Blogiausias magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Utena jau šiemet vienoje iš atkarpų sulauks rangos darbų – jie prasidės Utenos mieste. Kituose rekonstrukcijos ruožuose šiemet prasidės projektavimo konkursai. Visą kelią iki Utenos planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos.
Pirmadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis, lankydamasi Molėtuose, susitikime su regiono savivaldybių ir verslo atstovais aptarė magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos alternatyvas ir priešprojektinius pasiūlymus.
Pristatyta viso kelio rekonstrukcijos koncepcija, kurią sudaro 5 projektai. Jų bendras ilgis – 74 km. Pirmieji rekonstrukcijos rangos darbai prasidės šiemet Utenoje, ruože nuo 93,65 iki 95,6 km (Utena–Šilinės miškas). Likęs kelias bus rekonstruojamas padalinus jį į atskirus keturis ruožus nuo Vilniaus link Molėtų.
Susitikime didžiausias akcentas buvo skirtas šiuo metu rengiamiems priešprojektiniams pasiūlymams ruožui nuo 21,5 iki 39,2 km – nuo Vilniaus pusės link Molėtų (Nemenčinėlė–Mileikiai–Gruodžiai). Priešprojektinių sprendinių rengimo metu buvo nagrinėtos keturios šio ruožo rekonstrukcijos alternatyvos. Optimaliausia alternatyva bus pasirinkta atsižvelgus į eismo saugą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kaštų naudos analizę.
Kad šis kelias atitiktų keliamus saugos reikalavimus ir būtų patogus vairuotojams bei šalia gyvenantiems žmonėms, turi būti įrengti ir jungiamieji keliai. Sprendiniams su jungiamaisiais keliais įgyvendinti turi būti inicijuojamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Dėl šių priežasčių šio ruožo rekonstrukcija bus vykdoma dviem etapais: pirmuoju etapu numatyta įrengti 2+1 eismo juostas be jungiamųjų kelių. Pirmieji rangos darbai šiame ruože numatomi kitų metų pabaigoje, parengus techninius projektus. Antruoju etapu, užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, bus įrengti jungiamieji keliai, o sankryžos rekonstruotos į „turbo“ žiedines sankryžas, įrengiant ir triukšmo sienutes.
Pabaigus šio ruožo priešprojektinius sprendimus, dar šiemet bus paskelbti šio ir likusių trijų kelio Vilnius–Utena ruožų projektavimo konkursai.
„Laikomės pristatyto plano, kad „amžiaus statybomis“ virtęs betoninis kelias Vilnius–Utena turi būti sutvarkytas iki 2025 m. pabaigos. Informaciją apie projekto eigą ir toliau planuojame reguliariai skelbti viešai, aptariant su visuomene“, – susitikime kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra vienas problemiškiausių Lietuvoje, bene vienintelis su cementbetonio danga, kuri šiuo metu jau yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.
Magistralinis kelias Vilnius–Utena pradėtas tiesti apie 1978 m., visiškai baigtas 1985 m. Pirmieji šio kelio rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 m. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 m., buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų.
Blogiausias magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Utena jau šiemet vienoje iš atkarpų sulauks rangos darbų – jie prasidės Utenos mieste. Kituose rekonstrukcijos ruožuose šiemet prasidės projektavimo konkursai. Visą kelią iki Utenos planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos.
Pirmadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis, lankydamasi Molėtuose, susitikime su regiono savivaldybių ir verslo atstovais aptarė magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos alternatyvas ir priešprojektinius pasiūlymus.
Pristatyta viso kelio rekonstrukcijos koncepcija, kurią sudaro 5 projektai. Jų bendras ilgis – 74 km. Pirmieji rekonstrukcijos rangos darbai prasidės šiemet Utenoje, ruože nuo 93,65 iki 95,6 km (Utena–Šilinės miškas). Likęs kelias bus rekonstruojamas padalinus jį į atskirus keturis ruožus nuo Vilniaus link Molėtų.
Susitikime didžiausias akcentas buvo skirtas šiuo metu rengiamiems priešprojektiniams pasiūlymams ruožui nuo 21,5 iki 39,2 km – nuo Vilniaus pusės link Molėtų (Nemenčinėlė–Mileikiai–Gruodžiai). Priešprojektinių sprendinių rengimo metu buvo nagrinėtos keturios šio ruožo rekonstrukcijos alternatyvos. Optimaliausia alternatyva bus pasirinkta atsižvelgus į eismo saugą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kaštų naudos analizę.
Kad šis kelias atitiktų keliamus saugos reikalavimus ir būtų patogus vairuotojams bei šalia gyvenantiems žmonėms, turi būti įrengti ir jungiamieji keliai. Sprendiniams su jungiamaisiais keliais įgyvendinti turi būti inicijuojamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Dėl šių priežasčių šio ruožo rekonstrukcija bus vykdoma dviem etapais: pirmuoju etapu numatyta įrengti 2+1 eismo juostas be jungiamųjų kelių. Pirmieji rangos darbai šiame ruože numatomi kitų metų pabaigoje, parengus techninius projektus. Antruoju etapu, užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, bus įrengti jungiamieji keliai, o sankryžos rekonstruotos į „turbo“ žiedines sankryžas, įrengiant ir triukšmo sienutes.
Pabaigus šio ruožo priešprojektinius sprendimus, dar šiemet bus paskelbti šio ir likusių trijų kelio Vilnius–Utena ruožų projektavimo konkursai.
„Laikomės pristatyto plano, kad „amžiaus statybomis“ virtęs betoninis kelias Vilnius–Utena turi būti sutvarkytas iki 2025 m. pabaigos. Informaciją apie projekto eigą ir toliau planuojame reguliariai skelbti viešai, aptariant su visuomene“, – susitikime kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra vienas problemiškiausių Lietuvoje, bene vienintelis su cementbetonio danga, kuri šiuo metu jau yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.
Magistralinis kelias Vilnius–Utena pradėtas tiesti apie 1978 m., visiškai baigtas 1985 m. Pirmieji šio kelio rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 m. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 m., buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų.
