rokas masiulis

Po sekmadienio naktį Vilniuje įvykusios tragiškos avarijos, kurios metu žuvo jauna mergina, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad reikia diskutuoti apie vadinamųjų alkoblokų – transporto priemonės užvedimą blokuojančių alkotesterių – įrengimą nuomojamuose automobiliuose. Policija teigia, kad nelaimės sostinėje kaltininkas – neblaivus vyras, vairavęs nuomotą automobilį.

Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) ir įmonė „Kelprojektas“ pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią bus parengtas projektas privačiai žemei visuomenės reikmėms Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje išpirkti. Beveik 30 ha žemės plotas yra reikalingas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 9,5 km (nuo 7,9 iki 17,4 km) ilgio ruožui nutiesti.

Iš pareigų vakar atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Galimą tarnybinį nusižengimą LAKD tyrusi komisija pripažino, kad D. Zabulionis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, todėl negali būti laikomas turinčiu nepriekaištinga reputaciją.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti antialkoholinį automobilio variklio užraktą, neleidžiantį užvesti variklio, jei vairuotojas – neblaivus. Tam dar turės pritarti Seimas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad siūloma priemonė – greta prevencinio ir baudžiamojo pobūdžio sprendimų – turėtų sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių Lietuvos keliuose. „Visa tai turi būti tik savanoriu principu, tai yra žmogus pats nusprendžia, kad jis įsistato alkobloką.

Jau po kelių dienų vėl suksime laikrodžių rodykles. Mat šį savaitgalį prasidės vasaros laikas ir visi kelsimės valanda anksčiau. Vyriausybės atstovai sako, kad netrukus kreipsis į Europos Komisiją ir kartu su kitomis ES valstybėmis prašys keisti nusistovėjusią tvarką. Tiesa, ministrų kabineto atstovai prapažįsta, kad atšaukti tradiciją sukinėti laikrodžių rodykles nebus taip lengva. Beje, beveik lygiai prieš metus Lietuvoje buvo atlikta apklausa.

Susisiekimo ministerija, siekdama gerinti eismo sąlygas šalies regionuose ir šalia žvyrkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, 2018–2020 m. yra numačiusi išasfaltuoti dar 1 009 km žvyruotų kelių. „Lietuvos kaimo vietovėse žvyrkelių sparčiai mažės. Per ateinančius trejus metus asfaltavimo darbai apims beveik visą Lietuvą. Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai bus asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų.

Saugumo situacija Lietuvos keliuose gerėja, tačiau būtina ir toliau mažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, teigia premjeras. Pasak jo, gerinti padėtį turėtų patikros priemonių tobulinimas, administracinių sprendimų spartinimas. „Bendros tendencijos neblogos (...) Tokių mažų žuvusiųjų skaičių niekada neturėjome. Pernai žuvo 192 žmonės – tai yra tikrai daug, bet jei palygintume prieš dešimtmetį, turėjome po 700-800, apie tūkstantį žūvančiųjų. Progresas akivaizdus, tačiau to nepakanka.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog trečiadienį vykstančiose strateginių susisiekimo įmonių, kariuomenės ir „Aro“ pajėgų pratybos leis geriau pasiruošti hibridinių grėsmių keliamiam pavojui. „Turime būti pasiruošę įvairioms grėsmėms – tiek fizinėms, tiek kibernetinėms. Šiandien pirmą kartą darome tokio plataus masto pratybas, kai dalyvauja visas susisiekimo sektorius ir dalyvauja kariškiai bei visos specialiosios tarnybos ir policija“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.

Teismui galutinai nusprendus, kad buvęs Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas neteisėtai, susisiekimo ministras teigia, kad abejotinos reputacijos tarnautojai negali dirbti direkcijoje. „Po teismo sprendimo susidarė dviprasmiška situacija, kai į direkciją, kuri kasmet paskirsto daugiau nei pusę milijardo eurų projektams, į aukštas pareigas grąžinamas asmuo, kurio reputacija kelia abejonių.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimas, atskiriant krovinių ir keleivių vežimo bei infrastruktūros valdymo veiklas, užtikrins bendrovės veiklos efektyvumą, skaidrumą ir nepriklausomumą, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Siūloma „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka nėra drastiškai liberali.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis penktadienį Vilniuje susitinka su Lenkijos geležinkelių bendrovės prezidentu Krzysztofu Maminskiu (Kšyštofu Maminskiu). „Tai bus ministro susipažinimas su svečiu iš Lenkijos, bus apsikeista nuomonėmis aktualiais klausimais“, – BNS teigė susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.

Lietuvos kelių kokybė yra prastesnė nei tikėtasi, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pristatydamas pirmojo kelių audito rezultatus. Pasak jo, tyrimas parodė, kad 9 iš 10-ties kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų. „Turime pirmojo etapo kelių kokybės duomenis. Antros dalies lauksime birželį ir priklausomai nuo rezultatų tyrimas gali būti plečiamas ir tęsiams. Pirmasis tyrimas parodė, kad 9 iš 10 tirtų kelių yra nekokybiški. Tikėjomės, kad kokybė bus geresnė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo asfalto grobstymo rekonstruojant kelią Kauno regione. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo tyrimą bendrovės „Autokausta“ atžvilgiu. Įtariamas dokumentų klastojimas siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 tonų nufrezuoto asfalto, praneša Susisiekimo ministerija. „Tai itin įžūlaus valstybės turto grobstymo pavyzdys, kurį padėjo atskleisti valstybinės reikšmės keliais besirūpinančių bendrovių darbuotojų atidumas.

