rokas masiulis

Klaipėdos uosto direkcijai ir miestui skirtingai matant jūrų uosto plėtros galimybes, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad plėsti uostą būtina, tačiau reikia analizuoti būdus, kaip geriausiai tai padaryti. Jis tikina, kad vienas jo tikslų yra suderinti uosto ir miesto interesus. R.Masiulis antradienį susitinka su Klaipėdos uosto atstovais ir miesto meru Vytautu Grubliausku.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientams nebebus taikomos išimtys ir privilegijos, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijusi su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, - BNS sakė R.Masiulis.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.

Didžiausiai valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų vadovauti naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, 32-ejų Mantas Bartuška. Tai BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Jis yra naujosios trečiadienį paskirtos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kol kas oficialiai šios informacijos BNS nepatvirtino.

Paskirtasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis kol kas neatskleidžia, kaip ketina pertvarkyti valstybės per Susisiekimo ministeriją valdomą didžiausią šalies įmonę „Lietuvos geležinkeliai“. „Kokiu keliu eiti - ar skaidyti „Lietuvos geležinkelius“, ar bandyti sektoriuje dar daugiau tų valstybinių įmonių jungti į kažkokį dar vieną holdingą, manau, dar būtų per anksti pasakyti“, - trečiadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė R.Masiulis.

Seimas antradienį svarstė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus. Kas yra apvaisinimas mėgintuvėlyje? Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro, kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.

Dešimt metų valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vadovaujantis Stasys Daildyka, atėjus naujam ministrui, pats neketina trauktis iš pareigų. Jis pripažįsta dalyvavęs papirkinėjimu įtariamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio jubiliejuje, tačiau tikino neturintis jokių sąsajų su koncerno valdoma statybų bendrove „Mitnija“, kuri laimi nemažai geležinkelių konkursų. „Jeigu atsiras tokių galimybių, tai aš neprieštarausiu.

Energetikos ministro kėdę į susisiekimo keičiantis Rokui Masiulis tikrai turės darbo. Kaip vieną pagrindinių jo iššūkių ekspertai įvardija „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką - čia R.Masiulis turėtų parodyti ir vadybininko, ir laviruoti sugebančio politiko bruožus. „Matau didžiulį iššūkį susisiekimo srityje, ypatingai kalbant apie valstybės įmonių, priklausančių šitai ministerijai, efektyvinimą, apie ambicingus projektus susisiekimo srityje.

Lietuvos ir Švedijos elektros rinkas iki 2025 metų turėtų sujungti antroji elektros jungtis „NordBalt“, o Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą siūloma įšaldyti. Tai numato kadenciją baigiančios Energetikos ministerijos parengta nauja Lietuvos energetikos strategija, kurios kryptis antradienį viešai pateikė ministras Rokas Masiulis.

Estijos ir Suomijos dujų jungties projektas „Balticconnector“ suteiks naujų galimybių Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Energetikos ministerijos išplatintame pranešime jis teigia, kad jungtis suteiks naujų galimybių ir Klaipėdos SGD terminalui. Anot jo, Suomijoje dujų suvartojama daugiau nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, tad ir potenciali rinka SGD tiekėjams išaugtų daugiau nei dvigubai.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė 2,5 metų atidėti bendro dujotiekio su Lenkija (GIPL) projekto įgyvendinimo pabaigą iki 2021 metų. Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS tikina, kad Lenkijai keičiant trasą, projektas nors ir vėluos, tačiau atpigs. Jo manymu, tokia dalimi, kuria sumažės Lenkijos kaštai, turėtų sumažėti ir Lietuvos kompensacija už dujotiekį kaimyninei valstybei.

Europos Audito rūmai pareiškė, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE), taip pat Bulgarijos ir Slovakijos AE uždarymo projektai gerokai vėluoja, jų finansavimas nėra efektyvus, todėl auditoriai siūlo nuo 2020 metų nebetęsti specialių šių trijų jėgainių uždarymo finansavimo programų. Jų uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, tačiau šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.

Lietuvai siekiant gauti europinę paramą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Independence“ išpirkimui, aukštas Europos Komisijos (EK) pareigūnas sako, jog terminalas turėtų būti regioninis. EK Energetikos direktorato vadovas Dominique Ristori (Dominikas Ristori) teigia, kad bus siekiama galimybių terminalui veikti regioniniu mastu.

Šiemet didžiąją dalį Lietuvos rinkos praradęs Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, kovo mėnesį surengęs pirmąjį dujų pardavimo Baltijos šalims aukcioną, antrojo tokio aukciono neberengs. Tačiau energetikos ministras ir rinkos dalyviai teigia, jog Lietuvai problemų dėl to nekils.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ derybose su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių vežimo tarifų paprašius dešimčių milijonų eurų vertės nuolaidų, vienas „Lietuvos geležinkelių“ vadovų sako, jog tokia galėtų būti Lietuvos „kaina“ už Lenkijos poziciją netrukdyti strateginiams energetikos projektams, pirmiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

  Lenkijai patiriant techninių problemų, dujų jungties su Lietuva projektas (GIPL) bus įgyvendintas bent metais vėliau - 2020-21aisiais. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai problemų Lietuvai nesukels. „Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra neišvengiami – priešingu atveju užbaigti dujotiekių jungtį užtruktų dar ilgiau.

