Proeuropietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai praeitais metais buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas, iškėlė prioritetą prisijungti prie Šengeno zonos – 400 mln. gyventojų turinčių ES šalių grupės, kurioje žmonės gali keliauti be vizų ir dokumentų tikrinimo prie vidinių sienų.
Tačiau 2010 metais Europos Sąjunga pareiškė, kad ukrainiečiams galimybė laisvai keliauti galės būti suteikta tik su sąlyga, jeigu į Ukrainos darbo kodeksą, menkai tepakitusį nuo sovietinių laikų, būtų įtrauktas straipsnis, draudžiantis bet kokią gėjų diskriminaciją darbe.
Sovietų Sąjungoje homoseksualūs santykiai buvo laikomi baudžiamuoju nusikaltimu, už kurį žmonės būdavo siunčiami į kalėjimus arba psichiatrijos klinikas, o ši nuo nuostata išliko ir po komunistinės valstybės subyrėjimo 1991 metais.
Ukraina homoseksualumą dekriminalizavo 1992-aisiais – metais anksčiau negu kaimyninė Rusija.
Tačiau homofobija išlieka didelė toje Rytų Europos valstybėje, kurios visuomenė yra gana religinga ir konservatyvi.
Birželį Kijevo pakraštyje surengtas gėjų paradas tetruko kelias minutes, kol jį užpuolė vienos ultradešiniosios grupuotės nariai, beveik nesikišant policijai.
Prezidentas Petro Porošenka trečiadienį vakarą kreipdamasis per televiziją į krizės krečiamos šalies gyventojus sakė, kad Ukrainos laukia „itin svarbi diena“.
Kaip pareiškė 50 metų lyderis, jeigu parlamentas nubalsuos už siūlytas pataisas, tai tas sprendimas atvers galimybę „Ukrainos piliečiams lankytis ES šalyse be vizų jau ateinančiais metais“.
Tačiau Aukščiausioji Rada, kontroliuojama trapios vyriausybę palaikančios koalicijos, kurios daugelis narių perėjo į nacionalistų arba populistų grupes, tvirtai atmetė tas pataisas per pirmąjį iš dviejų privalomų skaitymų.
Tik 117 įstatymų leidėjų 450 vietų parlamente palaikė pokyčius, kurių reikalavo Briuselis.
Toks mažas skaičius atspindi ne vien visuomenės nuomonę, bet menkas galimybes užsitikrinti 226 balsų palaikymą per antrąjį skaitymą, kurio data dar nėra nustatyta.
P.Porošenkos vyriausybė patyrė dar vieną skaudų smūgį, kai premjero Arsenijaus Jaceniuko partija pasmerkė siūlomas pataisas.
„Esame tūkstantmetę krikščionišką istoriją turinti šalis, todėl tiesiog negalime to leisti, – sakė deputatas Pavlo Ungurianas. – Mūsų dienomis ypatingas statusas seksualinėms mažumoms tiesiog nepriimtinas.“
„Rimtas smūgis“
Europos Komisija ateinantį mėnesį turėtų preliminariai nuspręsti, ar Ukraina įvykdė savo įsipareigojimus, kad jos piliečiams būtų suteikta teisė keliauti be vizų po Šengeno šalis.
Kai kurie analitikai mano, kad Europos Sąjungos aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, šiuo metu sutelkusi dėmesį į Bendriją krečiančią migrantų krizę, pasinaudos Ukrainos atsisakymu priimti minėtas pataisas kaip formalia dingstimi apsisaugoti nuo tikėtino papildomo atvykėlių srauto.
P.Porošenkos proeuropinėms ambicijoms buvo suduotas dar vienas smūgis, kai daugelis jo bloko narių tiesiog susilaikė per balsavimą.
„Tai rimtas smūgis mūsų galimybėms užsitikrinti bevizį režimą su Europa“, – P.Porošenkos sąjungininkė Iryna Heraščenko sakė deputatams po balsavimo.
I.Heraščenko vadovauja Aukščiausiosios Rados europinės integracijos komisijai ir kelia bevizio režimo klausimą per daugelį susitikimų su Briuselio pareigūnais.
Ukrainos aktyvistai ragino įstatymų leidėjus priimti pataisas, kurios galiausiai atvertų sienas atostogautojams ir verslininkams.
„Mūsų nesugebėjimas priimti antidiskriminacines pataisas atspindi mūsų nesugebėjimą peržengti klaidingus mūsų sovietinės praeities stereotipus“, – žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Ukrainos padalinio vadovė Tetjana Mazur sakė naujienų agentūrai AFP.
