Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų.
Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.
Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančiais pakeitimais aiškiau reglamentuojamos dvi eismo situacijos, kurios susidaro norint įvažiuoti į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą arba išvažiuoti iš jos.
Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiantį KET 112 punkto pakeitimą, greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalės duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei (1 situacija) arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei (2 situacija).
Jei greitėjimo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (įsilieti į transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turės duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas (3 situacija).
Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.
Posūkis į kairę ir lenkimas
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.
Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais
Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y. kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.
Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h leistinu greičiu (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).
Lenkimas
2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Papildant KET 136 punktą siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų.
Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas – pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Tokių lenkimų, kai esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą – visi verčiami stabdyti, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir pan., privalu vengti.
Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje
Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.
Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Elektromobilių įkrovimas
Naujais KET pakeitimais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai elektromobilių įkrovimo vietos naudojamos ne įkrovimui, o parkavimui, dėl to elektromobilio vairuotojas įpareigojamas pasibaigus krovimui kaip įmanoma greičiau patraukti automobilį iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Apsisukimas reguliuojamose sankryžose
Siekiama supaprastinti eismo tvarką šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas suka į dešinę. Dažnai mažesnėse sankryžose tokia situacija sukelia neaiškumų dėl to, kad važiavimo pirmumas sankryžose skiriasi ir priklauso nuo sankryžoje naudojamų šviesoforų derinių – tam tikrais atvejais duoti kelią privalo apsisukantis vairuotojas, kitais atvejais – sukantis į dešinę vairuotojas.
Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Išimtis. Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju – kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms
Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:
• keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;
• keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).
Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.
Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi
Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų.
Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.
Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančiais pakeitimais aiškiau reglamentuojamos dvi eismo situacijos, kurios susidaro norint įvažiuoti į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą arba išvažiuoti iš jos.
Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiantį KET 112 punkto pakeitimą, greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalės duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei (1 situacija) arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei (2 situacija).
Jei greitėjimo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (įsilieti į transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turės duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas (3 situacija).
Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiais KET pakeitimais keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.
Posūkis į kairę ir lenkimas
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.
Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais
Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y. kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.
Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h leistinu greičiu (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).
Lenkimas
2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose, lenkimas laikomas vienu pavojingiausių iš visų manevrų. Papildant KET 136 punktą siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų.
Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas – pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Tokių lenkimų, kai esant itin intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų joje važiuojančių transporto priemonių eismą – visi verčiami stabdyti, lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir pan., privalu vengti.
Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją (kiemą) sankirtoje
Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.
Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
Elektromobilių įkrovimas
Naujais KET pakeitimais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai elektromobilių įkrovimo vietos naudojamos ne įkrovimui, o parkavimui, dėl to elektromobilio vairuotojas įpareigojamas pasibaigus krovimui kaip įmanoma greičiau patraukti automobilį iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Apsisukimas reguliuojamose sankryžose
Siekiama supaprastinti eismo tvarką šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas suka į dešinę. Dažnai mažesnėse sankryžose tokia situacija sukelia neaiškumų dėl to, kad važiavimo pirmumas sankryžose skiriasi ir priklauso nuo sankryžoje naudojamų šviesoforų derinių – tam tikrais atvejais duoti kelią privalo apsisukantis vairuotojas, kitais atvejais – sukantis į dešinę vairuotojas.
Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.
Išimtis. Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju – kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.
Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms
Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:
• keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;
• keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi).
Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.
Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi
Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.
Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.
