Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja ilgalaikę valstybinių šalies kelių perspektyvą – svarbiausi tikslai ir plėtros kryptys numatomos parengtame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijos iki 2035 m. projekte.
Strategijoje numatyta modernizuoti svarbiausias šalies magistrales, iš esmės pagerinti kelių ir daugiau nei 70-ies tiltų būklę, tęsti žvyrkelių asfaltavimą šalies regionuose (apie 1900 km), plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, skubiai sutvarkyti daugiau kaip 1700 pėsčiųjų perėjų.
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių strategiją susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė ministerijos surengtoje savivaldybių konferencijoje Vilniuje.
„Lietuvos kelių būklė iš tiesų netenkina, 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų kokybės kriterijų, todėl jau artimiausiu laikotarpiu laukia ne tik dideli strateginiai kelių projektai, bet ir nuolatiniai kelių remonto darbai kelių būklei stabilizuoti ir gerinti. Sėkmingai kelių priežiūrai ir plėtrai būtinas ilgalaikis planavimas – aiškūs prioritetai, svarbiausios kryptys, strateginiai projektai artimiausiam beveik 15 metų laikotarpiui leis geriau planuoti darbus, efektyviau ir skaidriau panaudoti infrastruktūrai reikalingas lėšas. Kartu tai bus žinia gyventojams, valstybės institucijoms, savivaldybėms ir verslo atstovams, planuojantiems savo veiklą ir investicijas“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Numatoma modernizuoti transeuropiniam transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstruoti prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančius magistralinius kelius A14 Vilnius–Utena, A9 Panevėžys–Šiauliai, Vilnius–Trakai bei krašto kelią Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus.
Didelę dalį darbų šiuose keliuose numatoma nuveikti jau iki 2024 m. pabaigos. Per šį laikotarpį, numatytus darbus paankstinant dvejais metais, planuojama rekonstruoti daugiau kaip 40 km ilgio „Via Balticos“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 56,83 iki 97,06 km), kelią išplatinant iki keturių eismo juostų. Intensyvūs darbai vyks betoninės dangos kelyje A14 Vilnius–Utena – šį kelią numatoma sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos, šio kelio ruožą iki Molėtų – iki 2024 m. pabaigos. 2024–2026 m. planuojama rekonstruoti kelio Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus ruožą tarp Garliavos ir Prienų. Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kauno miestu numatoma iki 2025 m. baigti rekonstruoti 4 tiltus.
Siekiant stabilizuoti ir iš esmės pagerinti šalies kelių būklę, daug dėmesio bus skiriama keliams su nusidėvėjusia ar per siaura danga, tiltų ir viadukų tvarkymui. Tyrimai parodė, kad šiuo metu net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso – norima, kad iki 2024 m. tokių kelių dalis nesiektų 33 proc., iki 2035 m. – 12 proc. Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 73 prastos būklės tiltai ir viadukai, beveik 200 km krašto kelių dangos plotis yra mažesnis nei 5 m ir neatitinka kelio kategorijos – visus šiuos kelius ir tiltus planuojama sutvarkyti iki 2035 m. Jau iki 2024 m. numatoma sutvarkyti apie 50 tiltų ir viadukų ir praplatinti apie 45 km per siaurų kelių.
Numatoma toliau asfaltuoti valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga. Planuojama, kad 2021–2024 m. iš viso bus išasfaltuota mažiausiai 500 km žvyrkelių, iš jų apie 110 km ruožų per gyvenvietes. Iš viso iki 2035 m. numatoma išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liktų ne daugiau kaip 20 proc.
Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių tinklo yra apie 1500 km dviračių takų, iš jų apie 700 km – blogos būklės. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant beveik 50 proc. Be to, bus tvarkomi ir esami prastos būklės takai – minėtu laikotarpiu numatoma sutvarkyti maždaug pusę tokių takų, iš viso apie 350 km.
Siekiant valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija 0“ iki 2030 m. keliamo tikslo – perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., keliuose numatoma ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pavojingų pėsčiųjų perėjų, t. y. sutvarkyti apie 1720 tokių perėjų. 2022–2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.
Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja ilgalaikę valstybinių šalies kelių perspektyvą – svarbiausi tikslai ir plėtros kryptys numatomos parengtame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijos iki 2035 m. projekte.
Strategijoje numatyta modernizuoti svarbiausias šalies magistrales, iš esmės pagerinti kelių ir daugiau nei 70-ies tiltų būklę, tęsti žvyrkelių asfaltavimą šalies regionuose (apie 1900 km), plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, skubiai sutvarkyti daugiau kaip 1700 pėsčiųjų perėjų.
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių strategiją susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė ministerijos surengtoje savivaldybių konferencijoje Vilniuje.
„Lietuvos kelių būklė iš tiesų netenkina, 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų kokybės kriterijų, todėl jau artimiausiu laikotarpiu laukia ne tik dideli strateginiai kelių projektai, bet ir nuolatiniai kelių remonto darbai kelių būklei stabilizuoti ir gerinti. Sėkmingai kelių priežiūrai ir plėtrai būtinas ilgalaikis planavimas – aiškūs prioritetai, svarbiausios kryptys, strateginiai projektai artimiausiam beveik 15 metų laikotarpiui leis geriau planuoti darbus, efektyviau ir skaidriau panaudoti infrastruktūrai reikalingas lėšas. Kartu tai bus žinia gyventojams, valstybės institucijoms, savivaldybėms ir verslo atstovams, planuojantiems savo veiklą ir investicijas“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Numatoma modernizuoti transeuropiniam transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstruoti prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančius magistralinius kelius A14 Vilnius–Utena, A9 Panevėžys–Šiauliai, Vilnius–Trakai bei krašto kelią Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus.
Didelę dalį darbų šiuose keliuose numatoma nuveikti jau iki 2024 m. pabaigos. Per šį laikotarpį, numatytus darbus paankstinant dvejais metais, planuojama rekonstruoti daugiau kaip 40 km ilgio „Via Balticos“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 56,83 iki 97,06 km), kelią išplatinant iki keturių eismo juostų. Intensyvūs darbai vyks betoninės dangos kelyje A14 Vilnius–Utena – šį kelią numatoma sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos, šio kelio ruožą iki Molėtų – iki 2024 m. pabaigos. 2024–2026 m. planuojama rekonstruoti kelio Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus ruožą tarp Garliavos ir Prienų. Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kauno miestu numatoma iki 2025 m. baigti rekonstruoti 4 tiltus.
Siekiant stabilizuoti ir iš esmės pagerinti šalies kelių būklę, daug dėmesio bus skiriama keliams su nusidėvėjusia ar per siaura danga, tiltų ir viadukų tvarkymui. Tyrimai parodė, kad šiuo metu net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso – norima, kad iki 2024 m. tokių kelių dalis nesiektų 33 proc., iki 2035 m. – 12 proc. Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 73 prastos būklės tiltai ir viadukai, beveik 200 km krašto kelių dangos plotis yra mažesnis nei 5 m ir neatitinka kelio kategorijos – visus šiuos kelius ir tiltus planuojama sutvarkyti iki 2035 m. Jau iki 2024 m. numatoma sutvarkyti apie 50 tiltų ir viadukų ir praplatinti apie 45 km per siaurų kelių.
Numatoma toliau asfaltuoti valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga. Planuojama, kad 2021–2024 m. iš viso bus išasfaltuota mažiausiai 500 km žvyrkelių, iš jų apie 110 km ruožų per gyvenvietes. Iš viso iki 2035 m. numatoma išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liktų ne daugiau kaip 20 proc.
Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių tinklo yra apie 1500 km dviračių takų, iš jų apie 700 km – blogos būklės. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant beveik 50 proc. Be to, bus tvarkomi ir esami prastos būklės takai – minėtu laikotarpiu numatoma sutvarkyti maždaug pusę tokių takų, iš viso apie 350 km.
Siekiant valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija 0“ iki 2030 m. keliamo tikslo – perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., keliuose numatoma ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pavojingų pėsčiųjų perėjų, t. y. sutvarkyti apie 1720 tokių perėjų. 2022–2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.
