Gruzijoje įsiplieskusi sena Maskvos ir Vakarų kova dėl įtakos Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje atskleidė, kad Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo, tvirtina dienraštis „Financial Times Deutschland“.
Pasak dienraščio, po to, kai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje pareiškė, kad į Juodąją jūrą plaukia JAV, Kanados ir Lenkijos karo laivai, kai kurie pajuto artėjant antrąją Kubos krizę. Varšuva paprieštaravo, kad apie planuotus karinius laivyno mokymus Kremlius seniai žinojo, tad naudoti tai politiniais tikslais yra „žema“. Nuo pat karo Kaukaze pradžios pareiškimų, kuriais keičiasi Rusija ir Vakarai, tonas tampa vis dygesnis, rašo „Financial Times Deutschland“. Prezidentas G. Bushas apkaltino Maskvą „agresyvia eskalacija“. Komentatoriai pranašauja, kad rugpjūčio 8-oji, kai prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas, taps naujojo šaltojo karo pradžios data.
Vakarų karo laivai iš tiesų vyksta į Juodąją jūrą: pasak Vašingtono, jie gabena humanitarinės pagalbos krovinius dėl Gruzijai priklausančios maištingos Pietų Osetijos respublikos kilusio karo aukoms. Tačiau, pasak dienraščio, pasauliui negresia nei nauja Kubos krizė, nei naujas šaltasis karas. Rusija jau nėra supervalstybė, galinti kalbėtis su Vakarais kaip lygi su lygiais.
Konflikto Kaukaze žaizdre vėl įsiplieskė rusų ir amerikiečių kova dėl įtakos Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje. Gruzija – vienintelė pusiau demokratinė valstybė Kaukaze, iš visų jėgų siekianti integruotis į Vakarus. Ji gali tapti 10-ąja šalimi iš anksčiau priklausiusių Sovietų Sąjungai ar buvusių jos įtakos sferoje, kurios tapo NATO narėmis. Vienuoliktąja po Gruzijos gali tapti Ukraina. Maskvai tokia perspektyva kelia šoką. Pervertinusi savo jėgas ir imperinių tradicijų poveikį, Rusija sukurstė karą, kad sustabdytų Tbilisį.
Maskvos pasitikėjimas savimi ir klaidingas Vakarų suvokimas, neva Rusija tebėra supervalstybė, remiasi keturiais faktais, teigia dienraštis. Štai jie: rusai po amerikiečių turi galingiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Rusija pagal plotą yra didžiausia pasaulio šalis. Rusijoje yra ketvirtadalis pasaulio gamtinių dujų atsargų, ji užima antrąją vietą planetoje pagal naftos gavybos apimtis. Be to, Rusija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.
Tačiau atidžiau panagrinėjus mažiausiai 3 iš šių faktų neturi realios reikšmės, teigia dienraštis. „Kai pradedama kalbėti apie Rusijos pavojingumą, visada orientuojamasi į seną įvaizdį, – aiškina Rytų Europos tyrimų instituto Brėmene analitikas Hansas-Henningas Schröderis. – „Imperinė Rusija – tai fantominis skausmas.“
Rusijos branduolinis potencialas nebuvo modernizuotas nuo 1992 m. JAV tvirtina, kad dėl šios priežasties Maskva negalėtų smogti atsakomojo atominio smūgio. H. Schröderis pabrėžia, kad branduolinis ginklas yra nepriimtinas realiomis karo veiksmų sąlygomis ir tinka tik politiniams bauginimams. O kadangi ir įprastos Rusijos ginkluotės rūšys yra pasenusios, pasak analitiko, ji smarkiai atsilieka nuo NATO.
Net Rusijos veto teisė svarbiausiuose tarptautiniuose institutuose, pavyzdžiui, JT Saugumo Taryboje, nesuteikia Kremliui teisės perrašinėti istorijos pagal savo pageidavimą, rašo „Financial Times Deutschland“. Situacija dėl Kosovo parodė, kad rusams pradėjus blokadą JAV „gali daryti ką tik nori“, sakė analitikas.
Pati tvirčiausia rusų pasitikėjimo savimi atrama – milžiniški jos gamtos turtai, užtikrinantys spartų šalies ekonomikos augimą. Beveik pusė ES importuojamų dujų atkeliauja iš Rusijos. Dujų koncernas „Gazprom“ taip pat kontroliuoja dujų transportavimą iš Kaspijos regiono ir dalyvauja vykdant projektus Šiaurės Afrikoje.
„Nepaisant to, rusai pervertina savo ekonominę galią, – teigia Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone ekspertas Andersas Aslundas. – Jų indėlis į viso pasaulio BVP – 2,5 proc. – yra labai menkas.“
Nepaisydama didėjančių kainų, Maskva mažina eksportuojamos naftos ir dujų apimtis. Ekspertų teigimu naudodama energetinius išteklius kaip spaudimo buvusiems savo vasalams priemonę, Rusija pirmiausia pakenks sau pačiai. „Vakarai nuo jos nusisuks ir imsis ieškoti naujų partnerių“, - teigia A. Aslundas.
Dauguma rusų gali tik svajoti apie pasiturimą gyvenimą. Dėl to, Aslundo ir Schröderio manymu, kalta valstybę persmelkusi korupcija. Pasak ekspertų, dėl to didėjanti socialinė įtampa darosi vis stipresnė vidinė Rusijos grėsmė, rašo „Financial Times Deutschland“.
