Nors šiuo metu efektyviausia priemone kelių priežiūrai laikoma druska ir smėlio mišiniai, pasigirsta kalbų apie alternatyvias priemones, pavyzdžiui, cukraus naudojimą.
Specialistai paaiškino, ar Lietuvoje ketinama naudoti naujas kelių barstymui skirtas medžiagas ir kokią įtaką išbertos druskos daro ne tik automobilių kėbulams, gamtai, bet ir žmogui.
Automobilių pirkėjai, išgirdę, kad transporto priemonė yra atkeliavusi iš Skandinavijos valstybės, iškart suklūsta. Pagrindinė to priežastis – Norvegijoje, Danijoje ar Švedijoje išberiama druska keliuose, mat transporto priemonių kėbulai dažnu atveju būna paveikti korozijos.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ technologijų grupės vadovo Pauliaus Kairiūkščio teigimu, Lietuvos keliuose šiuo metu naudojamas druskos ir smėlio mišinys yra vienas populiariausių variantų, o tokią kelių barstymo strategiją naudoja ir kitos valstybės.
„Naudojama drėkinta natrio chlorido (NaCl) druska, druskos ir smėlio mišiniai. Prevenciškai prieš plikledžio ar šerkšno susidarymą ant kelio dangos naudojamas 21 proc. koncentracijos NaCl druskos tirpalas. Esant žemesnei kaip -10 laipsnių temperatūrai, druska drėkinama kalcio chlorido (CaCl2) tirpalu.
Šios slidumą mažinančias medžiagos kol kas efektyviausios ir plačiai naudojamos visame pasaulyje, be to, palyginti su panašiomis, dažnai mažiau ir agresyvios aplinkai“, – kalbėjo specialistas.
Kiekvienu skirtingu atveju – priklausomai nuo meteorologinių sąlygų – naudojamas nevienodas išberiamos druskos kiekis.
„Druskos naudojama tik tiek, kiek riekia užtikrinti saugioms eismo sąlygoms ir kokybiškai kelių priežiūrai. Barstytuvai – šiuolaikiški, todėl juose galima pasirinkti barstymo normą į kvadratinį metrą, o barstytuvo talpa yra konkretaus kiekio, todėl nesunku kontroliuoti, kiek druskos sunaudojama, į kokį plotą beriama“, – teigė P. Kairiūkštis.
Barstomų medžiagų kainą gali skirtis ir 10 kartų
Pašnekovas paaiškina, kad kai kuriais atvejais naudojamų medžiagų, skirtų keliams barstyti, tendencija išsiskiria.
„Būtų galima išskirti Skandinavijos šalis, kurios mažesnio eismo intensyvumo keliuose naudoja ne smėlio-druskos mišinius, o pašildytą granitinę skaldelę, kuri įšąla į apledėjusią kelio dangą ir taip padidina sukibimą su slidžia kelio danga“, – kalbėjo specialistas.
Be to, kai kuriose vietovėse naudojamos brangios medžiagos, tačiau, pasak specialisto P. Kairiūkščio, tokių priemonių kaina, palyginti su natrio chlorido druska, gali skirtis ir 10 kartų ar net daugiau.
„Mažomis apimtimis, pavyzdžiui, kelių ruožuose, kur yra ypač griežtos sąlygos poveikiui aplinkai (įvairiuose saugomose teritorijose ir pan.) naudojamos kitos alternatyvios slidumą mažinančios cheminės medžiagos: įvairūs acetatai, formiatai ar karbonatai bei jų mišiniai.
Deja, jų kaina, palyginti su natrio chlorido druska yra 10 ir daugiau kartų didesnė, todėl jų naudojimas yra labai ribotas“, – pastebėjo pašnekovas.
Cukrus – nauja išeitis?
Viešumoje vis dar užsimenama apie cukraus naudojimą kelių barstymui. Visgi P. Kairiūkštis patikslina, kad kalbama ne apie gryno cukraus naudojimą, bet augalinės kilmės medžiagą, šalutinį cukraus gamybos produktą melasą.
Specialistas patvirtina, kad tokia medžiaga išties gali būti naudojama barstant kelius.
