rokas masiulis

Tęsiantis mokytojų streikams, laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis antradienį šaukia darbo grupės posėdį dėl rugsėjį įvesto etatinio pedagogų apmokėjimo sistemos. Ši grupė sudaryta iš profesinių sąjungų, mokyklų vadovų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės atstovų. Darbo grupė rengs siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, tobulinimo, BNS sakė R. Masiulio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Gyventojų ir institucijų pozicija, kuris – žiemos ar vasaros – laikas turėtų likti Lietuvoje, paaiškės jau šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Šiuo metu Susisiekimo ministerija vykdo reprezentatyvią apklausą (...) mėnesio pabaigoje pamatysime, ką mano Lietuvos gyventojai. Manome, kad per šį mėnesį pabaigsime viešąsias konsultacijas ir galėsime apibendrinti tuos duomenis.

Lapkritį vairuotojus pasitinka naujos kelių eismo taisyklės (KET). Pasak Susisiekimo ministerijos, šį kartą pataisos skirtos papildomam pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui užtikrinti. Visgi, senus įpročius pakeisti naujais privalės automobilių vairuotojai. Būtent jiems įsigalioja griežtesni reikalavimai. Pasikeitus teisiniam eismo reguliavimui, nuo šiol vairuotojai privalo kitaip nei įprastai elgtis artėdami link pėsčiųjų perėjų bei lenkdami dviratininkus.

Lapkričio 1 d. važiuodami lankyti artimųjų kapų būkite dėmesingi. Laukia ne tik tradicinės automobilių eilės prie kapinių, bet ir įsigalioja eismo taisyklių naujovės. Jau nuo rytojaus griežtinami reikalavimai vairuotojams prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus. Už taisyklių nepaisymą grės šimtų eurų baudos. Dar tik darbo dienos pabaiga, o automobilių spūstys jau užkimšo Vilniaus arterijas.

Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad Baltijos šalys yra susirūpinusios dėl Europos Komisijos pasiūlymo, kad ES šalių vežėjai privalės nuolat grąžinti tuščią vilkiką į registracijos šalį. Susisiekimo ministro nuomone, toks reikalavimas būtų protekcionistinis, nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms ir varžytų vežėjų lankstumą. Privalomas tuščių vilkikų grįžimas taip pat turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį Austrijos mieste Grace su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais aptars pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko. „Šiemet Europos Sąjungos mastu surengtoje apklausoje dėl laiko keitimo net 84 proc. dalyvavusiųjų pasisakė prieš sezoninį laiko keitimą, todėl išties sveikintina greita Europos Komisijos reakcija ir atsižvelgimas į šalių gyventojų pareikštą nuomonę“, – sako R. Masiulis.

Kol kas, laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Tačiau laiką sukiojome ne visuomet. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Šiemet laikrodį suksime spalio 28 dieną, kitą sekmadienį. Kada pradėjome laiko sukimą? Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.

Seimas antradienį ėmėsi pataisų dėl nemokamo Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Vyriausybės parengtos pataisos siūlo, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, pasirašius atitinkamas sutartis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad kitų metų pavasarį laikrodžiai bus pasukti paskutinį kartą. Tokiu būdu Lietuvoje nuolat būtų vasaros laikas. „Kol kas Komisija (Europos Komisija – BNS) pasiruošusi pavasariui, paskutinis laiko persukiojimas bus pavasarį, bet dar nėra priimti galutiniai sprendimai, kol kas mes tik Komisijos vadovų pareiškimus girdime“,– žurnalistams trečiadienį sakė ministras. Jo teigimu, dėl laiko keitimo bus tariamasi neformaliame ministrų susitikime dar šiemet.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino ne tik draudimą kalbėti telefonu perėjose, bet taip pat padidino leistiną greitį pradedantiesiems vairuotojams.   Pakeitimais numatyta didinti leistiną greitį pradedantiesiems vairuotojams arba dar tik besimokantiems vairuoti ar laikantiems vairavimo egzaminą.

