Europos Sąjungai lieka trys dešimtmečiai savo ambicingam tikslui – kad bendrijos keliuose nežūtų nei vienas žmogus – įgyvendinti. Nors Lietuvoje eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių skaičius mažėja, ekspertai neabejoja, kad būtina ir toliau įgyvendinti pokyčius.
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 2863 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 147 žmonės. Didžioji dalis šių nelaimių įvyko dėl eismo dalyvių elgesio, todėl svarbu keisti vairavimo kultūrą. Išvengti kai kurių klaidų ir padidinti eismo saugumą gali ir infrastruktūros priemonės, pavyzdžiui, horizontalusis kelių ženklinimas. Tai – įvairios linijos, rodyklės, užrašai ir kiti simboliai, esantys ant kelių važiuojamosios dalies.
Ir vairuotojams, ir automobiliams
Kokybiškas horizontalusis ženklinimas didina eismo saugumą ir vairavimo komfortą. Jis ypač svarbus tamsiuoju paros metu ir esant prastoms oro sąlygoms, kai mažas matomumas ir sunku orientuotis kelyje.
Horizontaliuoju ženklinimu vadovaujasi ne tik vairuotojų akys, bet ir automobilių vairavimo asistavimo sistemos. Tikėtina, kad ateityje, kai keliuose važinės visiškai autonominiai automobiliai, žymėjimo svarba ir reikalavimai jo kokybei tik didės. Priimdami sprendimus, tokie automobiliai žymėjimo linijas vertins drauge su kitais duomenimis.
Tačiau šis kelių ženklinimas nuolat mechaniškai veikiamas automobilių padangų, todėl praranda ryškumą ir prasčiau atspindi šviesą. Šias linijų savybes neigiamai veikia ir dideli oro sąlygų pokyčiai. Kad eismas būtų maksimaliai saugus, rekomenduojama reguliariai vertinti horizontaliojo žymėjimo būklę ir atnaujinti jį iki standartų nustatytų reikalavimų.
Tyrimų techniką nusižiūrėjo kaimynai
Vienas iš prietaisų, kuriuo galima įvertinti ženklinimo būklę – „Delta LTL-M“ mobilusis reflektometras. Jį prieš maždaug septynerius metus įsigijo ir sėkmingai naudoja techninės priežiūros ir statybinių medžiagų kokybės tyrimų įmonė „VIAMATIKA“. Įmonės darbuotojai šiuo prietaisu gali patikrinti horizontaliojo ženklinimo linijų plotį, naktinį atspindį ir kontrastą su kelio danga. Matavimų rezultatai fiksuojami „Google“ žemėlapiuose, vaizdo įrašuose iš matuojančio automobilio ir duomenų lentelėse.
„VIAMATIKA“ Kelio sankasos ir dangos tyrimų skyriaus vadovas Gintautas Brazaitis pasakoja, kad šis modernus prietaisas regione žinomas ir naudojamas. Prieš kelerius metus jis sudomino ir estų eismo saugumo specialistus iš valstybinės įmonės „Teede Tehnokeskus“.
„Horizontaliojo kelių ženklinimo tyrimai vykdomi visoje Europoje. Modernūs prietaisai leidžia surinkti daug vertingų duomenų, kurie vėliau naudojami žymėjimo būklės stebėjimui ir kontrolei, padeda planuoti darbus keliuose“, – sako G. Brazaitis.
Pilotinis projektas suteiks daugiau informacijos
Praėjusiais metais „VIAMATIKA“ pradėjo bendradarbiavimą tikrinant horizontalųjį ženklinimą Lietuvos keliuose su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Tyrimai jau atlikti keliuose A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A2 (Vilnius-Panevėžys), A5 (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, iki sienos), A6 (Kaunas-Daugpilis, iki sienos), A10 (Panevėžys-Pasvalys-Ryga, iki sienos), A11 (Šiauliai-Palanga) bei A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė). Šiuo metu matavimai vykdomi kelyje A7 (Marijampolė-Kybartai).
„Matavimus šiuose keliuose atlikome visoms linijoms nenutrūkstamai, todėl turime išsamesnius, nuoseklesnius duomenis, leidžiančius geriau įvertinti horizontaliojo ženklinimo būklę. Toks matavimas – pranašesnis už darbų priėmimui taikomą kontrolinių matavimų praktiką, kuomet matuojamos atsitiktinai pasirinktos atkarpos“, – sako G. Brazaitis.
Tyrimų metu „Delta LTL-M“ mobiliuoju reflektometru išmatuotos savybės eismą reguliuojančių linijų, kurių bendras ilgis 2262 km. Panašus atstumas susidarytų nuo Vilniaus tiesia linija keliaujant iki pat Barselonos.
LAKD specialistai sako, kad atliekami horizontaliojo kelių ženklinimo tyrimai padės geriau įvertinti žymėjimo elementų būklę ir tuo pačiu užtikrinti eismo saugą.
„Surinkti duomenys mums leis atnaujinti horizontalųjį ženklinimą būtent tose vietose, kur to reikia. Tai leis efektyviau naudoti valstybės lėšas“, – sako LAKD specialistai.
