A. Nekrasovas praėjusį mėnesį Kipre buvo sulaikytas Rusijos prašymu, ir netrukus pasiprašė politinio prieglobsčio. Kipro vidaus reikalų ministerijos teigimu, jis buvo sulaikytas „remiantis egzistuojančiu Interpolo orderiu“. Kipras nepatenkino Rusijos prašymo A. Nekrasovą išduoti Maskvai ir nusprendė grąžinti į Lietuvą, kuri yra išdavusi jam nacionalinę vizą. Kipras rėmėsi ES teisės nuostata, kad prašymą dėl prieglobsčio svarsto ta ES šalis, į kurią asmuo atvyksta pirmiausia. Grįžti į Lietuvą pageidavo ir pats Rusijos pilietis, tad nuo trečiadienio jis jau Lietuvoje.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tikino, kad dabar Rusijos pilietis turi laikiną vizą ir gali gyventi Lietuvoje, kol migracijos tarnyba išspręs jo prašymą.
„Migracijos tarnyba turi tris mėnesius apsispręsti dėl politinio prieglobsčio prašymo. Tarnyba dirba ir yra paprašiusi įvairių institucijų atsakymų dėl šio asmens. Kai bus gauti atsakymai migracijos tarnyba priims galutinį sprendimą“, - pasakojo A. Paulauskas pridurdamas, kad tam gali neprireikti ir trijų mėnesių.
Seimo narys įrodinėjo, kad svarbiausia dabar išsiaiškinti visus kaltinamojo argumentus ir ar prašymas išduoti A. Nekrasovą nėra politiškai motyvuotas, ar nėra bandoma su juo susidoroti.
A.Paulauskas paklaustas, ar Rusija negali pasiūlyti Lietuvai apsikeisti kaltinamaisiais, šis atsakė, kad toks variantas net negali būti svarstomas.
„Ne, man atrodo, kad tokie dalykai net nesvarstomi, nes žmogaus gyvybei yra pavojus ir niekas negali tokių variantų net svarstyti. Kaip matėme Romo Zamolskio jie neišduoda, nes jie patys jį teisia ir politinio aspekto šioje vietoje nėra“, - įrodinėjo Seimo narys.
Su A. Paulausku sutinka ir Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas.
„Manyčiau, kad Lietuva nenaudos tokios praktikos, o ypač šiuo atveju. Aišku, žinome, kad diplomatinėje erdvėje yra nerašytų taisyklių, kai „tavo išsiunčia, o po to tu išsiunti“ arba atvirkščiai. Tai tokie pasikeitimai vyksta ir tai yra nerašytos taisyklės. Tačiau šiuo atveju tikrai nemanau, kad tai įvyks, tiek dėl paties žmogaus, tiek dėl jo žinomumo“, - tikino L. Kasčiūnas
Rytų Europos studijų centro analitikas primena, kad Rusija laikosi pozicijos savo piliečių neišduoti kitoms šalims. Jie turi suprasti, kad tokia politika irgi turi turėti savo kainą – šiuo atveju šokti pagal Rusijos dūdelė neturėtumėme.
„Jie patys neišdavinėjo, o dabar prašo, kad mes su jais dirbtume. Aišku, čia ne mūsų pilietis, bet mums nelabai reikėtų šokti pagal kažkieno dūdelę“, - teigė pašnekovas.
Lietuvoje politinio prieglobsčio prašantis Rusijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas penktadienį pareiškė, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl ekstradicijos tik sustiprina galimybes pripažinti jį politiniu pabėgėliu.
„Leiskite padėkoti jums už šį pareiškimą, nes tai, kad tokį pareiškimą padarė Rusijos URM, nedviprasmiškai liudija, jog mano persekiojimas tėvynėje yra grįstas visiškai politiniais motyvais. Tai, mano advokatų manymu, stipriai kelia mano galimybes gauti politinį prieglobstį“, - rašo A. Nekrasovas viešame laiške Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Rusijos URM ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriame tikimasi, kad Lietuvos institucijos nuspręs Rusijai išduoti A. Nekrasovą, kurį Kipras perdavė Lietuvai ir kurio paiešką Rusija yra paskelbusi per Interpolą.
Pasak A. Nekrasovo, Rusijoje jam iškelta baudžiamoji byla dėl turto prievartavimo yra pagrįsta politiniais motyvais.
