juozas olekas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako susidaręs įspūdį, jog iki 2027 metų nepavyks pabaigti Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros statybų. „Tą ką matom dabar, tai neatrodo, kad pavyktų.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, ar prezidentas gali patvirtinti ne visos sudėties Ministrų kabinetą, bus naudingas, sako pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.

Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas teigia, kad abu viešoje erdvėje galimais kandidatais į užsienio reikalų ministro postą įvardinti prezidento vyriausieji patarėjai – tiek Asta Skaisgirytė, tiek Kęstutis Budrys – būtų tinkami pretendentai šioms pareigoms. Visgi, pasak politiko, kurį iš jų pasirinks šalies vadovas ir kandidatas į premjerus, kol kas nėra aišku. „Man teko dirbti su abiem iš jų.

 Per porą metų peržiūrėjus dabartinių ministerijų struktūras gali būti įkurtos Regionų ir Infrastruktūros ministerijos, sako pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Galvoju, kad per porą metų.

 Parlamentas antradienį pritarė siūlymui Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju skirti Juozą Oleką. Už šio politiko kandidatūrą balsavo 113 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Į šias pareigas J. Oleką pasiūlė naujasis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas.

 Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pirmuoju vicepirmininku siūlys skirti socialdemokratą Juozą Oleką. „Nėra jokios paslapties – (siūlysiu – ELTA) gerbiamą Juozą Oleką“, – pirmadienį Seimo seniūnų sueigos posėdyje teigė S. Skvernelis. Apie tai politikas užsiminė paprašytas įvardyti, kas bus siūlomas į paskutiniąją likusią Seimo vicepirmininko poziciją. Visgi, į šį klausimą atsakyta nebuvo.

Parlamentas ketvirtadienio vakarą pritarė 6 Seimo vicepirmininkų kandidatūroms. Į šias nuspręsta paskirti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narius Juozą Oleką, Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, „Nemuno aušros“ atstovę Agnę Širinskienę, konservatorių atstovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę ir Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas.

Naujos kadencijos parlamente Seimo vicepirmininkais turėtų tapti trys socialdemokratai, du „Nemuno aušros“ atstovai, po vieną konservatorių ir liberalą. Į Seimo pirmininkus siūlomas demokratas Saulius Skvernelis žurnalistams teigė, kad jeigu bus išrinktas parlamento vadovu per pirmąjį posėdį tieks šešis kandidatus į vicepirmininkus. Pirmuoju Seimo vicepirmininku numatyta skirti socialdemokratą Juozą Oleką.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Juozas Olekas tikina, kad socialdemokratai, kviesdami partiją „Nemuno aušra“ į formuojamą valdančiąją koaliciją, supranta, kad gali susidurti su reputaciniais iššūkiais, tačiau, anot politiko, reikia įvertinti tai, kad už „Nemuno aušrą“ balsavo daug Lietuvos žmonių.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) derybinės grupės narys Juozas Olekas įvardijo, kas iš socialdemokratų galėtų užimti svarbiausių ministrų postus. Šiuo metu partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kaip tik susitikinėja su potencialiais kandidatais į ministrų postus.

Paaiškėjus, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė atsisako premjero posto, o šią vietą užims Gintautas Paluckas, vienas klausimas vis dar lieka neatsakytas – su kuo rinkimus laimėję socdemai eis į koaliciją?  Apie tai, su kuriomis partijomis kalbasi ir ar norint patekti į koaliciją Ramūnui Karbauskiui pavyks susitaikyti su Sauliumi Skverneliu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo LSDP narys Juozas Olekas ir partijos „Nemuno aušra“...

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė tylą ir viešai pareiškė, kad premjerės posto nesieks neva dėl amžiaus. Partijos pirmininkė tęs darbą Europos Paarlamente (EP). Vietoje V. Blinkevičiūtės į ministro postą pasiūlytas Gintautas Paluckas. Žinią, kad nesieks ministrės pirmininko posto ir toliau tęs darbą EP,  V. Blinkevičiūtė pranešė po LSDP trečiadienio vakarą vykusio prezidiumo Seime.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė greičiausiai neis į premjerus – tai naujienų portalui tv3.lt tvirtina patikimi šaltiniai partijos viduje. Jie įvardijo, kas šiame poste galėtų būti vietoje V. Blinkevičiūtės ir atskleidė, kodėl pati V. Blinkevičiūtė taip nenori vadovauti Ministrų kabinetui ir jo kratosi po tokio gausaus rinkėjų palaikymo ir net visuomenės spaudimo.

