saugus eismas

2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs reikalavimas visoms Lietuvoje parduodamoms transporto priemonėms turėti savininko deklaravimo kodą (SDK) atskleidė įstatymo spragą, trukdančią per tarpininkus įsigyti užsienyje esančius automobilius. SDK yra privalomas ir tokiu atveju, jei parduodamas automobilis priklauso ne Lietuvos gyventojui, tačiau tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės jo gauti negali – valstybės institucijos išaiškino, kad tai gali daryti tik automobilio savininkas.

Lukas Dulskas Norėdami įspėti, padėkoti ar praleisti vieni kitus kelyje vairuotojai neretai susibendrauja naudodami tam tikrus signalus. Kai kurie kartais važiuoja su įjungtais priešrūkiniais žibintais ar tiesiog užmiršta išjungti ilgąsias šviesas. Vis dėlto tokios klaidos gali kainuoti baudą iš policijos pareigūnų.

Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūra paskelbė, jog nuo 2022 metų sausio 7 iki 2022 metų rugsėjo 1 dienos, nepasiturintys asmenys kviečiami teikti prašymus kompensacinei išmokai gauti įsigijus mažiau taršius automobilius.

Greičio viršijimas išlieka viena didžiausių šalies vairuotojų ydų, dėl kurios kasmet įvyksta dešimtys tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių. Ypač žiemą, kai eismo sąlygos dažnai tampa sudėtingos dėl plikledžio, sniego, šlapdribos, o didesnę dalį paros yra tamsu, greičio viršijimas gali būti pražūtingu įpročiu. Policijos atstovai pažymi, kad jo atsikratyti Lietuvos vairuotojams sekasi sunkiai, o šiemet užfiksuotų greičio viršijimo atvejų skaičius artėja prie milijono.

Siekiant paspartinti kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją, artimiausiu metu bus pradėtos šiam ruožui platinti reikalingos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Jas atliks Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Kelprojektas“. Būsimai kelio trasai reikiamus privačios žemės sklypus numatoma išpirkti per 18 mėnesių, t. y. iki 2023 m. vidurio.

Letuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie vienus svarbiausių 2022 m. darbų valstybinės reikšmės keliuose. Projektavimo darbai vykdomi visus metus, rangos darbai gali būti vykdomi pasibaigus technologinei pertraukai, t. y. nuo kovo 15 d., jei orų sąlygos tinkamos.

„Kai tik įvyksta koks nors skaudus visuomenėje plačiai nuskambantis eismo įvykis, pradedama kalbėti, kad Lietuvai reikalingi eismo psichologijos specialistai, peržiūrimos nuobaudų sistemos, įvedami papildomi draudimai, diskutuojami vairuotojų rengimo trūkumai, permainų poreikiai... Tačiau ilgainiui atsiranda aktualesnių visuomenei problemų ir ankstesnės apleidžiamos iki kito skaudaus eismo įvykio“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos profesorė Auksė Endriulaitienė.

Automobilių remontininkai, tvarkydami katalizatorius ir kietųjų dalelių filtrus, juos galės tik pakeisti – nauju arba naudotu. Nuo šiol bus draudžiama į automobilius įmontuoti valdiklius, kurie mažintų transporto priemonių taršos kontrolės įtaisų veiksmingumą. Tai numato Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo pakeitimai. Aplinkos ministerija šiuos reikalavimus siūlo griežtinti atsižvelgdama į aplinkosaugininkų duomenis.

Jau nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos keliams finansuoti bus taikoma nauja, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįsta finansavimo sistema, kuri bus daug labiau orientuota į savivaldą. Tokią galimybę užtikrina Susisiekimo ministerijos inicijuota Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarka.

Nors šiuo metu efektyviausia priemone kelių priežiūrai laikoma druska ir smėlio mišiniai, pasigirsta kalbų apie alternatyvias priemones, pavyzdžiui, cukraus naudojimą. Specialistai paaiškino, ar Lietuvoje ketinama naudoti naujas kelių barstymui skirtas medžiagas ir kokią įtaką išbertos druskos daro ne tik automobilių kėbulams, gamtai, bet ir žmogui. Automobilių pirkėjai, išgirdę, kad transporto priemonė yra atkeliavusi iš Skandinavijos valstybės, iškart suklūsta.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų. Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.