Vyriausybė atidėjo sprendimą dėl valstybės institucijų naudojamos elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinės sistemos atnaujinimo. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį Vyriausybės posėdyje paprašė svarstymą atidėti savaitei. Siekiant įvertinti tolesnį ekonominį ir finansinį e. pristatymo sistemos veiklos modelį, planuojama parengti investicijų projektas ir išrinkti naują sistemos operatorių.

Žurnalistai galės nemokamai naudotis registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenimis, jei Vyriausybė pritars Susisiekimo ministerijos siūlymui. Ministerija parengė tai įteisinančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – taip norima užtikrinti tinkamą informacijos laisvės principo įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas rinkti, gauti bei skleisti informaciją, pranešė ministerija.

Baltarusijai neapsimoka nukreipti savo krovinius į Liepoją, o ne į Klaipėdą, sako susisiekimo ministras. Rokas Masiulis taip pat apgailestauja, kad Latvija, motyvuodama saugumu, nepalaiko Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės elektros boikoto. „Nesmagu, kad mūsų kaimynai (Latvija – BNS) naudojasi padėtimi dėl Astravo elektrinės.

Seimas pritarė tarptautinės konvencijos, suteiksiančios galimybę Lietuvos gyventojams be kliūčių vairuoti automobilius daugiau nei 50-yje pasaulio šalių, ratifikavimui. Už įstatymo Dėl Kelių eismo konvencijos ratifikavimo projektą ketvirtadienį balsavo 81 parlamentas, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kelių eismo, arba vadinamoji Ženevos konvencija palengvins lietuvių keliones užsienyje, pirmiausia Japonijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Tailande ir kitose šalyse.

Elektromobilių įkrovimo stotelės bus rengtos dar keturiuose Lietuvos miestuose – Jonavoje, Klaipėdoje, Neringoje ir Panevėžyje. Tam skirta 282 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, pranešė Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad visose ES lėšomis įrengiamose stotelėse penkerius metus elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai.

Siekdama kovoti su nedrausmingu vairuotojų, trumpam nuomojančių automobilius miestuose, elgesiu, Susisiekimo ministerija skatina automobilių dalijimosi paslaugas teikiančias įmones imtis aktyvesnių veiksmų pažeidimų prevencijai užtikrinti. „Susisiekimo ministerija atidžiai stebi situaciją ir vertina trumpalaikės automobilių nuomos įmonių pastangas – vykdomas socialines saugaus eismo viešinimo akcijas bei didinamas baudas neatsakingai vairuojantiems klientams.

Seimas pradėjo svarstyti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarką. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Geležinkelių transporto kodekso pataisas, numatančias pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“ . „Strateginė Lietuvos įmonė neabejotinai išliks valstybės rankose, tačiau taps skaidresnė, finansiškai stabili ir lengviau valdoma.

Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui antradienį pareiškus, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis, itin daug duomenų iš centro tiesiogiai ar per tarpininkus perkančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas sako, jog centro įkainiai verslui yra per dideli. „Creditinfo Lietuvos“ vadovas Andrius Bogdanovičius tikina, kad visos biuro sutartys dėl duomenų pirkimo yra teisėtos.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovų viešų pasisakymų apie jos prezidentą Valdą Sutkų kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė BNS patvirtino, kad rugsėjo 6 dieną teisme gautas LVK ir Valdo Sutkaus ieškinys dėl garbės,orumo ir dalykinės reputacijos pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė, kad kelios neįvardijamos bendrovės duomenis iš Registrų centro gaudavo išskirtinėmis sąlygomis. Preliminariais skaičiavimais, centras per trejus metus kai kurioms įmonėms galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, tuo metu realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų. Ministro teigimu, auditas padės nustatyti įmonei padarytą žalą bei atsakingus asmenis.

