Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus bei įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.
Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9000 tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui. Projekto užsakovas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, rangovas – AB „Kauno tiltai“, o kelio įrengimo ir eksploatacijos metu tyrimus vykdo VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Tiksli eksperimentinio ruožo vieta – Jurbarko rajone esantis valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1705 Mikutaičiai I–Vertimai nuo 1,8 iki 2,8 km. Šiame ruože įrengtos 5 eksperimentinės dangų konstrukcijos. Projektas vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas, antrasis etapas – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas sumontuotų daviklių pagalba. Antrasis etapas tęsis iki 2024 m. balandžio, tačiau eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas – tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui, gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, o kelių infrastruktūrai plėsti turėtume Lietuvoje gaunamą perdirbtą žaliavą. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad eksperimentui pasiteisinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką, kuri pakeis įprastai importuojamą granitą. „Pro Vertimų kaimą važiuojančius vairuotojus kviečiu atkreipti dėmesį, kad šį ruožą profesionalai pavertė keliu, panaudoję medžiagą, kuri kadaise buvo mūsų atliekos. Pelenų ir šlako panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę, užuot be reikalo naudingą medžiagą vežus į sąvartynus“, – sako aplinkos ministras.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, esant teigiamiems tyrimo rezultatams bei nustačius, kad Lietuvoje galimas tinkamas atliekų deginimo įrenginiuose susidariusio šlako panaudojimas Lietuvos mastu, galėtų mažėti utilizuojamo šlako kiekiai bei jo utilizavimo kaštai.
Pasak UAB Gren Lietuva generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, tai yra dar vienas seniai lauktas atliekų panaudojimo etapas. „Nuo tada kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji atliekų vertimo energija jėgainė Klaipėdoje, mes aktyviai ir nuosekliai dirbome, kad šlakas būtų pripažintas naudinga medžiaga ir būtų ne išmetamas, o panaudojamas. Per tą laiką su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įvairiais padaliniais atlikome penkis ilgalaikius tyrimus ir įrodėme, kad mūsų šlakas yra patikima ir naudinga medžiaga. Šiame projekte tai tapo realybe“, – teigė Vitalijus Žuta.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkstančių tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20% šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Taigi Lietuvoje per metus susidaro apie 120 tūkstančių tonų šlako. Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga.
Jurbarko rajone baigtas tiesti unikalus kelio ruožas, kuriame panaudotas po nepavojingų atliekų vertimo energija susidaręs šlakas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kurio tikslas – išsamiai ištirti kelią ir nustatyti, kokią įtaką kelio eksploatacijai daro šlakas. Atlikus tyrimus bei įvertinus pasiektus rezultatus bus galima spręsti dėl tolesnio šlako naudojimo Lietuvos keliuose.
Vieno kilometro ilgio bandomajame ruože sunaudota 9000 tonų šlako, kuris susidarė UAB Gren Klaipėda atliekų vertimo energija jėgainėje ir buvo paruoštas naudojimui. Projekto užsakovas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, rangovas – AB „Kauno tiltai“, o kelio įrengimo ir eksploatacijos metu tyrimus vykdo VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Tiksli eksperimentinio ruožo vieta – Jurbarko rajone esantis valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1705 Mikutaičiai I–Vertimai nuo 1,8 iki 2,8 km. Šiame ruože įrengtos 5 eksperimentinės dangų konstrukcijos. Projektas vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas – eksperimentinio ruožo įrengimas, antrasis etapas – šlako panaudojimo kelyje galimybės vertinimas sumontuotų daviklių pagalba. Antrasis etapas tęsis iki 2024 m. balandžio, tačiau eksploatacijos rezultatus, tikėtina, bus galima pamatyti jau po pirmos arba dviejų žiemų.
„Pirmasis Lietuvoje vykdomas bandymas – tiesiant kelius panaudoti nepavojingų atliekų deginimo metu susidarantį šlaką – puikus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo pavyzdys. Pasiteisinus šiam eksperimentui, gautume visokeriopą naudą – aplinka būtų švaresnė, o kelių infrastruktūrai plėsti turėtume Lietuvoje gaunamą perdirbtą žaliavą. Susisiekimo sektoriuje tai būtų naujas žingsnis, atveriantis platesnes perspektyvas keliams panaudoti aplinkos atžvilgiu tvarias medžiagas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerija patvirtino naujus pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus, kurie leidžia po atliekų deginimo likusį šlaką naudoti keliams tiesti, pastatų pamatams įrengti, šalinamų atliekų sluoksniams dengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juose įrengti.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad eksperimentui pasiteisinus ateityje keliams tiesti pavyks panaudoti visą šalyje sukuriamą antrinę žaliavą – pelenus ir šlaką, kuri pakeis įprastai importuojamą granitą. „Pro Vertimų kaimą važiuojančius vairuotojus kviečiu atkreipti dėmesį, kad šį ruožą profesionalai pavertė keliu, panaudoję medžiagą, kuri kadaise buvo mūsų atliekos. Pelenų ir šlako panaudojimas sudaro sąlygas kurti naują vertę, užuot be reikalo naudingą medžiagą vežus į sąvartynus“, – sako aplinkos ministras.
Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, esant teigiamiems tyrimo rezultatams bei nustačius, kad Lietuvoje galimas tinkamas atliekų deginimo įrenginiuose susidariusio šlako panaudojimas Lietuvos mastu, galėtų mažėti utilizuojamo šlako kiekiai bei jo utilizavimo kaštai.
Pasak UAB Gren Lietuva generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, tai yra dar vienas seniai lauktas atliekų panaudojimo etapas. „Nuo tada kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji atliekų vertimo energija jėgainė Klaipėdoje, mes aktyviai ir nuosekliai dirbome, kad šlakas būtų pripažintas naudinga medžiaga ir būtų ne išmetamas, o panaudojamas. Per tą laiką su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įvairiais padaliniais atlikome penkis ilgalaikius tyrimus ir įrodėme, kad mūsų šlakas yra patikima ir naudinga medžiaga. Šiame projekte tai tapo realybe“, – teigė Vitalijus Žuta.
Lietuvoje šiuo metu veikia trys atliekų vertimo energija jėgainės, kurių bendras pajėgumas – 615 tūkstančių tonų atliekų per metus. Po energijos atgavimo, t. y. sudeginus atliekas, apie 20% šio kiekio iškrenta šlako pavidalu. Taigi Lietuvoje per metus susidaro apie 120 tūkstančių tonų šlako. Šlakas susidaro deginant nepavojingas atliekas aukštoje, maždaug 1000C, temperatūroje ir yra kieta, korėto akmens pavidalo medžiaga.
