Susitikimo išvakarėse paskelbtame Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad NATO „peržiūri atgrasymo ir gynybos laikyseną“, reaguodama į „blogėjančią saugumo situaciją Baltijos regione bei didėjančią terorizmo grėsmę Aljanso pietuose“.
Dėl konkrečių saugumo priemonių Rytų Europoje tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Anot „The Telegraph“, susitikimo metu bus aptariama galimybė dislokuoti po 500-1000 karių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama pasitelkti JAV ir Vokietijos karius. Britų kariuomenė taip pat gali būti dislokuojama palei NATO šalių sieną su Rusija, pažymi leidinys.
Dvi dienas Briuselyje vyksiančiame NATO šalių gynybos ministrų susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daug dėmesio taip pat turėtų būti skirta situacijai Sirijoje bei Libijoje bei kovai su „Islamo valstybės“ grupuote. Bus aptariamas naujas Baltijos šalių ir Rytų bei Europos šalių stiprinimo planas, skirtas kovai su „hibridiniu“ puolimu ar galima „plataus masto Rusijos okupacija“. Pagrindinė užduotis, rašoma „The Telegraph“, – pademonstruoti Rusijai, kad „intervencija Ukrainos stiliumi“ garantuotai sulauks atsako iš NATO.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Didžioji Britanija padvigubins savo karinio jūrų laivyno kontingentą NATO
Didžioji Britanija ketina pasiųsti penkis karinius laivus į Baltijos jūrą, pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas, NATO ruošiantis svarstyti papildomus pajėgumus Rytų Europoje.
„Mūsų NATO kontingento didinimas siunčia stiprią žinią mūsų priešams, kad esame pasiruošę reaguoti į bet kokią grėsmę ir ginti savo sąjungininkus“, - sakė gynybos sekretorius, kurį trečiadienį cituoja britų žiniasklaida.
„2016 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui – mūsų laivai bus ten pasiųsti kaip (NATO) Karinių jūrų pajėgų grupės, Priešmininių laivų junginio ir pratybų BALTOPS dalis“, - pridūrė jis. BALTOPS mokymuose Baltijos regione, skirtuose kovai su povandeniniais laivais, šiais metais dalyvaus dvi fregatos, įskaitant didžiausią Didžiosios Britanijos karo laivą „HMS Ocean“. Taip pat į regioną bus atsiųsti išminavimo laivai.
Jungtinė Karalystė apie šiuos planus paskelbė trečiadienį Briuselyje prasidedančio NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. NATO ministrai ketina patvirtinti planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, kuri nerimauja dėl Rusijos veiksmų.
Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas. NATO pajėgos šiais metais sulauks dar neįvardinto eskadrinio minininko, bei fregatos „Iron Duke“ pagalbos.