Latvijos geležinkeliai ir jos antrinė įmonė „LDz Cargo“ iš „Lietuvos geležinkelių“ iš viso reikalauja 82,32 mln. eurų kompensacijos dėl prieš dešimtmetį išardyto geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę Latvijos geležinkelių reikalavimo padengti 57 mln. eurų nuostolius. „Latvijas dzelzcelš“ teigimu, audito bendrovė „Ernst & Young“ paskaičiavo, jog Latvijos geležinkelių nuostoliai, patirti 2009–2017 metais, siekė 56,92 mln.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys siūlymą kai kurių nepopuliarių geležinkelių maršrutų keleivius vežti ir geležinkeliu, ir autobusais, taip mažinant valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ patiriamus nuostolius. Kombinuotą keleivių vežimą siūlanti Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad toks sprendimas vien šiemet maždaug 1,3 mln. eurų sumažintų iš valstybės biudžeto įmonei mokamą kompensaciją.

Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2028 metų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą bus investuota apie 700 mln. eurų. Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą. „Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis savo „Facebook“ paskyroje prabilo apie iš verslo esą sulauktus grasinimus dėl vieno savo patarėjų veiklos. Ministras rašo, jog trečiadienį Seime pasibaigus Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiui, kur diskutuota apie situaciją Lietuvos transporto infrastruktūros sektoriuje, „vienas įtakingas Lietuvos verslo konfederacijos atstovas per ministro komandos narį perdavė grasinimus Susisiekimo ministerijos vindikacijos pareigūnui, ministro patarėjui“. „Esą, jei patarėj...

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose 1721 pėsčiųjų perėja iš 1949 yra nesaugi. Per 2018–2021 metus šalies keliuose bus sutvarkytos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos. Šių perėjų rekonstrukcijai ir atnaujinimui numatoma skirti daugiau nei 10 mln. eurų. „Pirmą kartą Lietuvoje buvo kompleksiškai įvertinta visų pėsčiųjų perėjų būklė valstybinės reikšmės keliuose. LAKD atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik 90 proc.

Vyriausybė užsimojo dar labiau saugoti pėsčiuosius ir dviratininkus. Tačiau tokia apsauga reikš papildomus nepatogumus mašinų vairuotojams. Perėjose dėl kiekvieno pėsčiojo teks sustoti, o dėl dviratininko – sukti į kitą eismo juostą. Tuo metu pėstiesiems pareigų ruošiama mažiau – tik prašoma nesinaudoti telefonais perėjose. Kad dviratininkai keliuose nebūtų kliudomi juos lenkiančių mašinų, susisiekimo ministerija siūlo naujovę – mašinos dviratininką turi apvažiuoti mažiausiai metro atstumu.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui aiškinosi, kodėl realios investicijos į kelius yra mažesnės, negu suplanuotos. Komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus teigimu, blogiausiai įsisavinamos žvyrkelių asfaltavimui, gatvių remontui numatytos lėšos. Jis abejoja, ar kelių remontui skirti pinigai apskritai bus įsisavinti. „Daug buvo kalbų dėl kelių, lėšų įsisavinimo. Įprasta, kad yra teigiamų, neigiamų dalykų.

Palangos oro uoste naujos krypties į Vokietiją prašantiems uostamiesčio verslininkams susisiekimo ministras Rokas Masiulis didelių vilčių nesuteikia – pasak jo, nauji skrydžiai greitai atsiranda tik esant reikiamam gyventojų skaičiui, o šiuo metu Klaipėda jų turi 150 tūkst.