Vis trumpėjantis paros šviesusis laikotarpis, vienas kitą keičiantis sniegas ir lietus bei minusinė temperatūra gerokai pablogino sąlygas vairuotojams – kartais į kelionę tenka išsiruošti esant prastam matomumui ar asfaltą padengus ledui. Deja, bet dėl slidaus kelio ir stovėjimo aikštelių paviršiaus įvyksta daugybė smulkių eismo įvykių, jų metu apgadinami ne tik automobiliai, bet ir stulpai, atitvarai. Nukenčia ir degalinių kolonėlės.

„YIT Lietuva“ pasirašė dvi sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, pagal kurias bendrovei patikėti rytinės bei pietinės sostinės dalies gatvių remonto ir priežiūros darbai. Maksimali jų vertė sieks 20 mln. eurų be PVM. Gatvių priežiūros sutartys pasirašytos 36 mėnesių laikotarpiui. Atliekant remonto darbus pagal šiandienos techninius reikalavimus bus atnaujinamos asfalto dangos, pašalinami gatvių, šaligatvių, dviračių takų ir kitų miesto dangų atkarpose esantys defektai.

Valdantieji nusprendė atidėti ir dar tobulinti Vyriausybės pritarimo jau sulaukusį taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą. Jis turėtų pakeisti dabartinį automobilių registracijos mokestį. Tačiau susisiekimo ministras sako, jog Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto. Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Todėl mums būtinas didžiulis elgsenos pokytis: viena vertus, pakeičiant didelę autoparko dalį taupesniais automobiliais, kita vertus, daliai gyventojų persėdant į išvystytą viešąjį transportą.

2020 m. Europos Sąjungoje beveik 15 mln. transporto priemonių naudojo suskystintomis dujomis varomus variklius (LPG). Tokie varikliai tapo populiarūs dėl mažesnio išmetamo CO2 kiekio, lyginant su benzininiu varikliu, taip pat ženkliai sumažėjusių bendrų kuro sąnaudų vienam kilometrui, palyginus su benzininiu ar dyzeliniu varikliu.

Lietuvos keliuose šiuo metu iš viso veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas. Tuo metu pažeidėjų skaičiuojama ne dešimtimis, bet šimtais tūkstančių. Nors šie metai dar nesibaigė, iš viso nustatyta jau daugiau kaip 767 tūkst. pažeidėjų, viršijusių greitį. Policijos atstovų teigimu, tai reiškia, kad šiemet užfiksuota apie 300 tūkst. daugiau greičio mėgėjų nei pernai atitinkamu laikotarpiu.

Sinoptikų duomenimis, artėjantį savaitgalį daugiausia sulauksime lietaus, tačiau vietomis tikėtina lijundra ir plikledis. AB „Kelių priežiūra“ perspėja, kad vietomis bus slidu ir ragina vairuotojus atsižvelgti į žiemiškas orų sąlygas keliuose. Šeštadienį per Lietuvą judės drėgna oro masė, kuri atneš kritulius daugiausia rytinėje, vidurio ir šiaurinėje šalies dalyje. Oro temperatūra bus teigiama, tačiau kai kur ji bus itin arti 0 °C, todėl lijundros ir plikledžio neišvengsime.

Kitą savaitę į Vilniaus gatves išriedės ilgiausias Lietuvos istorijoje troleibusas – 24 metrų ilgio transporto priemonė sostinėje kursuos iki sausio vidurio. Šis neįprastas trijų dalių „Solaris Trollino 24 Metrostyle“ troleibusas šventiniu metu vyks vienu populiariausių, 19-uoju maršrutu Konstitucijos pr.–Antakalnis–Saulėtekis.

Vilniuje šiuo metu įrengta 18 stacionarių pažeidimų fiksavimo įrenginių, kurie matuoja ne tik vairuotojų pasirinktą greitį, bet ir kitus vairavimo ypatumus. Prie šio skaičiaus prisideda dar 5 matuokliai skirtingose miesto vietose.  Įrenginiai yra metrologiškai patikrinti, integruoti į Administracinių pažeidimų registrą, jie fiksuos nusižengimų protokolus ir išsiųs pažeidėjams automatiškai. Palaipsniui gruodžio mėnesį nuolatiniam darbui bus paruošti visi 5 matuokliai.

