Rinkimai vyks nurims kovoms ir stiprėjant būgštavimams, kad Ukraina traukiasi iš pasaulio politikos darbotvarkės, tapdama antra pagal skurdumą Europos šalimi, bet vis dėl to išlikdama atrama prieš Rusijos ekspansiją į Vakarus, kurios daugelis baiminasi.
Praėjo dvidešimt mėnesių nuo tada, kai ši Rytų Europos valstybė prikaustė pasaulio dėmesį nenutrūkstamais protestais, kurie nuvertė Kremliaus remtą nekenčiamą lyderį ir, kaip atrodė, susiejo šalies ateitį su Vakarais.
Tačiau dėl vėliau Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir agresijos rytuose, nusinešusio daugiau nei 8 tūkst. gyvybių, 40 mln. gyventojų turinti Ukraina neteko didžiulę strateginę reikšmę turinčių karinio jūrų laivyno bazių ir šalies ekonomiškai gyvybiškai svarbių pramoninių rajonų.
Galimybė Kijevui susigrąžinti rusų valdomą Juodosios jūros pusiasalį dabar atrodo mažai tikėtina.
Be to, stiprėja būgštavimai, kad „sukilimas“ Ukrainos rytuose virsta „įšaldytu konfliktu“, kuriame sąlygas diktuoja Vladimiras Putinas - Rusijos lyderis, kuris neigia pakurstęs šį karą keršydamas už Kijevo sprendimą ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos.
Ukrainiečių parama P.Porošenkos vyriausybei taip sumenko, kad ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas, kurio paties populiarumas tesiekia vos kelis procentus, netgi neiškėlė savo partijos kandidatų vietos rinkimuose.
Visuomenėje jaučiamas pyktis dėl Vakarų atsisakymo apginkluoti ukrainiečių vyriausybines pajėgas ir skirti tik finansinę pagalbą - ir tai tik nustačius griežtas sąlygas dėl taupymo priemonių, sustiprino kraštutinių dešiniųjų ir prorusiškų politinių jėgų šansus gerai pasirodyti rinkimuose.
Jų sėkmė gali sugriauti netvirtą P.Porošenkos koaliciją, o tai savo ruožtu tikriausiai sutrukdytų prezidentui įgyvendinti pažadą iki 2020-ųjų pateikti prašymą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, o nualintą sovietinių laikų ekonomiką paversti skaidria ir modernia.
„Augant skurdui, žmonės gali pulti balsuoti už populistines partijas“, - naujienų agentūrai AFP sakė Anatolijus Oktysiukas iš Tarptautinio politinių studijų centro Kijeve.
„Šie rinkimai brutalūs ir purvini. Ir jie gali nepateisinti mūsų Vakarų partnerių lūkesčių“, - pridūrė jis.
Užburtas korupcijos ratas
Rinkėjų demoralizaciją atspindi ir 132 partijos, kurios pagyrūniškais rinkimų šūkiais bei pasitelkusios spalvingus veikėjus stengiasi atkreipti žiniasklaidos dėmesį ir dalyvauti nesibaigiančiuose televizijos debatuose.
Opozicijos blokas, užgimęs iš nuverstos prorusiškos šalies vadovybės pelenų, išpuošė miestų gatves plakatais, kuriuose žadama „Gerovė ir Taika“.
Buvusi 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderė Julija Tymošenko reikalauja „profesionalios armijos ir sąžiningų tarifų“.
Didžiausias politines audras išgyvenusiai ekspremjerei, kuri pasižymi karingu būdu ir vertinama itin prieštaringai, šįsyk turėtų pasisekti geriau nei per pastaruosius parlamento rinkimus spalį, kai jai teko tenkintis tik šešta vieta.
Problemiškai tai, kad nedaug kandidatų ar partijų iš tiesų kalba apie aktualias vietos problemas.
Iškilus proeuropinių protestų dalyvis Vasylis Arbuzovas sakė, kad P.Porošenkos remiamas kandidatas į istorinio Juodosios jūros uostamiesčio Odesos merus, „regis, nedaug nutuokia apie miesto viešuosius tualetus ir nelabai įsivaizduoja, į ką veliasi“.
Prognozuojama, kad P.Porošenkos blokas „Solidarumas“ vis dėlto laimės daugiausiai merų postų ir turės daugiausiai deputatų vietų tarybose.
Tačiau prezidento nesugebėjimas suvaldyti nedidelės grupės oligarchų, kurie, kaip mano daugelis, galiausiai turi daugiausia svertų lemti šalies ateitį, smarkiai nusmukdė P.Porošenkos populiarumą, kuris dabar yra daugiau nei perpus mažesnis nei tada, kai jis pernai gegužę tapo valstybės vadovu.
„Ukrainos politika kenčia dėl užburto korupcijos rato“, - sakė Andersas Aslundas iš Vašingtone įsikūrusios Atlanto Tarybos.
„Jos rinkimai yra itin brangūs. Juos finansuoti reikia didžiulių sumų pilkųjų ir juodųjų pinigų. Nusikaltėliai, vadinamieji pilkieji kardinolai, tvarko šį juodąjį finansavimą lėšomis, paimtomis iš valstybės iždo ir valstybinių kompanijų“, - sakė jis.
Virtuali realybė
Kitą dieną po triumfo prezidento rinkimuose P.Porošenkos duotas drąsus pažadas, kad karinė kampanija rytuose bus „trumpesnių terminų ir efektyvesnė“, taip pat nepadėjo jo reikalui.
Kremliui pavaldžių smogikų kontroliuojamos teritorijos rusakalbėse Luhansko ir Donecko srityse ne tik boikotuoja sekmadienio rinkimus, bet ir planuoja surengti savo balsavimą ateinančių metų pradžioje.
Šis jų sprendimas rodo, kiek mažai tepasiekė P.Porošenka per pusantrų metų trunkančią kampaniją, kurioje dalyvauja 83 tūkst. karių ir kuri kasdien atsieina 5 mln. JAV dolerių (4,4 mln. eurų).
Smogikai žada neleisti Kijevą palaikantiems kandidatams dalyvauti jų planuojamuose rinkimuose ir kaltina P.Porošenką „genocidu“.
„Kijevo valdžia gyvena lygiagrečiame pasaulyje, tarsi virtualioje realybėje“, - antradienį sakė Donecko smogikų lyderis Aleksandras Zacharčenka.
„Ji ne tik nesuvokia, kad čia iš tiesų vyksta, - ji paprasčiausiai atsisako suvokti“, - aiškino jis.
