Kas šeštas Lietuvos vairuotojas po eismo įvykio pirmiausia skambintų numeriu 112. Tuo tarpu trečdalis vairuojančių mūsų šalies gyventojų pirmuoju kontaktu laiko savo antrąją pusę. Taip dažniau teigia moterys (37 proc.), nei vyrai (22 proc.).
Šias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės gali atspindėti ir eismo įvykių pobūdį. Policijai apie avariją privalu pranešti tik didesnių nelaimių atveju, kai sužeidžiami žmonės ar susiduria daugiau negu dvi transporto priemonės. Tuomet gali prireikti ir medikų, ir ugniagesių pagalbos”, – svarsto draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad iki šiol pagalbą žmonės galėjo išsikviesti trumpaisiais numeriais 112, 01, 02 ir 03. Nuo spalio 1 dienos veiks tik vienas bendrosios pagalbos centro numeris 112. „Šis pokytis atneš daugiau aiškumo, žmonės galės išsikviesti visas skubios pagalbos tarnybas vienu numeriu, todėl tikėtina, kad padaugės ir vairuotojų, kurie pirmiausia skambins numeriu 112”, – kalba draudikė.
Pasak V. Katilienės, skambutis artimiausiam žmogui gali sumažinti įtampą, nežinią ir suteikti emocinę paramą. „Net ir nedidelis techninis įvykis gali išmušti iš vėžių, todėl pokalbis su šeimos nariu padeda nusiraminti ir padaryti tai, kas reikalinga konkrečiu atveju“, – teigia ji.
V. Katilienė primena, kad 112 būtina skambinti, jeigu gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, turtui ir reikalinga medikų, policininkų, ugniagesių gelbėtojų ar aplinkosaugininkų pagalba.
„Pagalbos numeris 112 skirtas išsikviesti skubią pagalbą į įvykio vietą. Nereikėtų užimti telefono linijos ilgai, nes tai trukdo išsikviesti pagalbą asmenims, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Todėl naudokitės numeriu 112 atsakingai, stenkitės pagalbos poreikį formuluoti kuo tiksliau ir aiškiau, be reikalo neužtrukite kalbėdami”, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimo duomenys rodo, kad taip pat dažnai kaip ir trumpuoju pagalbos numeriui po eismo nelaimės žmonės pirmiausia skambintų savo draudimo bendrovei, 12 proc. apklaustųjų – pagalbos kelyje specialistams.
„Tikėtina, kad pirmasis skambutis draudikui yra pasirenkamas tuomet, kai eismo nelaimė kelyje nebūna sudėtinga ir neturi rimtų padarinių nei joje dalyvavusiems žmonėms, nei automobiliams. Tokiais atvejais, vairuotojai skambina ne tik informuoti ir užregistruoti eismo nelaimę, bet ir pasitarti draudžiamojo įvykio registravimo, faktinių aplinkybių fiksavimo ir eismo įvykių deklaracijos užpildymo klausimais“, – pasakoja V. Katilienė.
Jos teigimu, kasko draudimu apsidraudę vairuotojai, paskambinę draudikui, gali iškart išsikviesti ir pagalbos kelyje tarnybą, ji numatyta draudimo sutartyje.
Kas šeštas Lietuvos vairuotojas po eismo įvykio pirmiausia skambintų numeriu 112. Tuo tarpu trečdalis vairuojančių mūsų šalies gyventojų pirmuoju kontaktu laiko savo antrąją pusę. Taip dažniau teigia moterys (37 proc.), nei vyrai (22 proc.).
Šias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės gali atspindėti ir eismo įvykių pobūdį. Policijai apie avariją privalu pranešti tik didesnių nelaimių atveju, kai sužeidžiami žmonės ar susiduria daugiau negu dvi transporto priemonės. Tuomet gali prireikti ir medikų, ir ugniagesių pagalbos”, – svarsto draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad iki šiol pagalbą žmonės galėjo išsikviesti trumpaisiais numeriais 112, 01, 02 ir 03. Nuo spalio 1 dienos veiks tik vienas bendrosios pagalbos centro numeris 112. „Šis pokytis atneš daugiau aiškumo, žmonės galės išsikviesti visas skubios pagalbos tarnybas vienu numeriu, todėl tikėtina, kad padaugės ir vairuotojų, kurie pirmiausia skambins numeriu 112”, – kalba draudikė.
Pasak V. Katilienės, skambutis artimiausiam žmogui gali sumažinti įtampą, nežinią ir suteikti emocinę paramą. „Net ir nedidelis techninis įvykis gali išmušti iš vėžių, todėl pokalbis su šeimos nariu padeda nusiraminti ir padaryti tai, kas reikalinga konkrečiu atveju“, – teigia ji.
V. Katilienė primena, kad 112 būtina skambinti, jeigu gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, turtui ir reikalinga medikų, policininkų, ugniagesių gelbėtojų ar aplinkosaugininkų pagalba.
„Pagalbos numeris 112 skirtas išsikviesti skubią pagalbą į įvykio vietą. Nereikėtų užimti telefono linijos ilgai, nes tai trukdo išsikviesti pagalbą asmenims, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Todėl naudokitės numeriu 112 atsakingai, stenkitės pagalbos poreikį formuluoti kuo tiksliau ir aiškiau, be reikalo neužtrukite kalbėdami”, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimo duomenys rodo, kad taip pat dažnai kaip ir trumpuoju pagalbos numeriui po eismo nelaimės žmonės pirmiausia skambintų savo draudimo bendrovei, 12 proc. apklaustųjų – pagalbos kelyje specialistams.
„Tikėtina, kad pirmasis skambutis draudikui yra pasirenkamas tuomet, kai eismo nelaimė kelyje nebūna sudėtinga ir neturi rimtų padarinių nei joje dalyvavusiems žmonėms, nei automobiliams. Tokiais atvejais, vairuotojai skambina ne tik informuoti ir užregistruoti eismo nelaimę, bet ir pasitarti draudžiamojo įvykio registravimo, faktinių aplinkybių fiksavimo ir eismo įvykių deklaracijos užpildymo klausimais“, – pasakoja V. Katilienė.
Jos teigimu, kasko draudimu apsidraudę vairuotojai, paskambinę draudikui, gali iškart išsikviesti ir pagalbos kelyje tarnybą, ji numatyta draudimo sutartyje.