Per artimiausius kelerius metus rekonstravus Palangos oro uosto tūpimo–pakilimo taką, iš Palangos atsirastų daugiau skrydžių, sako oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas. Pasak Mariaus Gelžinio, jau kitąmet iš Palangos bus galima pasiekti Vokietijos vakaruose esantį Dortmundą, nors Klaipėdos verslininkai pageidautų šiaurėje esančio Hamburgo.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pradeda verslo klasės skrydį iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą galėsiančios pasiūlyti aviakompanijos paiešką. Bendrovės vadovas Marius Gelžinis sako, jog jau užmezgami kontaktai su potencialiais vežėjais. „Tiesiogiai bendraujame ir mezgame kontaktus su oro vežėjais.

Po dvejų metų Lietuvoje, kaip tikimasi, įsigaliosiantis naujas per šalį važiuojančių vilkikų mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 70 mln. eurų per metus, o šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad vinjetes numatoma pakeisti mokesčiu, kuris priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo. „Įvedus naują apmokestinimo sistemą, kurią planuojame pateikti Seimui neužilgo, pagal ją mes galėtume surinkti daugiau lėšų. Planuojame apie 70 mln.

Plečiant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, iki metų pabaigos visoje šalyje bus įrengtos 57 naujas jų įkrovimo stotelės. Tam bus skirta 1,5 mln. eurų europinės paramos, o dar 15 proc. projekto lėšų skirs savivaldybės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog taip bus skatinama naudoti netaršias transporto priemones. „Norėdami skatinti žmones naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, turime plėtoti ir infrastruktūrą.

Turtingiausi ministrų kabineto nariai yra Linas Linkevičius, Elvinas Jankevičius bei Rokas Masiulis, mažiausiai turto ir santaupų sukaupė Aurelijus Veryga. Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami naujausi politikų turto deklaracijų duomenys, Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius su sutuoktine pernai turėjo turto ir santaupų už 626 tūkst. eurų. Tiesa, šeima nurodė turinti ir 463 tūkst. eurų paskolą. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius su žmona deklaravo 620 tūkst.

Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atliktas 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas parodė, kad 29 iš tirtų kelių yra nekokybiški. Susisiekimo ministras sako, kad dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą. „Deja, pasitvirtino blogiausios prognozės - iš 33 tirtų kelių tik keturi keliai yra be defektų.

Naujasis Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius sako norintis atkurti įmonės reputaciją ir žada savo pavyzdžiu sieti įmonės skaidrumo ir efektyvumo. Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas, nuo antradienio pradėjęs vadovauti Registrų centrui teigia, kad įmonės teikiamos paslaugos turi tapti kokybiškos, patikimos ir, tikėtina, pigesnės.

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) galėjo būti iššvaistyta per 20 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į bendrą sistemą, kuri būtų patikėta dirbtiniam intelektui. Investicijos į šį projektą gali siekti iki 22 mln. eurų, o jo įgyvendinimas užtruks iki 2022 metų. Susisiekimo ministerija pranešė, kad projekto finansinis efektas sieks beveik 7 mln. eurų per metus ir leis jam atsipirkti per trejus metus.

Rusnėje penktadienį prasidės estakados nuolat potvynių užliejamame kelyje tarp Šilutės ir Rusnės statybos. Jų pradžiai paminėti skirtame renginyje dalyvaus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Estakadą žadama pastatyti iki šių metų pabaigos. Statybos turėjo prasidėti gegužę, bet kiek vėlavo dėl nenumatytų kelio platinimo darbų.

Seime toliau narstomas klausimas dėl Vilniuje ir Kaune plėtojamų kogeneracinių jėgainių projektų, kuriuos kiek anksčiau premjeras Saulius Skvernelis pavadino korupciniais. Parlamentiniame tyrime liudijęs buvęs energetikos ministras pabrėžė, kad pokyčiai Lietuvos šilumos ūkyje buvo būtini, o informacijos apie galimą korupciją, įgyvendinant projektus, jis neturėjo.

Piktnaudžiavimo schemos klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos – tokie faktai paaiškėjo tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012–2017 m. laikotarpiu.