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Žmogaus žūtis Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelėje rodo, kad jėgainė statoma nesaugiai ir statybos darbų kokybė - neužtikrinima, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. „Nuolat pasikartojantys incidentai, o dabar jau ir žmogaus žūtis Astravo atominėje elektrinėje statybų aikštelėje, kelia vis didesnį susirūpinimą. Nuoširdžiai užjaučiu žuvusiojo artimuosius. Akivaizdu, kad branduolinės elektrinės statybos darbų kokybė nėra užtikrinama.

  Lietuva svarsto galimybę pateikti Baltarusijai ieškinį dėl nesąžiningai ir itin pigiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE), sako energetikos ministras. Rokas Masiulis pabrėžia, kad tai tik pradinė iniciatyva ir kol kas anksti kalbėti apie konkrečią bylą ir kokiame tarptautiniame arbitraže ji galėtų būti nagrinėjama.

Lietuvos energetikos ministras dar kartą pareiškė, kad netoli Lietuvos sostinės Vilniaus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) kelia didelį pavojų ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos valstybėms bei Skandinavijai. Rokas Masiulis, kuris aktyviai ragina blokuoti elektros iš Astravo AE patekimą į Lietuvos ir kitų Europos šalių rinką, perspėja, jog avarijos atveju nukentėtų šalys, esančios už tūkstančių kilometrų. „Atominių elektrinių pavojaus zonos yra trijų lygių.

Šimtų milijonų eurų vertės uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) tolesniam išmontavimui nuo 2020 metų reikės dar apie 900 mln. eurų, teigia energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, dėl tokios paramos reikės derėtis su Europos Komisija, kitu atveju pinigų teks ieškoti Lietuvos biudžete. „Čia yra atmetus rizikas, infliaciją.

  Lietuvos atstovai Europos Parlamente galėtų aktyviau kelti kausimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE), sako energetikos ministras. Rokas Masiulis įsitikinęs, kad Lietuvos nerimas dėl jėgainės saugumo yra pagrįstas, nes lietuviai turi daug atominių objektų priežiūros patirties. „Reikia daryti savo didelį darbą - mūsų europarlamentarų prašyti, kad jie labai aktyviai tą klausimą keltų.

Darbo partijos frakcija antradienį susitinka su užsienio reikalų ir energetikos ministrais, su kuriais ketinama aptarti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo klausimus bei Astravo AE Baltarusijoje stabdymą. „Su ministrais norime aptarti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvas. Akylai stebėdami situaciją matome, kad kol kas pinigų gali užtekti tik reaktorių išardymui, o visiems kitiems išmontavimo darbams lėšų nėra.

Pasitvirtinus informacijai apie dar vieną incidentą Baltarusijoje statomos atominės elektrinės (AE) aikštelėje, energetikos ministras Rokas Masiulis ragina atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą. Šis tyrimas turėtų nustatyti incidento priežastis bei padarytą žalą reaktoriui. Liepos 26 d. pasklido informacija, kad šalia Astravo statomoje AE gabenant reaktoriaus korpusą šis nukrito iš kelių metrų aukščio.

Didelę dalį elektros importuojančiai Lietuvai reikia ieškoti būdų, kaip pasigaminti daugiau elektros, mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau jis pabrėžia, kad didinant vietos generacijos apimtį, reikia išlaikyti dabartines elektros kainas. Interviu BNS R.Masiulis teigia, kad vietos gamybą galima didinti, pramonei mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčius savo pasigamintai elektrai, taip pat - Europos Sąjungos lėšomis subsidijuojant vėjo gamybą.

Pasitvirtinus informacijai, kad statomoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) nukrito montuojamo reaktoriaus korpusas, jis turėtų būti grąžintas gamintojui ir suremontuotas, sako Lietuvos energetikos ministras. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia atidžiai stebinti padėtį Baltarusijoje. „Tik iš žiniasklaidos žinau, kad kažkas įvyko. Aišku, jeigu pasitvirtintų, kad reaktorius krito, tai būtų be galo rimta informacija.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą planuojanti statyti Kroatija nori labiau bendradarbiauti su Lietuva energetikoje bei keistis patirtimi, statant ir naudojant SGD terminalą. Kroatijai Lietuvos patirtis aktuali priimant sprendimą, kokį terminalą statyti – antžeminį ar FSRU technologijos. Ketvirtadienį R.Masiulis ir Kroatijos ekonomikos ministras Tomislavas Paneničius pasirašė supratimo memorandumą, pranešė Energetikos ministerija.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje. Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

Energetikos ministerijai pristatant naują nacionalinės energetikos strategijos gaires, pramonininkai nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. „Jeigu mes iššokam virš mūsų kaimynų, tai praktiškai tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas yra didžiulis klausimas. Manau, kad čia nuo to reikėtų pradėti pešti scenarijų.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Lietuva sieks gauti informacijos apie galimą incidentą Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE), teigia energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, incidentas patvirtina Lietuvos nuogąstavimus, kad AE statybos vyksta, nesilaikant tarptautinių taisyklių. „Tai dar labiau gąsdina.

