andersas aslundas

Prabangių laikrodžių kolekcija, milijonai dolerių grynaisiais ir Pablo Picasso paveikslas – tik keli dalykai, įtraukti į Ukrainos pareigūnų pajamų ir turto deklaracijas, kurios nemaloniai nustebino šalį, siekiančią pažaboti korupciją. Pagal naują įstatymą pareigūnai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas internetu. Toks reikalavimas buvo priimtas dėl rugsėjį gautos 1 mlrd. dolerių (920 mln. eurų) išmokos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sulaikytos ilgiau kaip metus.

Ukrainos parlamentas antradienį svarsto, ar pritarti į keblią padėtį patekusio premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimą, vykstant įnirtingoms užkulisinėms deryboms dėl naujos provakarietiškos vyriausybės sudėties. A.Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto, kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Provakarietiško Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laukia sunkus išbandymas dėl jo vykdomų griežtų taupymo priemonių bei stringančios kovos su korupcija, kai sekmadienį šalis balsuos vietos rinkimuose, kuriuose nedalyvaus Kremliaus gaujų kontroliuojamos rytinės teritorijos.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė savo padėjėju JAV senatorių Johną McCainą, kuris yra vienas iš Amerikos Kongreso vanagų ir pasisakė už konflikto krečiamos Ukrainos aprūpinimą letaline ginkluote, paskelbė šalies vadovo administracija. Tokios pačios pareigos pasiūlytos ir buvusiam Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui. Provakarietiška Ukrainos valdžia formuoja savo patarėjų korpusą, kuris padėtų šaliai vykdyti reformas ir užtikrintų jai tarptautinį palaikymą.

 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, ekspremjeras Andrius Kubilius tapo Tarptautinės ekonomikos stebėsenos grupės, neformaliai patariančios Ukrainos Vyriausybei, nariu, trečiadienį pranešė partija. „Džiaugiuosi, kad buvau pakviestas dalyvauti šios tarptautinės grupės veikloje. Ukrainai šiuo metu itin svarbu užtikrinti, kad Vyriausybės ekonominės reformos, kurias patvirtino Rada, būtų įgyvendinamos sklandžiai ir būtų rezultatyvios.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui liko trys tolimesnių veiksmų variantai ir jis bus pasiruošęs tartis dėl taikos rugpjūčio 26-ąją vyksiančio susitikimo Minske metu, kuriame dalyvaus atstovai iš ES, Ukrainos ir Muitų sąjungos atstovai. Apie tai komentare leidiniui „Gordon“ parašė žymus švedų ekonomistas Andersas Aslundas, teigiama censor.net.ua. „Manau, kad V. Putinas Minske bus pasirengęs derėtis. Mes matome, kad jis turi tris alternatyvas.

Vykstanti skalūnų ir suskystintų gamtinių dujų revoliucija sukėlė krizę „Gazpromui“. Rusijos dujų milžinė bus priversta ne tik mažinti kainas, bet ir atsisakyti kitų monopolinių įpročių, teigia ekonomistas Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, vieno įtakingiausių pasaulio ekonomikos smegenų centrų. „Gazpromo“ krizė reiškia, kad ji turės smarkiai mažinti kainas, galbūt net perpus. O tai reiškia, kad „Gazpromo“ pelnas beveik išnyks“, - interviu sakė A. Aslundas.

Latvijos ekonomistas Andersas Aslundas, kuris kartu su šalies premjeru Valdžiu Dombrovskiu parašė knygą „Kaip Latvija įveikė finansinę krizę“, tinklapyje „EU Observer“ publikavo straipsnį, kuriame išgyrė griežtą Lietuvos Vyriausybės ekonomikos politiką, padėjusią išbristi iš 2008-ųjų krizės, rašoma „euobserver.com“. A. Aslundo straipsnyje teigiama, kad šiemet Lietuva yra viena iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, per pirmąjį pusmetį jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 6,6 proc.

Latvijos biudžeto deficito mažinimo strategija, išlaikant latą pririštą prie euro, yra sėkminga ir gali būti pavyzdys kitoms šalims, teigia Vašingtone įsikūrusio tarptautinio Petersono ekonomikos instituto ekonomistas Andersas Aslundas. Pasak ekonomisto, Latvija šiuo metu yra sėkmės modelis, ir žmonės Vašingtone paprastai teigia, kad Graikija turėtų pasimokyti iš Latvijos, kaip suvaldyti krizę.

Ekonomikos krizė užklupo Rusijos valstybinį dujų milžiną "Gazprom" nepasiruošusį. Vis garsiau sklinda kalbos, kad tokie projektai kaip "Nord Stream" gali įversti suvargusį gigantą, tapusį Kremliaus politikų žaisliuku, kapo duobėn.

Rusijos baimė Europoje yra perdėta. Būtent taip pareiškė buvęs Švedijos diplomatas, o dabar vienas iš įtakingiausių Rusijos ir Rytų Europos ekspertų Andersas Aslundas. Jo teigimu, Rusija dabar yra atsidūrusi kryžkelėje ir turi priimti esminius sprendimus, kurie įtakos jos santykius su Europos Sąjunga. „Vladimirui Putinui sekėsi, tačiau jis Rusijai padarė mažai, o jo režimas yra trapus. Tai reiškia, kad status quo nėra šios dienos galimybė. Rusija yra kryžkelėje. Yra iš esmės du pasirinkimai.

Gruzijoje įsiplieskusi sena Maskvos ir Vakarų kova dėl įtakos Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje atskleidė, kad Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo, tvirtina dienraštis „Financial Times Deutschland“. Pasak dienraščio, po to, kai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje pareiškė, kad į Juodąją jūrą plaukia JAV, Kanados ir Lenkijos karo laivai, kai kurie pajuto artėjant antrąją Kubos krizę.