Valstybė įmonė „Oro navigacija“ prašo prokurorų aiškintis dėl prieš maždaug ketverius metus įmonės įsigytos ir nenaudojamos 455 tūkst. eurų vertės įrangos. „Įmonė išleido beveik pusę milijono eurų įrangai, kuri jau keletą metų dūla sandėlyje. Tai – nusikalstamas požiūris į valstybės pinigus strateginėje įmonėje. Reikia labai kategoriško atsakingų asmenų veiklos ir jų ryšių su konkrečiais tiekėjais įvertinimo“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Teisėsauga Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamos veiklos bendrovėje Lietuvos oro uostai, kai pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, įmonė galėjo patirti apie 20 tūkst. eurų žalos, pranešė Susisiekimo ministerija.

Apie 40 mln. eurų valstybei kainavusi ir netinkama naudoti elektroninės sveikatos sistema bus tobulinama toliau, tačiau tam nebeprireiks dešimčių milijonų, kaip planuota anksčiau. Sveikatos apsaugos ir Susisiekimo ministerijos ketina ieškoti ir nubausti dėl sistemos spragų kaltus asmenis, kurie diegiant sistemą dirbo neskaidriai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pristatė elektroninės sveikatos sistemos kūrimo audito rezultatus.

Seimas svarstys siūlymą leisti neblaiviems prie vairo sustabdytiems vairuotojams greičiau atgauti pažymėjimą, jei savo automobilyje įdiegia vadinamąjį alkobloką. „Prasižengusiems vairuotojams būtų sudaryta galimybė anksčiau atgauti teisę vairuoti, tačiau jie turėtų vairuoti tik automobilius, kuriuose įrengti alkoblokai“, – Seime antradienį pristatydamas pataisas sakė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitikęs su automobilių dalijimosi paslaugų įmonių „CityBee“ ir „Spark“ atstovais paskelbė, kad dėl alkoblokų šių įmonių automobiliuose diskusija bus tęsiama, tačiau taip pat norima šį reikalavimą ir išplėsti. R. Masiulio teigimu, reikėtų žvelgti ne tik į „Citybee“ ar „Spark“ automobilius, tačiau ir į transportą, kuriuo vežami vaikai, tar[miestinį transportą.

Premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar siūlymai įrengti nuomojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, neleidžiančius užvesti automobilio neblaiviems, išspręs dėl girtų vairuotojų kylančias problemas. Interviu Lietuvos radijui S. Skvernelis antradienį pabrėžė, kad alkoblokai nėra panacėja, o apsisprendimą, ar juos įrengti, reikėtų palikti pačioms automobilių nuomos kompanijoms.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis antradienį su automobilių dalijimosi paslaugų įmonės „City Bee“ atstovais aptars galimybes diegti vadinamuosius alkoblokus, neleidžiančius užvesti automobilio neblaiviems asmenims. Diskusija apie transporto priemonės užvedimą blokuojančių alkotesterių įrengimą inicijuojama po savaitgalį įvykusios tragiškos avarijos, kai „City Bee“ automobilį vairavęs neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį – per jį žuvo taksi automobilyje sėdėjusi moteris.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nesuimti neblaivaus vairuotojo, sekmadienio paryčiais avarijoje pražudžiusį merginą. Šioje avarijoj dar du žmonės buvo sužeisti. Prokuratūra įtariamąjį Raimundą Savukyną prašė suimti dviem mėnesiams. Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius paskyrė 5 tūkstančių eurų užstatą, taip pat nusprendė, kad įtariamasis mažiausiai du mėnesius turi dėvėti apykoję. Teisėjas mano, kad nėra pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Po skaudžių neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad svarstomos galimybės įdiegti nuomuojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, viešinti pagautų neblaivių vairuotojų pavardes. Anot jo, kol kas svarstomi galimi įpareigojimai alkoblokus, kurie neleistų užvesti automobilio neblaiviems asmenims, įdiegti automobilių dalijimosi paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau svarstoma ir kitų priemonių.