rytų europos

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad intensyvinamas Aljanso dalyvavimas karinio bloko rytinėse šalyse, nerimaujančio dėl vis labiau kategoriškos Rusijos politikos, siunčia „aiškų signalą“ bet kokiam potencialiam agresoriui. „Šiandien ir rytoj priimsime sprendimų sustiprinti savo gynybą ir atgrasymą“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją, pradedamas dviejų dienų NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje.

Europos Sąjungos (ES) migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas trečiadienį pranešė išsiuntęs laiškus valstybėms narėms, „aiškiai ir tvirtai“ raginančius pagreitinti pabėgėlių perkėlimą iš Graikijos ir Italijos. Spaudos konferencijoje D.Avramopulas sakė, kad išsiuntė laiškus visų 28 šalių vidaus reikalų ministrams po to, kai į kitas šalis buvo perkelti tik 497 pabėgėliai iš 160 tūkstančių, dėl kurių buvo susitarta praėjusį rugsėjį.

NATO planuoja dislokuoti batalionus iki 1000 karių Baltijos ir kitose Rytų Europos šalyse siekiant sulaikyti Rusiją, rašoma britų žiniasklaidoje. Tikslas – pademonstruoti, kad „intervencija Ukrainos stiliumi“ nesuveiks. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

JAV prezidentas Barackas Obama planuoja reikšmingai sustiprinti NATO valstybių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą – be kita ko, pasiųsdamas sunkiosios, ginkluotės, šarvuotųjų mašinų ir kitokios įrangos, siekiant apsaugoti šį regioną nuo tolesnės Rusijos agresijos, rašo dienraštis „The New York Times“. Baltieji rūmai planuoja kreiptis į Kongresą, kad šis skirtų daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių (apie 3,12 mlrd.

Galbūt to dar iki galo nesupratome, bet pirmadienį vėlai vakare mūsų laiku prasidės svarbiausi Lietuvai 2016 metų rinkimai. Partijų susirinkimuose (ang. caucus) Ajovos valstijoje respublikonai ir demokratai susirinks, aptars, o tada balsuodami pareikš, kas turėtų tapti partijų kandidatais nacionaliniuose JAV prezidento rinkimuose. Kitaip tariant, kas taps galingiausios pasaulio valstybės vadovu artimiausiems ketveriems metams.

Anot Kelno policijos duomenų (pateiktų už 2014-ųjų spalį – 2015-ųjų lapkritį policijai skirtame leidinyje „Forum“), dauguma pabėgėlių, atvykusių į Vokietiją, nepažeidžia teisės. Pavyzdžiui vos keli migrantai iš Sirijos, Irako ir Afganistano 2015 metais pateko į policijos suvestines. Iš 1100 sirų, atsidūrusių Kelne, į policijos akiratį pakliuvo vos penki – mažiau nei 0,5 proc. Tačiau nedidelė dalis migrantų suteikia policijai nemažai problemų.

Jungtinės Valstijos kviečia sąjungininkus atsiųsti savo karių į Baltijos šalis, kad kiekvienoje iš jų būtų suformuota po tarptautinį batalioną, sako į Lietuvą atvykusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Interviu BNS diplomatė sakė, kad liepą Lenkijoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas sustiprins Baltijos šalių saugumą, tačiau kartu paragino dėl Rusijos nerimaujančias Rytų Europos šalis prisidėti kovojant su iššūkiais Aljanso pietuose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras antradienį apkaltino Vokietiją, jog ši Rusijos interesus laikanti svarbesniais negu pastangas užtikrinti Rytų Europos saugumą, ir pažymėjo, kad Berlynas nesistengė rodyti solidarumo su savo kaimynėmis. Aštriai atsakydamas į kaltinimus, kad Varšuva nesutinka prisiimti didesnės naštos sprendžiant Europos pabėgėlių krizę, diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis išreiškė abejonių dėl Vokietijos požiūrio Rytų Europos šalių atžvilgiu.

