilėje, kad galėtų kirsti Koroščino pasienio punktą, nes grupė protestuotojų blokuoja kelią ir reikalauja uždrausti prekybą su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, praneša Lenkijos pareigūnai. Proteste dalyvaujantys ukrainiečiai ir lenkai šį kelią link pasienio punkto su pertraukomis blokuoja jau maždaug dvi savaites, taip siekdami spausti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje.

Nepaisant nuolatinių priminimų apie eismo saugumo svarbą avaringumas didžiausių Lietuvos miestų gatvėse išlieka nemažas. Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenys, aukščiausi avaringumo rodikliai jau ne vienerius metus fiksuojami Kaune, kur pernai 100 automobilių tekdavo vidutiniškai 11,72 avarijos, taigi beveik dvigubai daugiau nei Vilniuje (6,49). Tiesa, Kaune vieninteliame iš trijų didžiųjų miestų avaringumo rodiklis pernai, lyginant su 2020-aisiais, sumažėjo.

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia tradicinį piešinių konkursą „Saugus eismas kelyje 2022“. Kaip ir ankstesniais metais, šešių konkurso nugalėtojų darbai papuoš autobusų stotelių paviljonus, kurie pasibaigus konkursui bus išrinkti pagal laimėjusių dalyvių gyvenamąją vietovę. Kaip ir anksčiau, visą Lietuvą apimančiame konkurse kviečiami dalyvauti švietimo ir ugdymo įstaigų mokiniai, nevyriausybinių organizacijų nariai, bendruomenės.

Dėl nuolatinio ir vis didėjančio centrinės miesto dalies apkrovimo automobiliais Kaune siūloma imtis papildomų sprendimų. Jie – nepopuliarūs, bet būtini, siekiant išvaduoti gatves nuo tankiai užstatomų transporto priemonių, kurios neretai paliekamos net ištisiems savaitgaliams. Planuojama plėsti mokamas žalias automobilių stovėjimo teritorijas ir prailginti rinkliavos rinkimo laiką geltonoje, raudonoje bei mėlynoje zonose. Parkavimo tvarkos naujovės įsigaliotų nuo balandžio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) perkelia naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminą iki 2023 m. sausio 1 d. Toks sprendimas buvo priimtas dėl būtinybės suteikti paramą medicinos priemonėmis Ukrainai. Šiuo metu vaistinės, didmenininkai bei nevyriausybinės organizacijos didžiausią dėmesį yra sutelkę į pagalbą ukrainiečiams, todėl prašome gyventojų solidarizuotis ir palaukti.

Dauguma automobilių gamintojų jau spėjo susitaikyti su artėjančiais pokyčiais ir tiesiog pareiškė, jog nuo tam tikros datos pradės Europoje pardavinėti tik elektra varomus automobilius. Vis dėlto, Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas, kalbėdamas neoficialaus susitikimo su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos šalių pareiškė, jog jis nepritaria vidaus degimo variklių draudimui nuo 2035 metų.  „Norime, kad vidaus degimo variklius būtų galima naudoti ir po 2035 metų“, – tarė jis.

Nuo kovo 1 d. būsimieji vairuotojai, užsiregistravę į praktikos egzaminą ir negalintys į jį atvykti, privalės pranešti apie tai bent prieš parą iki egzaminui prasidedant. Ši taisyklė laikinai netaikyta prasidėjus pandemijai, tačiau siekiant mažinti egzamino laukimo laiką ir sudaryti galimybę kitiems užsiregistruoti į atsilaisvinusią vietą, ji vėl sugrąžinta.

Keliuose prasideda metas, kai aptrupėjęs kelio dangos asfaltas arba po sniegingos žiemos ant kelių likęs barstymo mišinys pridaro žalos vairuotojams – sukelia automobilio stiklo pažeidimus. Automobilių stiklų priežiūros specialistai pabrėžia, kad nutirpus sniegui vairuotojų, besikreipiančių dėl stiklo įdaužų, skaičius išauga kelis kartus. Draudikai atkreipia dėmesį, kad stiklo pažeidimai yra vieni dažniausiai pasitaikančių draudžiamųjų įvykių automobilių draudime.

Prancūzijos sostinėje buvo įjungtas pirmasis triukšmo radaras, kuris automatiškai identifikuoja numatytą triukšmo ribą peržengiančius motociklus ir kitas transporto priemones. Paryžiaus savivaldybės atstovai teigia, jog tokiu būdu siekiama sumažinti ir taip per didelį triukšmo lygį.  Prietaisu, pritvirtintu aukštai ant gatvės žibinto stulpo 20-ajame Paryžiaus rajone, galima išmatuoti judančių transporto priemonių triukšmo lygį ir nustatyti jų valstybinius numerius.

Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno jau veikia 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos (toliau – KIŽ), kurios informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja leistiną greitį, praneša apie galimai atsiradusias kliūtis kelyje. Įrangą iš rangovo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) planuoja pilnai perimti iki šių metų kovo mėn.

Besitraukiant kalendorinei žiemai, keliuose veriasi duobės. Valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ vien per sausio mėnesį užtaisė 6500 m² pavojingų išdaužų visoje Lietuvoje. Sudėtingiausia situacija pietiniuose ir vakariniuose rajonuose. „Žiema buvo gausi temperatūros svyravimų iš pliuso į minusą, tai stipriai veikia ilgai neatnaujintą dangą, į kurios konstrukciją patenka vanduo ir jis ten dėl pasikartojančių užšalimo ciklų atveria išdaužas.

Kai kuriais atvejais po eismo įvykio vairuotojai pasineria į didelius ginčus, nesurasdami atsakymo, kuris iš jų liko kaltas dėl nelaimės. Ypač nesutarimų iškyla tada, kai transporto priemonė įsirėžia į kito automobilio galą.

Laikai, kai net ir smulkus eismo įvykis kainuodavo nemažai nervų ir laiko aiškinantis dėl žalos atlyginimo, jau praeityje. Šiandien šie klausimai daugeliu atvejų sklandžiai ir greitai išsprendžiami draudimo dėka. Tačiau draudimas draudimui nelygus, o dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų rūšys.

Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams praėjusiais metais teko aiškintis per 47 tūkst. kelių eismo pažeidimų. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka – taisykles pažeidusius automobilius gali nutempti ir savivaldybės pareigūnai. Tikimasi, vairuotojai atidžiau žiūrės, kur palieka automobilį ir ar jis nesukelia nepatogumų ir net pavojaus kitiems. „Kone pusė šimto tūkstančių pažeidimų per metus yra didžiulis skaičius.

Lietuvos statistikos departamentui paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pokyčiai sieks apie 10 proc.  Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą.

Nuo gegužės griežtės baudos už aplinkos teršimą – Seimas antradienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jei katalizatorių automobilyje nebus, už pakartotinį pažeidimą gali grėsti bauda net virš 2 tūkst. eurų. Kaip politikai skelbė, tikimasi, kad padidintos baudos atgrasys savininkų siekius automobiliuose montuoti nelegalią įrangą, leidžiančią nuslėpti išmetamų teršalų kiekį. Už pakeitimus antradienį balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs reikalavimas visoms Lietuvoje parduodamoms transporto priemonėms turėti savininko deklaravimo kodą (SDK) atskleidė įstatymo spragą, trukdančią per tarpininkus įsigyti užsienyje esančius automobilius. SDK yra privalomas ir tokiu atveju, jei parduodamas automobilis priklauso ne Lietuvos gyventojui, tačiau tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės jo gauti negali – valstybės institucijos išaiškino, kad tai gali daryti tik automobilio savininkas.