Poreikis mažinti oro taršą dar niekada nebuvo taip dažnai ir garsiai aptarinėjamas. Nors dėl to pasaulio lyderiai daugiau dėmesio skiria žaliosios energijos iniciatyvoms, išlieka faktas, kad norint užtikrinti mažesnę oro taršą, viso pasaulio vyriausybės turės nuveikti kur kas daugiau.
Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet dėl prastos oro kokybės miršta septyni milijonai žmonių. Atsižvelgiant į šį faktą, vis daugiau organizacijų ir vyriausybių tikina, jog pagrindinis veiksnys, lemiantis gebėjimą kovoti su oro tarša, bus tai, kaip sėkmingai vyks elektrinių transporto priemonių įsigijimo skatinimas. Jų nuomone, elektromobiliai yra ekologiška benzinu ir dyzelinu varomų transporto priemonių alternatyva, padedanti mažinti oro taršą.
D.Britanijoje įsikūrusi kainų ir paslaugų palyginimo platforma „Uswitch“, siekdama išsiaiškinti, kurios šalys rimčiausiai nusiteikusios spręsti oro taršą, atliko dvidešimt keturių Europos sostinių tyrimą ir atskleidė, kuriose Europos sostinėse oro tarša sumažėjo labiausiai ir kuriose padidėjo labiausiai.
Europos sostinės, kuriose oro tarša sumažėjo labiausiai
Siekdami nustatyti, kuriose Europos sostinėse oro tarša sumažėjo labiausiai, tyrimo autoriai išanalizavo gautus duomenis iš Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Pasaulio oro taršos agentūros. Naudojant oro kokybės indekso (AQI) rodiklį, tyrimo autoriai galėjo nustatyti kiek vidutiniškai per metus susidaro kenksmingų teršalų, pavyzdžiui, anglies monoksido ir azoto dioksido, kad būtų galima nustatyti bendrą kiekvienos sostinės AQI balą.
1. Atėnai
Tyrimo duomenimis, Atėnuose oro tarša sumažėjo labiausiai – beveik 35%. Nors šis sumažėjimas neabejotinai suteikia pagrindo optimizmui, atrodo, kad didžiausią įtaką mažesnei oro taršai turėjo su
COVID-19 pandemija susiję ribojimai.
2. Dublinas
Panašią tendenciją galima pastebėti ir Dubline, kuris pasižymėjo antru didžiausiu oro kokybės pagerėjimu. Dublino oro užterštumas, iš viso sumažėjęs beveik 25 %, 2019-2020 m. sumažėjo 32,8 %, tačiau per kitus dvylika mėnesių padidėjo 12 %.
3. Stokholmas
Stokholmas buvo sostinė, kurios oro tarša sumažėjo trečius metus iš eilės. Iš viso sumažėjęs 18,05 %, labiausiai apgyvendintas Švedijos miestas pasipriešino Atėnų ir Dublino tendencijoms ir 2020-2021 m. dar labiau sumažino oro taršą.
4. Sarajevas
Nepaisant nerimą keliančio aukšto AQI rodiklio, Bosnijos ir Hercegovinos sostinei Sarajevui bent jau pavyko sumažinti oro taršą. Buvusios Jugoslavijos miestas buvo antras po savo Balkanų kaimynės Skopjės, kaip didžiausias oro tarša 2021 m. pasižyminti sostinė, tačiau bendras sumažėjimas 13,63 proc. leidžia šiam miestui užimti ketvirtą vietą.
5. Kopenhaga
Penketuką užbaigia Danijos sostinė Kopenhaga. Šiame Skandinavijos mieste oro tarša sumažėjo daugiau kaip 12 %. Kaip ir kitas Šiaurės šalių miestas Stokholmas, Kopenhaga taip pat sugebėjo ir toliau mažinti taršą 2020-2021 m.
Likusią dešimtuko dalį sudaro Skopjė, Lisabona, Nikosija, Praha ir Amsterdamas. Nepaisant to, kad Skopjė pavyko sumažinti taršą daugiau nei 12 %, Šiaurės Makedonijos sostinė vis dar yra ta vieta, kurioje išmetama daugiausiai teršalų.
Lisabona ir Nikosija buvo paskutinės sostinės šiame sąraše, kuriose tarša sumažėjo daugiau nei 10 %, o Prahoje ir Amsterdame - 8,48 % ir 7,06 %.
Iš dvidešimt keturių tyrime dalyvavusių Europos sostinių, septyniolikoje pavyko šiek tiek sumažinti oro taršą. Londone 2019-2021 m. oro tarša sumažėjo 0,16 %, o tai yra mažiausias sumažėjimas iš septyniolikos šalių.
Europos sostinės, kurių oro tarša padidėjo 
1. Reikjavikas
Tyrimo metu nustatyta, kad Reikjavikas yra sostinė, kurioje oro tarša padidėjo labiausiai. Nors bendras 13,99 % padidėjimas kelia nerimą, jį atsveria tai, kad Islandijos sostinėje AQI rodiklis yra mažiausias iš visų šiame sąraše esančių miestų.
2. Budapeštas
Tyrimo metu nustatyta, kad Vengrijos sostinėje Budapešte oro užterštumas padidėjo 12,24 %, o tai yra antras didžiausias oro taršos padidėjimas iš visų į tyrimą įtrauktų miestų. Priešingai nei Reikjavikas, „Europos širdimi“ vadinamame mieste AQI rodiklis buvo vienas aukštesnių.
3. Talinas
Estijos sostinė Talinas, kurio bendras oro taršos padidėjimas siekė 11,06 %, šiame sąraše užėmė trečią vietą. Nors šiame Šiaurės Europos mieste užfiksuotas vienas žemiausių AQI balų, jį susilpnino tai, kad 2020-2021 m. oro tarša mieste padidėjo daugiau kaip 14 %.
4. Madridas
Ispanijos sostinėje Madride užfiksuotas ketvirtas pagal dydį oro taršos padidėjimas arba šiek tiek mažiau nei 3 %. Kadangi didžioji dalis padidėjimo įvyko 2019-2020 metais, Madridas yra vienintelis Viduržemio jūros regiono miestas šiame sąraše, kuriame nustatyta, kad oro kokybė sumažėjo.
5. Varšuva
Varšuva ir Bratislava – tai miestai, kuriuose užfiksuotas oro taršos padidėjimas siekė atitinkamai 2,69 % ir 2,57 %. Kaip ir Budapešte, Lenkijos ir Slovakijos sostinėse AQI rodikliai buvo vieni didžiausių iš dvidešimt keturių apžvelgtų miestų.
