Visame CRE regione šešėlinės ekonomikos problemą pastebi 73 proc. verslininkų, nustatė didžiausių verslo įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas“ devyniose CRE šalyse atlikusi tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG.
Prieš metus šešėlinę ekonomiką teigė pastebintys devyni iš dešimties (91 proc.) Lietuvos verslininkų. Duomenys viso regiono mastu, lyginant su praėjusiais metais, beveik nekito: pernai šešėlinės ekonomikos problemą įžvelgė trys ketvirtadaliai (75 proc.) regiono verslininkų.
Daugiausiai šešėlinės ekonomikos pastebima Rumunijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje: šiose šalyse šešėlinės ekonomikos problemą įžvelgia beveik visi apklausti verslininkai (po 98 proc.).
Apklausos duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek visame regione iš šešėlinės ekonomikos formų dažniausiai nurodomas mokesčių vengimas, nuslepiant tikrąsias pajamas. Tai įvardino kas antras Lietuvos verslininkas (47 proc.) ir du iš penkių regiono verslininkų (39 proc.). Verslininkai Lietuvoje mokesčių vengimo pastebi ženkliai daugiau nei respondentai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje kaip labiausiai paplitusią šešėlinės ekonomikos formą mokesčių vengimą nurodė 39 proc., Estijoje – 29 proc. apklaustųjų.
„Nors per metus šešėlinės ekonomikos apraiškas pastebinčių verslininkų šiek tiek sumažėjo, tačiau situacija vis dar yra prasta. Šešėlis yra įsisenėjusi šalies problema, kurią reikėtų spręsti tiek gerinant kontrolės mechanizmų efektyvumą nacionaliniu mastu, tiek keliant verslo kultūrą bei skatinant gyventojų pilietiškumą“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis. Lietuvoje ir Latvijoje, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, verslininkai įžvelgia didžiausius kontrabandos mastus. Net 21 proc. Lietuvos ir 23 proc. Latvijos verslininkų, dalyvavusių apklausoje, kontrabandą įvardino kaip aktualiausią problemą. Regiono mastu tokių verslininkų dvigubai mažiau – vos dešimtadalis (11 proc.). Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, kontrabandos problemą išskiria gerokai mažiau verslininkų Lietuvoje – pernai šis skaičius siekė 36 proc.
Nelegalų darbą ir atlyginimus „vokeliuose“ Lietuvoje pastebinčių verslininkų skaičius per metus pastebimai išaugo. Šiemet šią problemą Lietuvoje įvardino 26 proc. respondentų, pernai – vos 5 proc. Lietuva netgi aplenkė regiono vidurkį – CRE regione nelegalų darbą ir atlyginimus vokeliuose kaip didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį sudarantį reiškinį įvardino 23 proc. verslininkų.
Pažymėtina, kad Lietuvoje neatsirado nei vieno verslininko, kuriam labiausiai pastebima šešėlinės ekonomikos sritis būtų buvusi PVM grobstymas. Regione PVM grobstymo problemą identifikavo penktadalis (21 proc.) verslininkų, ypač dažnai ją minėjo slovakai (41 proc.) ir čekai (39 proc.).