Per Šaltąjį karą juo toliau nuo Vakarų Berlyno, juo neaiškesnė atrodė padėtis. Ten buvo pasirinkimas tarp laisvės ir totalitarinės sistemos, kurios simboliu tapo Berlyno siena. Kitur mes turėjome nemalonių ir netgi atgrasių sąjungininkų, kuriuos palaikėme nemaloniais ir netgi atgrasiais būdais. Mirties būriai Salvadore, Indokinijos bombardavimas, diktatoriai Afrikoje – kaina už kovą su komunizmu buvo didelė. Kai kada būdavo sunku įžvelgti, ar mūsų marionetės yra bent kiek geresnės negu jų.

Šiandien daugelis kalba, kad Kremliaus politika tęsia SSRS tradicijas. Tai tikslu tik pačia bendriausia prasme. Su visomis to sąnaudomis, SSRS politika turėjo savo logiką, kuri Vakarų pasaulio vertybių kontekste, nors ir sunkiai, tačiau galėjo būti vertinama.

 Šią savaitę vykstančios verslo misijos į Kiniją metu, ekonomiškai svarbiuose Kinijos miestuose – Pekine, Šanchajuje ir Sudžou – apsilankę Lietuvos verslininkai susitiko su valstybės ir vietos valdžios institucijų pareigūnais, prekybos namų atstovais bei verslo įmonėmis bei užmezgė naudingus kontaktus. Kinijos rinką Lietuva laiko prioritetine ir joje artimiausiu metu bus koncentruojamos valstybės eksporto skatinimo priemonės.

Per metus šešėlinės ekonomikos problemą šalyje įžvelgiančių verslininkų skaičius nežymiai sumažėjo, tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį vis dar prastesnė situacija nei vidutiniškai Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione. Ypač smarkiai Lietuva atsilieka nuo Estijos: Lietuvoje šešėlinę ekonomiką kaip svarbią problemą įvardina 83 proc. verslininkų, Estijoje – tik 34 proc. Visame CRE regione šešėlinės ekonomikos problemą pastebi 73 proc.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pagaliau uždraudė diskriminuoti homoseksualius asmenis darbo vietose, vykstant karštoms diskusijoms dėl įstatymo, kuris padėtų užsitikrinti bevizį režimą su dauguma Europos Sąjungos šalių 2016 metais. Prieštaringai vertinamas įstatymo projektas šioje labai konservatyvių pažiūrų Rytų Europos šalyje praėjusią savaitę buvo du kartus blokuotas.

 Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė galimybę užsitikrinti bevizį režimą su dauguma Europos Sąjungos šalių, blokuodamas teisės aktą, kuris būtų uždraudęs diskriminuoti homoseksualius asmenis darbo vietose. Proeuropietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai praeitais metais buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas, iškėlė prioritetą prisijungti prie Šengeno zonos – 400 mln.

 Moldovos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už nepasitikėjimą premjero Valeriu Streleto vyriausybe ir ją nušalino, todėl ši neturtinga Rytų Europos valstybė atsidūrė nežinioje. 65 įstatymų leidėjai 101 vietos parlamente balsavo už nepasitikėjimą V.Streleto vyriausybe, paskirta liepos 30 dieną.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) triuškinama pergale laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų, nutraukdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą. Euroskeptiška PiS, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, užsitikrino absoliučią daugumą, kaip rodo vėliausios vietos televizijos prognozės, ir galbūt net pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo išstūmė iš parlamento kairiųjų partijų atstovus.

Provakarietiško Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laukia sunkus išbandymas dėl jo vykdomų griežtų taupymo priemonių bei stringančios kovos su korupcija, kai sekmadienį šalis balsuos vietos rinkimuose, kuriuose nedalyvaus Kremliaus gaujų kontroliuojamos rytinės teritorijos.

