„SGD terminalas Klaipėdoje neabejotinai įgyvendina Energetikos Sąjungos tikslus ir Europos Sąjungos SGD strategiją, kurios vienas iš pagrindinių ramsčių – energijos tiekimo saugumas. (...) Komisija yra liudininkė to, kad terminalas taip pat tiekia energiją į kaimynines valstybes nares – Estiją ir Latviją. Tai rodo, kad SGD terminalas yra sėkmės istorija, ir mes turime ištirti visas galimybes užtikrinant jos sėkmingą veiklą regioniniu mastu“, - pranešime sakė D.Ristori, kuris antradienį lankėsi SGD terminale Klaipėdoje.
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS anksčiau patvirtino, kad Lietuva jau maždaug pusantrų metų kalbasi su EK dėl paramos laivo nuomai ir išpirkimui, o diskusija yra labai sudėtinga, nes paprastai Komisija neskiria paramos jau įgyvendintiems projektams. Neoficialiais BNS duomenimis, iš EK norima gauti apie 100 mln. eurų paramos.
„Klaipėdos nafta“ jau ieškojo banko, kuris paskolintų 300 mln. eurų laivo išlaikymui ir išpirkimui, tačiau konkursą pristabdė. Įmonės vadovas Mantas Bartuška anksčiau BNS sakė, kad 300 mln. eurų paskolą būtų galima grąžinti per 30 metų, taip terminalo išlaikymo kaštus išdėliojant per ilgiau nei 10 metų - tiek galioja laivo nuomos sutartis. Bendrovė ketino kasmet skolintis dalimis - po 15-20 mln. eurų - tiek pat sumažėtų ir terminalo išlaikymo našta vartotojams.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad paramos galima būtų siekti visų trijų Baltijos valstybių vardu, mat terminalas iš esmės tapo regioniniu ir gali aprūpinti dujomis Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Lietuvai iki šiol nepavyko susiderėti su Norvegijos „Hoegh LNG“ dėl laivo-saugyklos išpirkimo anksčiau nei 2024 metais.
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. dolerių (apie 61,7 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 617 mln. eurų).
„Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.
