Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Šiemet laikrodį suksime spalio 28 dieną, kitą sekmadienį.
Kada pradėjome laiko sukimą?
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.
Nuo 2003 metų Lietuvoje įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmą, likusi dalis – į antrą laiko juostą.
Laikas sukiojamas tam, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kad nereikėtų rytais dirbti ir mokytis tamsoje, o vakarais eiti miegoti dar ryškiai šviečiant saulei.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad kitų metų pavasarį laikrodžiai bus pasukti paskutinį kartą. Tokiu būdu Lietuvoje nuolat būtų vasaros laikas.
Pirmą kartą vasaros laikas Lietuvoje buvo įvestas 1981-aisiais. Lietuva tuomet gyveno Maskvos laiku. Buvo panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. laikas vėl imtas sukioti.
Sveikatos specialistai vasaros laiką vadina žalingu sveikatai. Ypač, kai laikrodžius sukame į priekį, o ne atgal.
Gydytojai pasakoja, kad dėl vienos prarastos valandos sutrinka miego ritmas. Tai esą labiausiai kenkia sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis.
Tuo metu psichologai įžvelgia ir kitas problemas. Specialistai aiškina, kad dėl miego trūkumo žmogui sunku išlaikyti dėmesį. Dėl to gali kilti pavojų darbe ar vairuojant.