24-oji tarptautinė specializuota paroda „Baltic Fashion & Textile Vilnius” yra viena didžiausių tokio pobūdžio parodų Rytų Europos regione.  Ketvirtadienio vakarą „Litexpo" parodų rūmuose vykęs renginys sukvietė mados kūrėjus ir jos mylėtojus. Ant podiumo žingsniavę modeliai pristatė naujausias rudens-žiemos sezono mados tendencijas. Svarbiausiais šio sezono elemenatais tapo kailis ir vilna, vyrauja žemės spalvos: juoda, pilka, ruda, žalia.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Šį sekmadienį Baltarusijoje vyks vadinamieji prezidento rinkimai. Bet jau šiandien daug įdomiau ne tai, kaip jie pasibaigs, nes A.Lukašenka yra kuklesnis nei Centrinės Azijos diktatoriai ir todėl neturėtų sau prisirašyti daugiau 80 proc. balsų, o kaip keisis Vakarų ir Baltarusijos santykiai po rinkimų. ES koridoriuose jau skamba balsai, raginantys pradėti naują suartėjimo su Baltarusijos režimu etapą. Ir tai tikrai ne pirmas kartas.

Didžioji Britanija prisijungs prie Baltijos šalyse dislokuojamos NATO kariuomenės siekiant gintis nuo Rusijos agresijos. Sprendimą oficialiai pristatyti turėtų šiandien NATO šalių ministrų susitikime Briuselyje. Kariuomenės dislokavimas mūsų regione neturės laiko terminų, tačiau bus nuolat rotuojamas. Tokia formuluotė leis JAV, Didžiajai Britanijai ir Vokietijai išvengti kaltinimų susitarimo su Rusija dėl kariuomenės dislokavimo šalia jos sienų pažeidimų.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Slovakijos kairiojo sparno premjeras Robertas Fico antradienį pareiškė, jog verčiau rizikuos pažeisti Europos Sąjungos taisykles nei sutiks su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kurias patvirtino Bendrija. „Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico, kurį citavo Slovakijos dienraštis SME. Vyriausybės vadovas tai pareiškė po to, kai ES ministrai patvirtino susitarimą dėl 120 tūkst.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį „didele balsų dauguma“ pritarė 120 tūkstančių pabėgėlių paskirstymo Bendrijoje planui, nors jam griežtai priešinosi kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys. „Sprendimas dėl 120 asmenų perkėlimo šiandien priimtas, už jį balsavo valstybių narių dauguma“, – sakoma ES pirmininkaujančio Liuksemburgo paskelbtoje žinutėje tinkle „Twitter“. „Mes, slovakai, rumunai, vengrai – prieš, o Suomija susilaikė.

Britų žvaigždė Passenger išnaudojo savo kelionę į Lietuvą – visai neseniai gerbėjams pristatė dainos „The Long Road“ vaizdo klipą, kuriame jis įsiamžino Trakų pilies vaizduose. Būtent čia atlikėjas rugpjūčio 11-ąją melomanams padovanojo įspūdingą pasirodymą, į kurį suplūdo minia švelnios, lyriškos muzikos gerbėjų. Reikia manyti, jog atlikėją Michaelą Davidą Rosenbergą tikrai įkvėpė gotikinės pilies grožis.

Pasaulyje negali būti užtikrinta taika, jeigu nebus laikomasi tarptautinių įstatymų, naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė viešėdamas Taline per savo pirmąjį užsienio vizitą nuo kadencijos pradžios. „Turime nesitaikstyti, kai pažeidinėjami tarptautiniai įstatymai, valstybių sienos, šalių suverenumas ir nepriklausomybė. Deja, tai vėl vyksta Europoje“, – pabrėžė jis.

Į Lietuvą po sulaikymo Kipre trečiadienį atskrido Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, kurį, nevyriausybinių organizacijų teigimu, Maskva persekioja dėl politinių motyvų. A. Nekrasovas praėjusį mėnesį Kipre buvo sulaikytas Rusijos prašymu, ir netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio.

