„Turime nesitaikstyti, kai pažeidinėjami tarptautiniai įstatymai, valstybių sienos, šalių suverenumas ir nepriklausomybė. Deja, tai vėl vyksta Europoje“, – pabrėžė jis.
Šiuos žodžius A.Duda išsakė lankydamasis Estijos sostinėje veikiančiame Okupacijų muziejuje, kur pasakė kalbą rugpjūčio 23 dieną minimos Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dienos proga.
A.Duda pridūrė, kad argumentai dėl ekonominio arba karinio potencialo neturėtų būti vieninteliai veiksniai, lemiantys tarptautinius santykius.
Jo nuomone, turi būti dedamos pastangos „ramiai, bet tvirtai“ skatinti grįžti prie tarptautinių įstatymų laikymosi.
„Tai milžiniškas uždavinys. Kol kas nebuvo įmanoma jo visiškai pasiekti. Manau, kad ateityje mums reikės naujų sprendinių, ir tie sprendiniai turės būti aptarti Europos Sąjungoje, taip pat NATO viduje“, – aiškino A.Duda.
„Viena vertus, mums reikalinga išmintinga diplomatija, o kita vertus, mums reikalinga bendrumas ir sutarimas svarbiausiais klausimais; mums reikia ramiai dirbti, kad pasiektume tokį sutarimą“, – argumentavo prezidentas, sakydamas, kad kelią į konsensusą tarptautinėje arenoje lemia argumentų ir tvirtų faktų pateikimas, tačiau labiausiai – darbas kartu.
„NATO struktūrose turime rūpintis savo saugumu, užtikrinti, kad jis būtų tvirčiau garantuojamas mūsų šalims. Kelias į tai yra nubrėžtas, bet mums reikia tęsti darbą visą laiką, įtvirtinant sprendinius, kurie buvo patvirtinti ir yra įgyvendinami“, – sakė Lenkijos lyderis.
A.Dudos nuomone, Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių bendradarbiavimas yra itin svarbus.
Kalbėdamas apie Baltijos kelią, kai 1989 metų rugpjūčio 23 dieną susikibusių žmonių grandinė nusidriekę per Estiją, Latviją ir Lietuvą, kai jos tebebuvo Sovietų Sąjungos respublikos, prezidentas A.Duda sakė, kad „norėtų, jog ta grandinė, vadinama Laisvės keliu ... kada nors taptų grandine, jungsiančia nuo Baltijos jūros, nuo Talino, per visą Vidurio Europą iki pat Juodosios jūros ir Viduržemio jūros“.
„Taip būtų išpildyta svajonė, didi idėja sukurti bendriją“, – pridūrė jis.
„Atmintis ir istorinė tiesa yra nepaprastai svarbūs; tai vienintelis dalykas, lemiantis kurti gerus santykius tarp valstybių“, – pažymėjo A.Duda, kalbėdamas apie 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytą Ribbentropo-Molotovo (Ribentropo-Molotovo) paktą – nepuolimo sutartį tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, pagal kurią abi šalys slapta pasidalijo didelę dalį Vidurio ir Rytų Europos.
Pasak A.Dudos, ta sutartis buvo „aiškus ir atviras tarptautinės teisės pažeidimas“. Pagal Ribbentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Rumunijos teritorijas.
Anksčiau sekmadienį Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pažymėjo, kad Lenkija buvo pirmoji laisvės netekusi šalis, kai buvo užpulta Vokietijos 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o rugsėjo 17 dieną jai iš kitos pusės smogė Sovietų Sąjunga.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