Pirmasis rinkimų etapas baigėsi ir visą savaitę po jų politinės partijos strategavo, su kuo geriausia būtų sudaryti koaliciją. Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ po pirmojo etapo užsitikrino trečią vietą, tačiau susidūrė su problema – kol kas pirmaujantys socialdemokratai su jais sudaryti koalicijos nenori.

Perrinkimo Europos Parlamente (EP) siekęs, tačiau mandato negavęs socialdemokratas Juozas Olekas žada kandidatuoti į Seimą, kiti BNS kalbinti europarlamentarai sako dar nenusprendę dėl tolesnės karjeros. Iš viso neperrinkti į EP liko keturi politikai: minėtasis J. Olekas, „valstiečių“ keltas Bronis Ropė, Regionų partijos – Stasys Jakeliūnas, konservatorių – Liudas Mažylis. Perrinkimo ketino siekti ir Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Trys buvę socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrai atviru laišku kreipėsi į dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Laišką pasirašę politikai Vytenis Andriukaitis, Gediminas Černiauskas ir Juozas Olekas ragina ministrą peržiūrėti pradėtą sveikatos reformą ir, jų teigimu, stabdyti sveikatos priežiūros paslaugų centralizaciją.

Sušlubavus režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatai Baltarusijoje gali atsiverti permainų langas ir demokratinės jėgos turi būti pasiruošusios valdžios perėmimui, sako Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. „Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu.

Europos Parlamento narys, socialdemokratas Juozas Olekas pretenduoja į prestižines pareigas Briuselyje. „Politico“ skelbia, kad lietuvis yra vienas iš kandidatų tapti Europos Parlamento vicepirmininku. Kaip rašo „Politico“, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija trečiadienį išsirinks kandidatą, kuris pretenduos EP pirmininkės pavaduotojo poste pakeisti į korupcijos skandalą įsivėlusią Graikijos politikę Eva Kaili.

Socialdemokratai jau žino, kas 2023 metų pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kovos dėl merų kėdžių 47-iose savivaldybėse, tačiau kas kandidatais į merus taps Vilniuje ir Kaune, dar neapsispręsta, nors realiausi pretendentai aiškūs.  Socialdemokratų savivaldos rinkimų štabo vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija turi ambicijų tapti geriausiai rinkimuose pasirodžiusia politine jėga bei tiksi sugrįžti į Vilniaus ir  Kauno valdymą.

Vyriausybė patvirtino ir teikia Seimui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri dar labiau sujaukia visą sveikatos priežiūros sistemą. Siūlomi pakeitimai jau buvo kritikuoti anksčiau – tolinamos paslaugos nuo gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į vyresnių žmonių poreikius. Naikinant mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas ir jas centralizuojant atimama žmonių teisę savo gyvenamojoje vietoje gauti medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliariai kartojami teiginiai apie sveikatos sistemos optimizavimą ir įstaigų sujungimą yra ydingi – tai dar labiau paaštrintų ilgų eilių pas medikus problemą, sako buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas. Anot politiko, nuo pat pandemijos pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje (ES) pagal perteklinių mirčių skaičių, o paslaugų prieinamumas, pasak J. Oleko, lieka neatstatytas iki šiol.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) naująja partijos pirmininke išsirinko Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę. Išrinktoji partijos pirmininkė tikino, kad Lietuvai itin svarbu turėti stiprią kairiąją socialdemokratų partiją, o pirmaisiais savo darbais įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose.  Kaip pranešė partija, preliminariais rezultatais, V. Blinkevičiūtę palaikė apie 56 proc.

Socialdemokratai rėžė Vyriausybei – kai kurios pandemijos valdymo priemonės neadekvačios, diskriminuojančios ir žalojančios psichiką. Jų teigimu, mokyklų durų užrakinimas metų laikotarpiui atsilieps Lietuvos ateičiai, o Vyriausybės priimti sprendimai uždaryti kai kurias parduotuves dalį verslo tiesiog žlugdė.

Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas varžosi, kas vadovaus seniausiai Lietuvoje politinei jėgai – Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Penktadienį abu kandidatai dalyvavo paskutiniuose partijos pirmininko rinkimų debatuose. V. Blinkevičiūtė teigė, kad laikas partijos vairą patikėti moteriai, o J. Olekas kalbėjo apie būtinybę tokius klausimus kaip Stambulo konvencija aptarti partijos skyriuose. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė pailginti ir pavėlinti partijos pirmininko rinkimus. Už tokį sprendimą antradienį per tarybos posėdį balsavo 130 socialdemokratų, prieš buvo 12 ir trys susilaikė. Tai padaryta dėl epidemiologinės situacijos šalyje. Nutarta, kad tiesioginiai LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis, o ne balandžio 22–25 dienomis, kaip buvo numatyta.

Antradienį į partijos tarybos posėdį susirinkę socialdemokratai žeria kritikos Vyriausybei – kliuvo ir už karantino ribojimus, ir už Ekonomikos gaivinimo planą. Jam parengti liko dvi savaitės, tačiau jo teigia nematę nei vienas. Antradienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba rinkosi į nuotolinį posėdį.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai ir kiti padaliniai sekmadienį baigia kelti kandidatus į pirmininkus. Iki penktadienio sulaukta septynių pasiūlymų, kas galėtų vadovauti partijai, BNS informavo jos atstovas Justinas Argustas.

Į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą kol kas siūlomi keturi kandidatai – Vilija Blinkevičiūtė, Orinta Leiputė, Mindaugas Sinkevičius ir Juozas Olekas, sako partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. „Yra prasidėjęs iškėlimas, yra jau iškelti keturi bičiuliai. Labai Išlaikyta vyrų ir moterų lyčių lygybė. Tai – V. Blinkevičiūtė ir O. Leiputė, o iš kitos pusės – M. Sinkevičius ir J. Olekas“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Briuselio atsakas į koronaviruso grėsmę iš pradžių buvo vangus, tačiau tam dabar metamos įspūdingos lėšos. Jie pirštu bedė ir į Lietuvos valdžią, kuri, daugelio europarlamentarų nuomone, nesugeba dorotis su iškilusiomis problemomis. Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį nutraukė penkių į Europos Parlamentą (EP) išrinktų Seimo narių įgaliojimus. Aušra Maldeikienė įgaliojimų netenka nuo liepos 1-osios, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, socialdemokratas Juozas Olekas – nuo liepos 2-osios. Šie parlamentarai pirmadienį VRK posėdyje, kaip numato įstatymas, perskaitė savo prašymus atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.

Naujų Lietuvos inovacijų vystymas, nuosavo verslo kūrimas, kelionės po egzotiškas šalis, nepriklausomas konsultavimas ar sėkmingai tebesitęsianti politinė karjera – taip darbuojasi buvę Lietuvos ministrai. Portalas tv3.lt apžvelgia, ką šiuo metu veikia buvę šešioliktosios ir septynioliktosios vyriausybių ministrai. Iš politikos nepabėgo Stebėtinai nemažai šešioliktosios vyriausybės ministrų vis dar nepasitraukė iš politikos.

Mokyklose dėl epidemijos paskelbus karantiną tėvai galės namuose prižiūrėti pradinukus gaudami išmokas. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Numatyta, kad jos įsigalios nuo 2020 metų sausio. Kaip ir už ikimokyklinio vaiko priežiūrą, įstaigai paskelbus karantiną, ar vaiko slaugymą, nedarbingumo išmokas tėvai galės gauti iki 14 dienų. Pataisas inicijavo opozicinės Socialdemokratų partijos nariai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas.

 Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė rezultatus Europos Parlamento rinkimuose pavadino „istorine pergale“ partijai. „Mes, socialdemokratai, iš tikrųjų pasiekėme istorinę pergalę Europos Parlamento rinkimuose todėl, kad mes surinkome daugiausiai balsų per visą laikotarpį, kai mes dalyvavome Europos Parlamento rinkimuose“, – žurnalistams pirmadienį sakė politikė. Lietuvos socialdemokratų partija rinkimuose gavo kiek daugiau nei 199 tūkst. arba 15,07 proc.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Užsieniečių įvaikinti lietuvių vaikai galės išlaikyti Lietuvos pilietybę. Seimas priėmė pataisas, kad gimę Lietuvos piliečiais, bet dėl įvaikinimo užsienyje kitos šalies pilietybę įgiję asmenys suaugę galės išlaikyti Lietuvos pilietybę. Analogiškai dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių iš užsienio įvaikinti asmenys. Iki šiol Lietuvos piliečiai, įvaikinti būdami vaikais ar kūdikiais ir taip įgiję kitos šalies pilietybę, sulaukę 21 metų turi rinktis, kurią pasilikti.

Nuo rugsėjo vaikų darželiuose ir mokyklose sveikesni valgiaraščiai toliau kaitina aistras. Nors tėvai pritaria, kad jų atžalos turi maitintis sveikiau, dalis tėvų mano, kad ribos atsisakant saldumynų, druskos, rūkytos mėsos ir kitų nesveikų maisto produktų buvo peržengtos. Esą sveiko maistas vaikams neskanus. Jie pirštu beda į Seimo narius, kurie vaikams įbrukę daržoves, patys Parlamento restoranuose šlamščia riebų ir nesveiką, tačiau daug kam skanų maistą.

Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą. Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.

Premjeras Saulius Skvernelis „mitais ir demagogija“ vadina opozicijos nuogąstavimus, kad pertvarkant gydymo įstaigų tinklą planuojama uždaryti rajonines ligonines. „Tai yra mitas ir demagogija, tiek galiu pasakyti, jokios ligoninės nebus uždarinėjamos. Reformos tikslas – kad žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės, turtinės padėties, politinės priklausomybės, būtų suteikiamos kokybiškos paslaugos rajonuose“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Nustatant darbo užmokestį konkrečiam valstybės tarnautojui daugiau sprendimo galios turės jo vadovas. Tai numato penktadienį Seimo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Priimtas įstatymas numato, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga bus skaičiuojama bazinį dydį dauginant iš nustatyto koeficiento arba koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš koeficientų intervalo, konkretų koeficientą parinks valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.

Seimas įteisino gimdymą namuose, kai nėra grėsmės gimdyvės ir naujagimio sveikatai. Už tokias Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi, dar 34 susilaikė. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo sausio.

Dalies parlamentarų nepasitenkinimas aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbu pasiekė apogėjų – Seime surengtas balsavimas dėl interpeliacijos. Parlamentinių frakcijų atstovai tik iš antro karto pritarė ministro atsakymams į jam iškeltus klausimus. K. Navickas lieka vadovauti ministerijai. Seimas antradienį balsavo dėl opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui K. Navickui.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimo nariai nepalaikys opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. „Manau, kad ministras atsakys (į jam keliamus klausimus – BNS) ir interpeliacija neturėtų sulaukti Seimo narių palaikymo“, – antradienį interviu LRT radijui teigė premjeras. Anot jo, aplinkos ministro atsakomybės sritis yra labai sudėtinga. „Ministras daug padarė sprendžiant įsisenėjusias ir skaudžias problemas.

Seimas antradienį balsuos dėl opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Ministras posėdyje atsakys į užduotus klausimus, o vėliau bus balsuojama, ar pritarti jo atsakymams.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, jkad aplinkos ministras Kęstutis Navickas atlaikys opozicijos inicijuojamą interpeliaciją. Pirmadienį gavęs 34 parlamentarų pasirašytą interpeliacijos tekstą V. Pranckietis pažymi, kad „tai yra normalus procesas, Seimo nariai turi teisę interpeliacijai“. „Reikia bent 29 Seimo narių iniciatyvos, pasirašė 34, galėčiau interpretuoti, kad tai ir yra tiek tos opozicijos.

Seimo opozicija surinko parašus po interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. „Teigiame, kad ministras turėtų būti atstatydintas dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, nepasirengimo miškų reformai ir negebėjimo jos įgyvendinti“, – Socialdemokratų partijos frakcijos pranešime spaudai cituojamas jos seniūnas Juozas Olekas.