Rusija siekia sustiprinti savo karinių laivynų strategines pozicijas Juodojoje jūroje, taip pat tęsti jų veiklą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, sakoma naujausioje karinių jūrų pajėgų doktrinoje, kuri buvo pakeista dėl „nepriimtinos“ NATO plėtros. Tačiau doktrinos "pristatymo" metu visoje šalyje vykusių karinių pasirodymų metu nepavyko išvengti incidentų, kurie, sprendžiant iš kurtinančios tylos šalies žiniasklaidoje, turėjo gerokai sugadinti nuotaiką aukščiausiems šalies vadovams.

Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta. Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime dėl 40 tūkst. Italijoje ir Graikijoje esančių pabėgėlių pasidalijimo. Pagal šią programą Lietuvai per dvejus metus gali tekti priimti apie pustrečio šimto pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos. „Panašus skaičius, kurį Vyriausybė savo nutarimu yra patvirtinusi (250), bet čia kol kas galime tiktai spėlioti“, - BNS susitikimo išvakarėse sakė S.Skvernelis.

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

Stokholmo arbitražas baigė žodinį Lietuvos ieškinio bendrovei „Gazprom“ nagrinėjimą. Ketvirtadienį Paryžiuje abi pusės tarė baigiamąjį žodį, po kurio baigėsi liepos 1 dieną prasidėjęs žodinis bylos nagrinėjimas. Pasibaigus žodiniam nagrinėjimui, šalys turės iki rugsėjo pabaigos pateikti trumpus argumentų bei dokumentų apibendrinimus. Tuomet arbitražo teismas pradės svarstymą, po kurio skelbs sprendimą dėl Lietuvos ieškinio. Šio sprendimo laukiama kitąmet, pranešė Energetikos ministerija.

 Pastaruoju metu žiniasklaida pranešė apie JAV ketinimus dislokuoti Vidurio ir Rytų Europos šalyse tam tikro dydžio karinės technikos ir įrangos komplektus. Konkretūs skaičiai ir detalės nėra iki galo aiškūs, tačiau, atrodo, kalbama apie sausumos kariuomenės brigadai (3000–4000 karių) reikalingą įrangą, kuri būtų paskirstyta visame regione – Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse.

Stokholmo arbitražui trečiadienį pradėjus nagrinėti Lietuvos Vyriausybės ieškinį Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai pirktas dujas, energetikos ministras tikisi Lietuvai palankaus sprendimo, kuris turėtų būti paskelbtas tik kitąmet. Pasak Roko Masiulio, tikimasi, kad arbitražas sprendimą paskelbs 2016 metų pirmąjį pusmetį. Anot jo, procesas užtruks ilgai, nes arbitrams reikia įvertinti daug informacijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) apie konfliktą Ukrainoje, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) karines operacijas ir pastangas susitarti dėl Irano branduolinės programos. Krizė Ukrainoje sukėlė didžiausią priešpriešą tarp Rusijos ir Vakarų šalių nuo Šaltojo karo pabaigos, o Jungtinės Valstijos anksčiau šią savaitę paskelbė pirmąkart dislokuosiančios sunkiosios ginkluotės Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Karingas nusiteikimas ir vis labiau priešiška retorika tarp Rusijos ir Vakarų šalių didina riziką atsitiktinai įsiplieksti platesniam konfliktui, kurio nepageidauja nė viena iš branduolinį ginklą turinčių stovyklų, perspėja ekspertai.

