rokas masiulis

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Paskirtasis energetikos ministras Rokas Masiulis pripažįsta, kad toks karjeros šuolis buvo didelė staigmena jam pačiam.

Žinių radijas Paskirtasis energetikos ministras Rokas Masiulis atitinka profesionalumo ir skaidrumo kriterijus, kuriuos prezidentė kelia ministrams. Tai „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė daugelį nustebino paskirdama nepartinį bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovą Roką Masiulį energetikos ministru. Premjeras Algiradas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybėje prasidėjo staigmenų metas. Apie staigmenas valdžioje – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo pirmininke ir Darbo partijos pirmininke Loreta Graužiniene.

Didžiausio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda palankiai vertina naująjį energetikos ministrą Roką Masiulį. Pasak ekonomisto, tai kompetetingas specialistas, parodęs, kad turi stuburą ir gali apginti savo projektus. „Gerai vertinu. Kadangi negaliu pasakyti, kad asmeniškai draugauju, bet esame daug kartų susitikę įvairiuose renginiuose. Man tikrai daro įspūdį ir žmogaus kompetencija, ir padorumas, ir vadybiniai gebėjimai.

Energetikos ministru pirmadienį paskirtas „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis. Tai pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atitinkamą dekretą pasirašė atsižvelgdama į premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą. Pats A. Butkevičius interviu LRT televizijai tikino, kad kandidatą pristatė Darbo partijos pirmininkė, Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Aš neseniai buvau susitikęs su Seimo pirmininke, ji pristatė kandidatą į energetikos ministro postą.

 Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus baigtas laiku - lapkritį, kai į uostą atplauks specialiai jam pastatytas laivas - dujų saugykla, sako premjeras. „Terminalą ruošiamės pabaigti lapkričio mėnesį, pirmomis dienomis, nes lapkričio pradžioje į Klaipėdą turi atplaukti laivas „Independence“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius, kurio vadovaujama Vyriausybės SGD terminalo įgyvendinimo komisija antradienį posėdžiauja Klaipėdoje.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos nafta“ apskundė jai nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo teismas buvo nutaręs, kad bendrovės prieš dešimtmetį suteikta išimtis buvusiai partnerei - naftos produktų ekspedijavimo įmonei „Naftos grupė“ yra neteisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos 25 dieną priėmė nagrinėti „Klaipėdos naftos“ kasacinį skundą dėl dalies Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neturi priekaištų bendrovės "Klaipėdos nafta" įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui. VPT netikrino SGD terminalo laivo-saugyklos įsigijimo sandorio, nes nelaiko jo rizikingu, sako tarnybos vadovas.

Penktadienį bendrovės AB „Klaipėdos nafta“ vadovai, apžvelgdami 2012 metų veiklos rezultatus, sakė, kad sunkiausia pernai buvo išlaikyti aukštą lygį po absoliučiai rekordinių 2011 metų rezultatų. Veiklos rezultatus pakoregavo ir techniniai trukdžiai Lietuvoje ir užsienyje. Pernai neaudituotos bendrovės pajamos siekė 138,9 mln. litų (2011 m. buvo 141,3 mln. litų), neaudituotas  grynasis pelnas - 41 mln. litų. Tai natras geriausias rezultatas per bendrovės istoriją.

AB „Klaipėdos nafta“ steigs antrinę įmonę UAB „Dujų tiekimas“. Tokiam sprendimui penktadienį pritarė bendrovės valdyba. Pasak „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, naujoji bendrovė užsiims suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) prekybos veikla, tokiu būdu užtikrinant suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą per statomą terminalą. Steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas sieks 1 mln. litų.

Po Seimo rinkimų sudaryta nauja Vyriausybė turėtų peržiūrėti pastarosiomis savaitėmis skubos tvarka Energetikos ministerijos rengiamus ir Kainų komisijos tvirtinamus nutarimus dėl strateginių energijos projektų finansavimo, rašo „Lietuvos žinios“. „Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo investicija dar nepadaryta, o viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) analogas dujų sektoriuje - į perdavimo kainą įskaičiuotas tarifas iš vartotojų - jau bus renkamas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį susitikimu su Kataro energetikos ir pramonės ministru Mohamedu bin Salehu al Sada (Mohammed Bin Saleh Al Sada) pradėjo darbo vizitą šioje Artimųjų Rytų šalyje. Šalies vadovė ministrui pristatė Lietuvoje statomą suskystintų dujų terminalą bei aptarė dujų tiekimo į Lietuvą klausimus.

Šiandien Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie sutartį su suskystintų dujų terminalo laivo tiekėju, buvo pristatytas konkrečios įmonės pasirinkimo argumentavimas, aptarti laivo kainos ir nuomos klausimai, taip pat buvo pristatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, jo pagrindinės nuostatos su galimais pataisymais ir papildymais.