Iškritus sniegui, Lietuvos keliuose pasipylė virtinė avarijų. Nors automobilio slydimas kelyje daugeliui vairuotojų yra tikras prakeiksmas, kai kam tai tampa pramoga. Tačiau policija įspėja, kad už chuliganiškus manevrus kelyje teks ne tik piniginę patuštinti, bet ir gali prarasti ir vairuotojo pažymėjimą. Įspėja šonaslydžio mėgėjus Policijos atstovai drifterių kategorijos surinktoje nuobaudų statistikoje neišskiria.

Jau nuo kitų metų šalies gydymo įstaigos ir visos registruotos kelių bei geležinkelių transporto priemonės turės atsinaujinti savo pirmosios pagalbos rinkinius. Bendradarbiaudama su greitosios medicinos pagalbos medikais, kurie dažniausiai yra pirmieji, atvykstantys į įvykio vietą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naujas pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijas ir ragina nedelsti bei pasiruošti pokyčiams iš anksto.

Seimas priėmė Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2022 m. atleisti nuo transporto priemonių registracijos mokesčio gyventojus, registruojančius paveldėtą automobilį. Už tai numatančius teisės akto pakeitimus balsavo 122 Seimo nariai. Pasak šių pataisų iniciatoriaus Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, naujos nuostatos buvo parengtos atsižvelgiant į gyventojų gautus pareiškimus ir prašymus.

Kiek daugiau nei 1000 gyventojų, kurie įsigydami automobilį sudarė užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį (pasirašė vadinamąjį kauferį), netrukus sulauks VMI dėmesio – jiems bus siunčiamas specialus klausimynas. Dalis asmenų, dėl kurių transporto priemonės įsigijimo sandorio aplinkybių realumo kils abejonių, bus kviečiami pokalbiui, jie turės pateikti papildomus dokumentus.

Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja ilgalaikę valstybinių šalies kelių perspektyvą – svarbiausi tikslai ir plėtros kryptys numatomos parengtame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijos iki 2035 m. projekte.

Nuo Naujųjų metų įsigalios dalis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, todėl Susisiekimo ministerija kviečia vairuotojus iš anksto pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Pastarojoje šalyje, kaip ir Skandinavijoje, didžioji dalis žmonių rudens ir žiemos mėnesiais nekelia kojos iš namų be atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar kitų žmonių matomumą tamsoje gerinančių priemonių.

Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus bei įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Oficiali statistika rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje eismo įvykiuose kasmet nukenčia apie 3 tūkst. žmonių. Dažniausia priežastis – saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas.

Šiais metais VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) sudarė sutarčių už maždaug 9 mln. eurų beveik 100 km blogiausių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga šalyje remontui. Darbai pradėti vykdyti šiais metais ir bus tęsiami  kitais.  Valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga pradėta taisyti iš pagrindų, kad būtų pagerinta jų būklė.

Šaltasis sezonas automobilių savininkus gina keisti padangų. Šią žiemą maždaug vienas iš trijų (32 proc.) transporto priemonių savininkų Lietuvoje įsigijo visiškai naujas padangas. Dar trečdalis (34 proc.) vairuotojų naudoja dvejų metų, o ketvirtadalis (27 proc.) – trejų metų ir senesnes padangas. Tai atskleidė draudimo bendrovės „If“ atlikta gyventojų apklausa.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Kaip žinoti, kuris autoservisas atsakingai tvarko atliekas, jų nedegina ir nešalina miškuose bei kitose atokesnėse vietose? Daugiausia padangų atliekų, kaip ir kitų automobilių detalių, susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse (autoservisuose). Ir, nors tie patys reikalavimai galioja jau daug metų, vis dar pasitaiko atvejų, kai padangas keičiantys autoservisai  atsisako priimti senas padangas iš gyventojų arba už tai pareikalauja papildomai sumokėti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) primena, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose pradeda galioti Kelių eismo taisyklių sezoniniai reikalavimai –  važiuosime lėčiau, keisime vasarines padangas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val.