 Dar šią vasarą Baltijos jūros pakrantėje duris atvers didžiausias šiame regione turizmo ir sveikatinimo centras „Natura Termo Spa“, o šiuo metu svečius jau priima netoliese atidarytas etnografinis „Mėguvos kaimas“. Šie 2 didžiuliai kompleksai, 6 ha plote Kretingos rajone, Žibininkų kaime, pradėjo kilti prieš kelerius metus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ketvirtadienį dar kartą paragino Europos Sąjungą sukurti bendras ginkluotąsias pajėgas, sakydamas, kad vištų pulkas atrodo grėsmingiau negu dabartiniai Bendrijos kariniai pajėgumai. „Vištų pulkas atrodo labiau panašus į kovinį dalinį negu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika“, – J.-C.Junckeris sakė Briuselyje, vartodamas jam įprastus vaizdingus palyginimu.

JAV yra atviros pasiūlymams dalyvauti konflikto Ukrainoje sureguliavimo procese ir yra pasiruošusios prisijungti prie „Normandijos formato“, jeigu kiti jo dalyviai su tuo sutiks, praneša „censor.net.

 Į Jungtinę Karalystę iš Rytų Europos šalių dirbti atvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu padidėjo 23 proc., rodo naujausi statistiniai duomenys. Todėl ekspertai jau prakalbo apie naują imigracijos bangą. Specialistai sako, kad naujus imigrantus vilioja auganti Didžiosios Britanijos ekonomika bei kitų valiutų atžvilgiu brangstantis svaras, darantis algas JK gerokai patrauklesnes.

 Lietuvos ir užsienio ekspertai ragina Ukrainą išnaudoti trapias paliaubas kovoje su Rusijos remiamais separatistais reformų vykdymui. Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro kartu su politikos ekspertais iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Jungtinių Valstijų šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nepaisant to, jog susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų sumažėjo, Ukraina rimtai nesvarsto integruoti separatistų perimtos Donbaso dalies.

Nors du trečdaliai ukrainiečių mano, kad su ekonomika reikėtų tvarkytis kitaip, 70 proc. ukrainiečių nepasitiki dabartine vyriausybe, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Ukraina yra teisingame kelyje. Vis tik jis pažymi, kad žmonių nepasitikėjimas valdžia buvo užkoduotas nuo pat pradžių: „Vis tik mes kalbame apie šalį, kuri ilgą laiką buvo labiausiai korumpuota Europos valstybė.

Pernai Rusijos ir Kinijos karinės išlaidos smarkiai išaugo, o konfliktas Ukrainoje paskatino Rytų Europos šalis skirti daugiau lėšų savo gynybos programoms, sakoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) studijoje, kuri paskelbta pirmadienį. Jungtinės Valstijos tebepirmauja pasaulyje pagal išlaidas gynybai, tačiau pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šiam tikslui skyrė 6,4 proc. mažiau lėšų.

 Britų dienraščiams skelbiant, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai tėra branduolinis šantažas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nėra savižudis ir nesiruošia naudoti jokio branduolinio ginklo. „Turėtume tikrai suprasti, kad tai yra šantažas. Tai nėra Rusijos pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą Tas šantažas turi labai aiškų tikslą, iš esmės du tikslus.

„Skambiai atšventė valdžios surengtą Krymo anšliuso palaikymo mitingą. Nutilo ir ištuštėjo gatvės, kuriose dar vakar pūtėsi ir slankiojo vėliavomis pasipuošęs patriotizmas pakeliui į didžiąją tėvynę. O šiandien – pagirios,“ – rašo savo „LiveJournal“ paskyroje Aleksas Melnikovas.

Rusija, šią savaitę surengusi milžiniškus visų kariuomenės dalių mokymus ir šeštadienį branduoliniu ginklu pagrasinusi Danijai, prašo nedaryti iš jos monstro ir tikina nesirengianti karui. Tuo metu Jungtinės Valstijos prie Lenkijos sostinės mokymams dislokavo galingas priešraketines sistemas. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad NATO autoritetui iškilęs esminis išbandymas, ar Aljansas vykdys Velse priimtus sprendimus stiprinti reagavimą ir gynybą.