Kaip žinia, praėjusią savaitę „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG Ltd.“ dėl gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos nuomos. Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo niekas lyg ir nedrįsta ginčytis. Ketinama 10 metų išsinuomoti didelį laivą. Bendros investicijos už šį malonumą siektų apie 2 mlrd. litų.

Noro parduoti įmonę „Orlen Lietuva" jau neslepiantys lenkai jos vertę siekia padidinti iš valstybei priklausančios įmonės „Klaipėdos nafta" išsiderėję teisę kuo pigiau krauti naftos produktus, rašo "Lietuvos rytas". Pagal 2002 metais tarp „Klaipėdos naftos" ir tuometės „Mažeikių naftos" pasirašytą sutartį, ji automatiškai pratęsiama iki 2024 metų. Tačiau kasmet vyksta derybos dėl krovos tarifų. Anksčiau šios derybos būdavo tik formalumas.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ per septynis šių metų mėnesius krovos apimtis ir pajamas praneša padidinusi 7 proc. Vienas moderniausių Europoje naftos produktų terminalas perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių ir gavo 72,9 mln. litų pajamų. Pernai per tą patį laikotarpį „Klaipėdos naftos“ krovos apimtys siekė 4,4 mln. tonų, pajamų gauta 68,1 mln. litų. „Svarbu, kad šiemet pavyksta išlaikyti stabilias krovos apimtis – vienintelis vasaris buvo kiek prastesnis.

Norėčiau vėl padaryti pertrauką straipsnių apie Kiniją serijoje ir trumpai apžvelgti situaciją rinkose pastaruoju metu. Vėl grįžta netikrumas. Rinkos, kiek atsigavusios pirmomis naujų metų dienomis, pakrypo žemyn. Bijoma, kad recesija bus didesnė, kad bankams reikės daugiau paramos, kad vartojimas smuks labiau, nei manyta iki šiol. Iš tiesų, per keturis mėnesius po „Lehman Brothers“ žlugimo paaiškėjo daug dalykų, kurių anksčiau numatyti nebuvo galima.

Toliau tęsiame įdomių investicijoms Kinijos verslo sričių analizę. Šį kartą apžvelkime telekomunikacijų sektorių. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, Kinijoje fiksuotojo ryšio abonentų skaičius krinta, o mobiliojo ryšio ir interneto vartotojų daugėja. Šiuo metu Kinijoje yra beveik 650 milijonų mobiliojo ryšio abonentų, ir šis skaičius toliau auga, o mobiliojo ryšio skvarba siekia apie 50 proc. Nors šis skaičius nėra didelis, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, kur skvarba siekia 100 proc.

Pratęskime pradėtą patrauklių Kinijos verslų apžvalgą. Dar vienas investuotojams patrauklus Kinijos verslo sektorius – interneto įmonės. Visas interneto įmonių verslas yra labai įdomus, nes sparčiai auga ir sėkmingai parinkus veiklos kryptį gali būti labai pelningas. Reklamos internete apimtis nuolat didėja, atimdama vis didesnę dalį pajamų iš kitų reklamos formų, nuolat auga tinklalapių lankomumas.

Jau esu rašęs, kodėl verta investuoti Kinijoje ir kaip tai padaryti. O šioje straipsnių serijoje apžvelgsiu atskirus Kinijos pramonės sektorius, kurie gali sudominti investuotojus. Ieškodamas įdomesnių sektorių supratau, kad sunku nuspręsti, kuris galėtų būti neįdomus. Žinoma, kai kurios pramonės šakos šiuo metu yra nepatrauklios, tačiau žvelgiant į ateitį perspektyvų yra beveik visur, nes šalies ekonomika plečiasi visomis kryptimis.

Šį kartą norėčiau pakalbėti apie praėjusių dviejų savaičių įvykius pagrindinėse pasaulio rinkose. Blogos ekonominės naujienos sekė viena kitą. Eurozonos nedarbo lygis krito daugiau nei tikėtasi – iki 7,7 proc. ir BVP trečiame ketvirtyje krito 0,2 proc. JAV buvo oficialiai paskelbta recesija, bedarbystė pasiekė 6,7 proc. ir nuo metų pradžios darbo neteko 1,9 milijono žmonių. Kinijos eksportas lapkritį krito 2,2 proc., importas – 17,8 proc.

Kokios šalys dabar labiausiai tinkamos investicijoms? Recesijos metu vertėtų rinktis dideles, nuo keleto stambių įmonių nepriklausomas šalis su diversifikuota mokesčių sistema ir gilia kapitalo rinka. Pageidautina, kad šios valstybės bankų skolos būtų vietine valiuta. Tokios šalys yra atsparesnės recesijos poveikiui. Tiesa, visus kriterijus atitinkančių valstybių pasaulyje nėra daug. Geriausiai išvardintus reikalavimus atitinka JAV.