Švedija artimiausią dešimtmetį planuoja išlikti pigios elektros energijos šalimi, po vizito šioje šalyje tikina Lietuvos energetikos ministras. Be to, Roko Masiulio teigimu, Švedijoje tiesiama nauja vidinė elektros linija turėtų išlaikyti stabilesnes kainas ketvirtojoje zonoje, iš kurios per „NordBalt“ jungtį elektrą perka ir Lietuva.

Baltarusija „Astravo“ AE statybų nestabdo, O Lietuvai tenka ne tik svarstyti kaip tektų apsisaugoti nuo galimos avarijos elektrinėje, bet ir kaip riboti elektrą, patenkančią iš Astravo į Lietuvą, taip stiprinant pozicijas nesaugios elektrinės atžvilgiu.

Net kai situacija yra ypatingai sunki, Lietuva sugeba rasti išeitį. Tai pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis, šiandien kalbėjęs tarptautinėje biomasės konferencijoje „Nordic Baltic Bioenergy“. Vilniuje vykstančios konferencijos dalyviams R. Masiulis pristatė biomasės svarbą energetikoje bei valstybės veiksmus ir planus šioje srityje. „Šilumos negalime pakeisti importu - turime ją gaminti Lietuvoje. Todėl pradėjus didėti kainai buvome labai pažeidžiami“, - priminė R. Masiulis.

Lietuvai siekiant sumažinti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštus, norima anksčiau laiko iš Norvegijos „Hoegh“ išpirkti SGD terminalo laivą-saugyklą ir tam bus prašoma Europos Sąjungos (ES) pagalbos, sako energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lietuva remia Europos Komisijos teikiamus pasiūlymus didinti Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą bei valstybių narių solidarumą sprendžiant galimas problemas, įskaitant ir dujų tiekimo sutrikimus, tvirtina energetikos ministras Rokas Masiulis. „Puikiai suprantame, kad veikdami su partneriais galime pasiekti daugiau.

Lietuvos Vyriausybė nesitiki, kad Baltarusija galėtų imtis atsakomųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, šaliai bandant blokuoti Astravo atominės elektrinės projektą, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Reikia įvertinti, kad su naujuoju „Gazprom“ pasiūlymu, kurį jie buvo davę šiems metams, dujos būtų pabrangusios, „Žinių radijui“ sakė energetikos ministras Rokas Masiulis. „Kadangi „Statoil“ pasiūlė mažiau, tai galime nedidinti dujų kainos. Per pusmetį įvertinsime, ar ta kaina bus pakankama, kad dar ir sumažintume dujų kainą. <...> Mes išnaudojome tą situaciją, kad pasaulyje yra dujų perteklius.

Energetikos ministras Rokas Masiulis sako kol kas negalintis pasakyti, kiek Lietuvai gali kainuoti bylinėjimasis su Prancūzijos koncernu „Veolia“, tačiau praktika rodo, kad ši suma gali siekti apie 3-4 mln. eurų. Ministro teigimu, bylinėjimasis Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) Vašingtone, kuriam „Veolia“ praėjusią savaitę pateikė ieškinį prieš Lietuvą ir reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalą, gali užtrukti iki 2020 metų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad dauguma Prancūzijos koncerno „Veolia“ kaltinimų Lietuvai atrodo nepagrįsti. Taip jis preliminariai vertina „Veolia“ tarptautiniam arbitražui pateiktą ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo. „Gavome Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro pranešimą apie „Veolia“ prašymą kelti arbitražo bylą.

 Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad dėl Baltarusijoje, Astrave statomos nesaugios atominės elektrinės (AE) reikia visų Lietuvos politinių partijų sutarimo. Premjerui Algirdui Butkevičiui kitą savaitę grįžus iš atostogų, bus bandoma tokį susitarimą pasiekti ir nuspręsti dėl bendrų veiksmų, kurių bus imtasi, siekiant apriboti Astravo AE pagamintos elektros pateikimą į rinką, BNS pranešė R.Masiulis.

 Lietuvos energetikos ministras teigia, kad šilumos tiekimo bendrovę „Vilniaus energija“ valdančio Prancūzijos koncerno „Veolia“ sprendimas kreiptis į tarptautinį arbitražą yra bandymas užmaskuoti realią situaciją, kuri „bado akis visiems šilumos vartotojams“.  „Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje (koncernui „Icor“ - BNS). Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visie...

Didžiausiai šalies dujų vartotojai, Jonavos trąšų gamintojai „Achemai“ susitarus su Norvegijos dujų bendrove „Statoil“ dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimo, energetikos ministras teigia, kad Rusijos „Gazprom“ turės būti lankstesnis, norėdamas parduoti dujų Lietuvoje. „Dabar politiniai motyvai nebeveikia, veikia ekonominiai. Matome, kad kol kas laimi SGD tiekėjai, jeigu „Gazprom“ rodys didesnį lankstumą, bus iš jo perkamos dujos“, - BNS antradienį sakė Rokas Masiulis.