„Melasa – šalutinis cukraus gamybos technologinio proceso produktas (klampus skystis), kurį kaip priedą galima įterpti į barstomą druską siekiant pailginti išbarstytos druskos poveikį, sumažinti jos nuostolius dėl meteorologinių sąlygų ir eismo poveikio“, – paaiškino P. Kairiūkštis.
Tiesa, perspėjama, kad šios priemonės naudojimas gali daryti neigiamą poveikį, todėl Lietuvos keliuose ji nėra barstoma.
„Naudojant melasą, labai svarbu preciziškas jos dozavimas, nes per didelis kiekis turi atvirkštinį poveikį – kelio danga pasidengia lipnia mase ir tampa slidi, ypač tada, jei temperatūra pakyla aukščiau 0 laipsnių.
„VilniusTech“ universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius, profesorius Audrius Vaitkus antrina, kad natrio ir kalcio chloridai, naudojami barstant kelius, yra svarbi priemonė, kurios efektyvumą vertina daugelis kitų valstybių.
„Pagrindinės ledo ir sniego tirpdymo medžiagos išlieka natrio ir kalcio chloridai. Šios medžiagos išsiskiria greitu veikimu ir maža kaina. Chloridai naudojami praktiškai visose šalyse, kuriose vykdomas kelių slidumo mažinimas žiemą.
Svarbu paminėti, kad pasaulis krypsta link šių medžiagų kiekio mažinimo vykdant prevencinius barstymą prieš reiškinį. Štai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse didžiausias vienkartinis išberiamas druskos ant kelio dangos kiekis ribojamas iki 40 gramų į kvadratinį metrą. Tuo metu Rusijoje siekia 80 gramų ir daugiau.
„Mūsų šalies klimatinėje zonoje cukraus barstymo ledo tirpdymui pasekmės gali būti itin skaudžios. Cukraus ar melasos ledo tirpdymo poveikis reikšmingas iki -1 laipsnio šalčio, temperatūrai nukritus žemiau šios ribos, visas ištirpdytas sniegas ir ledas itin greitai taptų dar didesnio storio ledu, kurio ištirpdymui būtų reikalingos agresyvios cheminės medžiagos ir padidintas jų kiekis“, – paaiškino „VilniusTech“ atstovas.
Nors šiuo metu efektyviausia priemone kelių priežiūrai laikoma druska ir smėlio mišiniai, pasigirsta kalbų apie alternatyvias priemones, pavyzdžiui, cukraus naudojimą.
Specialistai paaiškino, ar Lietuvoje ketinama naudoti naujas kelių barstymui skirtas medžiagas ir kokią įtaką išbertos druskos daro ne tik automobilių kėbulams, gamtai, bet ir žmogui.
Automobilių pirkėjai, išgirdę, kad transporto priemonė yra atkeliavusi iš Skandinavijos valstybės, iškart suklūsta. Pagrindinė to priežastis – Norvegijoje, Danijoje ar Švedijoje išberiama druska keliuose, mat transporto priemonių kėbulai dažnu atveju būna paveikti korozijos.
Bendrovės „Kelių priežiūra“ technologijų grupės vadovo Pauliaus Kairiūkščio teigimu, Lietuvos keliuose šiuo metu naudojamas druskos ir smėlio mišinys yra vienas populiariausių variantų, o tokią kelių barstymo strategiją naudoja ir kitos valstybės.
„Naudojama drėkinta natrio chlorido (NaCl) druska, druskos ir smėlio mišiniai. Prevenciškai prieš plikledžio ar šerkšno susidarymą ant kelio dangos naudojamas 21 proc. koncentracijos NaCl druskos tirpalas. Esant žemesnei kaip -10 laipsnių temperatūrai, druska drėkinama kalcio chlorido (CaCl2) tirpalu.
Šios slidumą mažinančias medžiagos kol kas efektyviausios ir plačiai naudojamos visame pasaulyje, be to, palyginti su panašiomis, dažnai mažiau ir agresyvios aplinkai“, – kalbėjo specialistas.
Kiekvienu skirtingu atveju – priklausomai nuo meteorologinių sąlygų – naudojamas nevienodas išberiamos druskos kiekis.
„Druskos naudojama tik tiek, kiek riekia užtikrinti saugioms eismo sąlygoms ir kokybiškai kelių priežiūrai. Barstytuvai – šiuolaikiški, todėl juose galima pasirinkti barstymo normą į kvadratinį metrą, o barstytuvo talpa yra konkretaus kiekio, todėl nesunku kontroliuoti, kiek druskos sunaudojama, į kokį plotą beriama“, – teigė P. Kairiūkštis.