Europos Sąjungai lieka trys dešimtmečiai savo ambicingam tikslui – kad bendrijos keliuose nežūtų nei vienas žmogus – įgyvendinti. Nors Lietuvoje eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių skaičius mažėja, ekspertai neabejoja, kad būtina ir toliau įgyvendinti pokyčius.
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 2863 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 147 žmonės. Didžioji dalis šių nelaimių įvyko dėl eismo dalyvių elgesio, todėl svarbu keisti vairavimo kultūrą. Išvengti kai kurių klaidų ir padidinti eismo saugumą gali ir infrastruktūros priemonės, pavyzdžiui, horizontalusis kelių ženklinimas. Tai – įvairios linijos, rodyklės, užrašai ir kiti simboliai, esantys ant kelių važiuojamosios dalies.
Ir vairuotojams, ir automobiliams
Kokybiškas horizontalusis ženklinimas didina eismo saugumą ir vairavimo komfortą. Jis ypač svarbus tamsiuoju paros metu ir esant prastoms oro sąlygoms, kai mažas matomumas ir sunku orientuotis kelyje.
Horizontaliuoju ženklinimu vadovaujasi ne tik vairuotojų akys, bet ir automobilių vairavimo asistavimo sistemos. Tikėtina, kad ateityje, kai keliuose važinės visiškai autonominiai automobiliai, žymėjimo svarba ir reikalavimai jo kokybei tik didės. Priimdami sprendimus, tokie automobiliai žymėjimo linijas vertins drauge su kitais duomenimis.
Tačiau šis kelių ženklinimas nuolat mechaniškai veikiamas automobilių padangų, todėl praranda ryškumą ir prasčiau atspindi šviesą. Šias linijų savybes neigiamai veikia ir dideli oro sąlygų pokyčiai. Kad eismas būtų maksimaliai saugus, rekomenduojama reguliariai vertinti horizontaliojo žymėjimo būklę ir atnaujinti jį iki standartų nustatytų reikalavimų.
Tyrimų techniką nusižiūrėjo kaimynai
Vienas iš prietaisų, kuriuo galima įvertinti ženklinimo būklę – „Delta LTL-M“ mobilusis reflektometras. Jį prieš maždaug septynerius metus įsigijo ir sėkmingai naudoja techninės priežiūros ir statybinių medžiagų kokybės tyrimų įmonė „VIAMATIKA“. Įmonės darbuotojai šiuo prietaisu gali patikrinti horizontaliojo ženklinimo linijų plotį, naktinį atspindį ir kontrastą su kelio danga. Matavimų rezultatai fiksuojami „Google“ žemėlapiuose, vaizdo įrašuose iš matuojančio automobilio ir duomenų lentelėse.
„VIAMATIKA“ Kelio sankasos ir dangos tyrimų skyriaus vadovas Gintautas Brazaitis pasakoja, kad šis modernus prietaisas regione žinomas ir naudojamas. Prieš kelerius metus jis sudomino ir estų eismo saugumo specialistus iš valstybinės įmonės „Teede Tehnokeskus“.
„Horizontaliojo kelių ženklinimo tyrimai vykdomi visoje Europoje. Modernūs prietaisai leidžia surinkti daug vertingų duomenų, kurie vėliau naudojami žymėjimo būklės stebėjimui ir kontrolei, padeda planuoti darbus keliuose“, – sako G. Brazaitis.
Pilotinis projektas suteiks daugiau informacijos
Praėjusiais metais „VIAMATIKA“ pradėjo bendradarbiavimą tikrinant horizontalųjį ženklinimą Lietuvos keliuose su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Tyrimai jau atlikti keliuose A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), A2 (Vilnius-Panevėžys), A5 (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, iki sienos), A6 (Kaunas-Daugpilis, iki sienos), A10 (Panevėžys-Pasvalys-Ryga, iki sienos), A11 (Šiauliai-Palanga) bei A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė). Šiuo metu matavimai vykdomi kelyje A7 (Marijampolė-Kybartai).
„Matavimus šiuose keliuose atlikome visoms linijoms nenutrūkstamai, todėl turime išsamesnius, nuoseklesnius duomenis, leidžiančius geriau įvertinti horizontaliojo ženklinimo būklę. Toks matavimas – pranašesnis už darbų priėmimui taikomą kontrolinių matavimų praktiką, kuomet matuojamos atsitiktinai pasirinktos atkarpos“, – sako G. Brazaitis.
Tyrimų metu „Delta LTL-M“ mobiliuoju reflektometru išmatuotos savybės eismą reguliuojančių linijų, kurių bendras ilgis 2262 km. Panašus atstumas susidarytų nuo Vilniaus tiesia linija keliaujant iki pat Barselonos.
LAKD specialistai sako, kad atliekami horizontaliojo kelių ženklinimo tyrimai padės geriau įvertinti žymėjimo elementų būklę ir tuo pačiu užtikrinti eismo saugą.
„Surinkti duomenys mums leis atnaujinti horizontalųjį ženklinimą būtent tose vietose, kur to reikia. Tai leis efektyviau naudoti valstybės lėšas“, – sako LAKD specialistai.