Dar viena savaitė palanki pirkėjams. Niūrios nuotaikos ir menkas pasitikėjimas finansine sistema leidžia spėti, kad tokių savaičių bus ir daugiau. Braška sudėtinga, ilgai kurta ir gerai organizuota globali finansų sistema. Pasaulio valstybės dabar taiso per penkerius metus dėl finansininkų godumo, trumparegiškumo padarytas klaidas ir sprendžia beribio Vakarų pasaulio vartojimo sukeltas problemas. Tai sunki užduotis, tačiau dar sunkiau bus sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bankais ir įmonėmis.

Prabėgus savaitei vis dar manau - dabar yra tinkamas laikas pirkti akcijas. Akcijų rinkas tebevaldo hiperbolizuota baimė. Stebiuosi, kodėl baimė apėmė būtent dabar, o ne prieš metus ar dvejus, kai akcijų kainos buvo pernelyg iškilę, o išpūstos nekilnojamojo turto ir finansinių instrumentų rinkos slėpė didžiulę riziką. Aš stebiuosi, bet ir suprantu šios baimės priežastis – bijoma, kad situacija gali dar pablogėti.

Paskutinės dvi spalio savaitės buvo skirtingos. Pirmoji buvo nudažyta raudona spalva be jokių prošvaisčių, o antroji pademonstravo rinkų atsigavimą. Pirmąją savaitę pardavimo karštinė buvo apėmusi jau ne tik Baltijos, bet ir visų pasaulio šalių rinkas. Krito akcijos, nafta, auksas. Tokių dalykų dar nebuvome matę ir to niekas nesitikėjo. Krito akcijos, paskelbusios gerus rezultatus. Blogos naujienos toliau didino įtampą. Iš esmės pasaulyje jau metus nėra gerų ekonominių naujienų.

Jei norite šiais laikais būti investicijų orakulu – sėkite paniką. Būsite suprastas, priimtas ir, svarbiausia, pataikysite į taktą. Televizija, radijas, laikraščiai – visi kalba ir rašo apie baisią krizę. Atsibudęs naktį ir aš matau, kad už lango tamsu, bet nepuolu į paniką, kad nuo šiol teks gyventi tamsoje. Žinau, kad rytas išauš. Su finansinėmis krizėmis taip pat. Jos ateina ir praeina. Tai yra dalis ekonomikos vystymosi ir jokių netikėtumų čia nėra.

Straipsnių apie investavimą ciklas. Įžanga – čia. Tęsiniai – čia ir čia. Kiek žinau, dauguma Lietuvos investuotojų į akcijas renkasi investicinius fondus. Darbas su jais gana paprastas – investuotojas patiki savo pinigus profesionaliam investuotojui – fondo valdytojui, o jis juos savo nuožiūra investuoja akcijų ar obligacijų rinkose. Duodami pinigus valdytojui, jūs įsigyjate „fondo vienetus“, kurių vertė kyla arba krenta priklausomai nuo fondo valdytojo veiklos sėkmės.

Straipsnių apie investavimą ciklas. Įžanga – čia, antras straipsnis – čia. Apsisprendėte – investuoti reikia. Ramiai viską apgalvojote ir esate pasiruošę nerti į investicijų vandenyną. Ir šiuo momentu aš rekomenduoju stabtelėti. Dabar finansų rinkose situacija yra tokia, kad geriau palaukti ir nesikarščiuoti. Kai siaučia chaosas ir panika, gali nudegti ir pats gudriausias investuotojas.

Straipsnių apie investavimą ciklas. Įžanga – čia. Prieš pradedant kalbėti apie investavimą į akcijas reikia aptarti bendruosius investavimo dėsnius. patyrusiems investuotojams ši įžanga gal ir nereikalinga, bet pradedantiesiems tai gali tapti labai svarbia informacija. Kad vėliau netektų graužtis. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar jūs turite ką investuoti – t.y. išanalizuoti savo finansinę situaciją. Įvertinkite kiek turite laisvų lėšų.

Nežinau, ar gali būti blogesnis (bet paradoksaliai ir geresnis) laikas nei dabar pradėti kalbeti apie investicijas. Jau metus tęsiasi Lietuvos ir pasaulio akcijų rinkų kritimas, kuris tik intensyvėja ir pabaigos nesimato. Tai, kas atrodė kaip neišsemiamas lengvų pajamų šaltinis, tapo pinigus ryjančia pelke. Investuotojai liūdnai stebi raudoną šviesą savo monitoriuose.