Barstomų medžiagų kainą gali skirtis ir 10 kartų
Pašnekovas paaiškina, kad kai kuriais atvejais naudojamų medžiagų, skirtų keliams barstyti, tendencija išsiskiria.
„Būtų galima išskirti Skandinavijos šalis, kurios mažesnio eismo intensyvumo keliuose naudoja ne smėlio-druskos mišinius, o pašildytą granitinę skaldelę, kuri įšąla į apledėjusią kelio dangą ir taip padidina sukibimą su slidžia kelio danga“, – kalbėjo specialistas.
Be to, kai kuriose vietovėse naudojamos brangios medžiagos, tačiau, pasak specialisto P. Kairiūkščio, tokių priemonių kaina, palyginti su natrio chlorido druska, gali skirtis ir 10 kartų ar net daugiau.
„Mažomis apimtimis, pavyzdžiui, kelių ruožuose, kur yra ypač griežtos sąlygos poveikiui aplinkai (įvairiuose saugomose teritorijose ir pan.) naudojamos kitos alternatyvios slidumą mažinančios cheminės medžiagos: įvairūs acetatai, formiatai ar karbonatai bei jų mišiniai.
Deja, jų kaina, palyginti su natrio chlorido druska yra 10 ir daugiau kartų didesnė, todėl jų naudojimas yra labai ribotas“, – pastebėjo pašnekovas.
Cukrus – nauja išeitis?
Viešumoje vis dar užsimenama apie cukraus naudojimą kelių barstymui. Visgi P. Kairiūkštis patikslina, kad kalbama ne apie gryno cukraus naudojimą, bet augalinės kilmės medžiagą, šalutinį cukraus gamybos produktą melasą.
Specialistas patvirtina, kad tokia medžiaga išties gali būti naudojama barstant kelius.
„Melasa – šalutinis cukraus gamybos technologinio proceso produktas (klampus skystis), kurį kaip priedą galima įterpti į barstomą druską siekiant pailginti išbarstytos druskos poveikį, sumažinti jos nuostolius dėl meteorologinių sąlygų ir eismo poveikio“, – paaiškino P. Kairiūkštis.
Tiesa, perspėjama, kad šios priemonės naudojimas gali daryti neigiamą poveikį, todėl Lietuvos keliuose ji nėra barstoma.
„Naudojant melasą, labai svarbu preciziškas jos dozavimas, nes per didelis kiekis turi atvirkštinį poveikį – kelio danga pasidengia lipnia mase ir tampa slidi, ypač tada, jei temperatūra pakyla aukščiau 0 laipsnių.
„VilniusTech“ universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius, profesorius Audrius Vaitkus antrina, kad natrio ir kalcio chloridai, naudojami barstant kelius, yra svarbi priemonė, kurios efektyvumą vertina daugelis kitų valstybių.
„Pagrindinės ledo ir sniego tirpdymo medžiagos išlieka natrio ir kalcio chloridai. Šios medžiagos išsiskiria greitu veikimu ir maža kaina. Chloridai naudojami praktiškai visose šalyse, kuriose vykdomas kelių slidumo mažinimas žiemą.
Svarbu paminėti, kad pasaulis krypsta link šių medžiagų kiekio mažinimo vykdant prevencinius barstymą prieš reiškinį. Štai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse didžiausias vienkartinis išberiamas druskos ant kelio dangos kiekis ribojamas iki 40 gramų į kvadratinį metrą. Tuo metu Rusijoje siekia 80 gramų ir daugiau.
„Mūsų šalies klimatinėje zonoje cukraus barstymo ledo tirpdymui pasekmės gali būti itin skaudžios. Cukraus ar melasos ledo tirpdymo poveikis reikšmingas iki -1 laipsnio šalčio, temperatūrai nukritus žemiau šios ribos, visas ištirpdytas sniegas ir ledas itin greitai taptų dar didesnio storio ledu, kurio ištirpdymui būtų reikalingos agresyvios cheminės medžiagos ir padidintas jų kiekis“, – paaiškino „VilniusTech“ atstovas.