Iki 2050 m. užsibrėžus pasiekti, kad Europa virstų 0 CO2 emisijų išmetančiu žemynu, įvairių šalių mokslininkai vykdo gausybę skirtingų bandymų, kur panaudoti sugautą CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – sugauto anglies dvideginio panaudojimas degalų gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis tik VGTU Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai įsitikinę, kad norint sukurti aplinkai draugiškus degalus atsakymų reikia ieškot kitur.

Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl.

Siekdama gerinti Lietuvos kelių būklę ir užtikrinti kuo efektyvesnį keliams skiriamų lėšų panaudojimą, Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai šiandien pritarė Vyriausybė.

Kas šeštas Lietuvos vairuotojas po eismo įvykio pirmiausia skambintų numeriu 112. Tuo tarpu trečdalis vairuojančių mūsų šalies gyventojų pirmuoju kontaktu laiko savo antrąją pusę. Taip dažniau teigia moterys (37 proc.), nei vyrai (22 proc.). Šias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės gali atspindėti ir eismo įvykių pobūdį.

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) paskelbė statistinius duomenis apie kelių ir infrastruktūros kokybę atskirose pasaulio šalyse.  Infrastruktūros įvertinimo indeksas, pasak Pasaulio ekonomikos forumo, yra vienas iš geriausių konkurencingumo rodiklių. Jeigu šalis turi išvystytą ir skirtingus poreikius patenkinančią infrastruktūrą, tos šalies ekonomika yra stabilesnė ir turi daugiau galimybių augti.

Pradėjusi atidžiau stebėti įmones, Valstybinė mokesčių inspekcija dar kartą konstatuoja – prabangūs nauji automobiliai, registruojami įmonių vardu, skirti ne tik darbo reikalams tvarkyti. Tą išduoda kelių eismo taisyklių pažeidimai – baudos kartais skiriamos visai ne įmonės darbuotojams, o jų šeimos nariams, ir už keliones savaitgaliais kurortuose. Mokesčių inspekcija atkerta, kad įmonėms sąžiningai deklaruojant mokesčius, biudžetas pasipildytų keliasdešimt milijonų eurų.

Žemės ūkio ministerija atsisako tarnybinių automobilių ir vairuotojų. Darbuotojams bus sudarytos sąlygos rinktis alternatyvų transportą – pavėžėjus, automobilių dalinimosi paslaugas, paspirtukus ar automobilių nuomą. Iki šiol Žemės ūkio ministerija turėjo aštuonis automobilius ir keturis vairuotojus. Ministerijoje lieka vienas vairuotojas ir vienas automobilis, skirtas ministrui. Kiti automobiliai bus perduoti kitoms įstaigoms, kurios vykdo žemės ūkio valdymo srities funkcijas.

Seimas svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Andriaus Kupčinsko teiktas Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizuodama ir koordinuodama valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat atliktų planuojamų valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų, kurių vertė viršija 1 mln. eurų, kaštų ir naudos analizę.

Įsigaliojusi naujoji savininko deklaravimo kodo (SDK) sistema visiems transporto priemonių turėtojams jau taps ne vienintele naujiena. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad pardavėjų, klastojančių automobilių vertę pirkimo–pardavimo sutartyje, laukia patikra. Specialistai pasakoja, kaip veiks naujoji sistema ir ko gali tikėtis automobilių savininkai.

Lietuva yra pasirengusi stipriai išplėsti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą ir užtikrinti patogią infrastruktūrą, skirtą naudotis elektromobiliais, – tai pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje „Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija“. „Siekdami ES žaliojo kurso tikslų ir skatindami darnų judumą, jau artimiausiu metu Lietuvoje numatome stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam trans...

Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams. Dalis korekcijų įsigalios nuo sausio, tačiau didžiausi pokyčiai, tokie kaip dviračių gatvės atsiradimas, paspirtukų eismą draudžiantys kelio ženklai ar specialūs šviesoforai viešajam transportui įsigalios nuo kitų metų birželio. „Klausimas, kuris labai aktualus daugeliui žmonių. Ar vairuoja, ar vaikšto pėsčiomis.

Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia devynių teisės aktų paketus. Vieni iš svarbiausių – pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, įteisinti inovatyvią eSIM technologiją, taip pat numatomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo pertvarkos.