Kaip bus elgiamasi su panaudotu branduoliniu kuru, kaip bus tikrinama, kad į Nerį nepatektų radioaktyvios medžiagos, kiek ruošiamasi Neries vandens vartoti, kodėl nepriklausomi energetikai neatlieka konkrečių streso testų pagal Europos Sąjungos (ES) standartus? Tik keli klausimai iš daugybės, į kuriuos Baltarusija vis dar neatsako Lietuvai.
Energetikos ministras Rokas Masiulis pasakoja, kad jau dabar matyti „Rossatom“ nekokybiškai statomų elektrinių pavyzdžiai.
„Mes patys, kaip valstybė, nesame prieš AE. Vieną patys uždarinėjome, kitos yra projektas ir mes patys viską derinome su Baltarusija, tačiau jie su mumis ne. Turėdami patirties žinome, kokie turi būti keliami reikalavimai kokybiškai AE. Mes matome tik imitaciją iš Baltarusijos, kad kažkokie veiksmai atliekami. Girdime, kad Baltarusijos problemos baigiasi ties siena“, - sako ministras.
Ministras prideda, kad vienos Lietuvos vienos galimybės spręsti šį klausimą yra ribotos, todėl dedama daug vilčių į bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
Baltarusijos elektros ribojimas: kiltų kainos, galimi tiekimo sutrikimai
Bendrovės „Litgrid“ užsakymu studiją atlikusios grupės vadovas, Kauno technologijos universiteto mokslininkas Saulius Gudžius pristatė penkias alternatyvas, kaip būtų galima riboti elektros energiją iš Astravo AE. Viena iš jų įgyvendinti įmanoma jau dabar, tačiau tai reikštų elektros kainos kilimą.
Ši alternatyva ribotų komercinį elektros patekimą į biržą. Fiziniai elektros srautai liktų ir galėtų tekėti, tačiau už juos niekas nemokėtų. S. Gudžius teigia, kad šią alternatyvą tereikia įvertinti teisiškai, nes techniškai mes jai pasiruošę.
Kitos 4 alternatyvos leistų riboti patenkančią elektrą fiziškai. S. Gudžiaus teigimu, tam reikėtų atlikti tam tikrus techninius pakeitimus, kurie pakeistų sistemos darbą ir kainuotų papildomas lėšas. Taip būtų įgyvendinta Lietuvos sistemos sinchronizacija su Vakarais. Be jos, fiziškai ribodami elektrą iš Baltarusijos, rizikuotume patys likti be elektros energijos bei gali sutrikti elektros tiekimas Kaliningradui.
„Viena tvariausių alternatyvų, yra linijos nutraukimas su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis valstybėmis. Tai tiesiogiai vestų į sinchronizaciją ir desinchronizaciją su trečiosiomis valstybėmis, tačiau iškyla problema vystant generaciją. Ji būtina atsinaujinančių šaltinių veiklos užtikrinimui ir ją užtikrintume tik regioniniu bendradarbiavimu“, - sako S.Gudžius.
Tai pat iškiltų problema dėl Vilniaus sistemos mazgo patikimumo užtikrinimo, nes dabar veikiantys generacijos šaltiniai yra nutolę nuo linijos. „Atjungus linijas iš trečiųjų šaltinių, Vilnius pasiliktų praktiškai su viena linija, šita situacija nepriimtina“, - komentuoja S. Gudžius.
Svarstyta ir atjungti tiesiog liniją su Baltarusija, o ne visomis trečiosiomis šalyse. Tačiau šiuo atveju vis tiek išliktų galimybė baltarusiškos elektros patekimui į Lietuvą.
„Problema, kad išlieka kelias nesaugios elektrinės srautams patekti į Lietuvos elektros rinką ir išlieka problema, kad gali sutrikti rinkos darbas dėl perpildomų krūvių tarp Latvijos ir Estijos“, - pristatydamas alternatyvas komentavo S. Gudžius.
S.Gudžiaus nuomone, trečioji alternatyva itin brangi. Elektros srovės keitiklio prie Ignalinos AE projektas kainuotų nuo 90 mln. iki 197 mln. eurų. Tad šią alternatyvą derėtų svarstyti tik sužinojus sinchronizacijos sąlygas.
Pasak mokslininko, mažiausios įtakos dabartinei energetikos sistemai turėtų trijų elektros linijų nuo Ignalinos AE į Baltarusiją atjungimas.
„Ji mažiausiai daro įtaką dabartinės sistemos veikimui, bet čia būtina taikyti aktyviai rinkos priemones ir technines priemones, kurios turi būti įvertintos teisiškai“, - teigė jis.
Vis dėlto, pabrėžta, kad kiekviena alternatyva kainuos.
„Ji kainuos tiek elektros kainos požiūriu, tiek suminių investicijų perdavimu į infrastruktūrą požiūriu“, - sako S. Gudžius.
Pasak energetikos ministro R. Masiulio, nesvarbu, ar Astravo AE energija būtų pigesnė nei dabartinė. Jei elektrinė būtų pastatyta nekokybiškai, elektra iš Astravo vis tiek nebūtų perkama. Tačiau, jei ji būtų pastatyta pagal europinius standartus, elektros pirkimo klausimas būtų svarstomas.
Pasak studijos autorių, visiškam elektros Lietuvos jungčių su Rusija ir Baltarusija atjungimui reikėtų iki 78,6 mln. eurų, vien su Baltarusija - iki 47,3 mln. eurų, keitiklio statybai bei susijusiems darbams - iki 197,3 mln. eurų, o trijų elektros linijų iš Ignalinos AE į Baltarusiją išjungimui - iki 20 mln. eurų.
Analogiškai, įvedus šias alternatyvas, didmeninė elektros kaina kiltų 10,5 eurais už megavatvalandę (MWh), trečiąją ir ketvirtąja alternatyva kaina kiltų 7,2 eurais už MWh, ketvirtąja alternatyva – 3 eurais už MWh.
BNS informuoja, kad šiuo metu trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija yra sujungtos į vieningą energetikos sistemą ir sudaro vadinamąjį BRELL žiedą. Jį suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą.
Sinchronizavimo projektą planuojama įgyvendinti iki 2025-ųjų, tačiau Baltarusija paleisti elektros tiekimą iš Astravo AE planuoja dar 2018 metais. Tad fiziškai riboti elektros Lietuvai nepavyktų apie 7 metus jau veikiant Astravui.