Dešimt naujų elektromobilių įkrovimo prieigų, įrengtų kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys poilsio aikštelėse, jau veikia. Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius. „Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, jog Latvijos nenoras leisti vežti keleivius iš Lietuvos į Daugpilį gali būti susijęs su išardyto Rengės ruožo problema. „Tiesą sakant, mes labai nustebome, kad tas Latvijos pusės leidimas buvo neišduotas. Toks švelnus įtarimas yra, kad gal čia susiję su tuo mūsų Rengės ruožu ir čia daugiau ne ekonominis, o politinis žingsnis“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė R. Masiulis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė įpareigoti „Lietuvos geležinkelius“ kreiptis Europos Sąjungos teismą dėl Europos Komisijos skirtos 28 mln. eurų baudos už geležinkelio ruožo į Latviją išardymą, pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad taip pat priimtas sprendimas „atkurti infrastruktūrą“ – atstatyti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje.

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis. „Vis dar didelis avaringumas magistralėje „Via Baltica“ – vienas svarbiausių rūpesčių gerinant Lietuvos kelių infrastruktūrą ir eismo saugą.

Susisiekimo ministerija inicijuoja milijoninės vertės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Ministras Rokas Masiulis sako, kad būtini skubūs sprendimai. „Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja (...) Būtini skubūs sprendimai“, – pranešime spaudai sakė R. Masiulis.

Svarbiausius valstybės registrus valdantis Registrų centras nuo šiol bus pavaldus Susisiekimo ministerijai. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam pasiūlymui. Iki šiol jis buvo Teisingumo ministerijos žinioje. „Įmonės savininkas pasikeitė, savininku tampa Susisiekimo ministerija“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė premjeras Saulius Skvernelis. Jis spalį teigė, kad Registrų centro perdavimas Susisiekimo ministerijai yra svarbus žingsnis, konsoliduojant valstybės IT ūkį.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys atstatyti 2008 metais išardytą geležinkelį iš Mažeikių į Rengę Latvijoje - dėl to Europos Komisija (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ neseniai skyrė 28 mln. eurų dydžio baudą. „Mūsų toks bus siūlymas Vyriausybei – atstatyti Rengę. Iki gruodžio 18 dienos mes turėtume duoti atsakymą Komisijai (EK – BNS), kaip mes elgsimės baudos atveju.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą Registrų centro pavaldumą perduoti iš Teisingumo ministerijos Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė BNS teigė, kad ministrų kabinetas pasitarime svarstys tai numatantį Susisiekimo ministerijos parengtą nutarimo projektą. Pasak jos, kol kas neaišku, ar trečiadienį Vyriausybė galutinai apsispręs perduoti Registrų centrą Susisiekimo ministerijai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kol kas nekomentuoja, kokį sprendimą priims Vyriausybė, siekianti ištaisyti Europos Komisijos nustatytą „Lietuvos geležinkelių“ konkurencijos pažeidimą, bendrovei 2008 metais išardžius geležinkelį į Rengę Latvijoje ir Komisijai skyrus beveik 28 mln. eurų baudą. Ministras BNS nekomentavo susitikimo su už konkurenciją atsakinga eurokomisare Margrethe Vestager (Margarete Vestager) rezultatų ir sakė, jog Vyriausybės sprendimas bus priimtas iki gruodžio vidurio.

Lietuvos Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos beveik 28 mln. eurų baudos už išardytą geležinkelį į Rengę Latvijoje, susisiekimo ministras ketina dėl to pasitarti su už konkurenciją atsakinga eurokomisare. „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija teiks pasiūlymus Vyriausybei dėl Komisijos skirtos baudos. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl mūsų pozicijos, norime pasitarti su komisare M. Vestager.

 Valstybė nuo kitų metų kompensuos „Lietuvos geležinkeliams“ keleivių vežimo nuostolius, tačiau dotacijos suma priklausys nuo įmonės dividendų, teigia susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, jei geležinkeliai neuždirbs pelno ir nemokės dividendus, bendrovė negaus kompensacijos. „Šioje vietoje reikia tiksliai žinoti faktus - „Lietuvos geležinkeliai“ gaus keleivių vežimo kompensaciją, jeigu ne mažesnę sumą sumokės dividendų į valstybės biudžetą.

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektui Nr.  XIIIP-1039(2), kuriuo siūloma į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. Teikiamu projektu numatoma aiškiau reglamentuoti sunkvežimių ir sunkiasvorių transporto priemonių patikrinimą kelyje.

Europos Komisijos baudos „Lietuvos geležinkeliams“ būtų buvę galima išvengti, jei Lietuva turėtų bent porą metų ir būtų parodžiusi, kaip keičiasi geležinkelių bendrovė bei jos santykiai su kaimynais, tikina susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

 Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikina, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti Europos Komisijos skirtos beveik 28 mln.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas valstybės įmonės „Automagistralė“ vidinis tyrimas atskleidė neracionalios, neekonomiškos ir neefektyvios veiklos atvejus. Viešųjų pirkimų pažeidimai, privačių interesų konfliktai, neteisėtos išmokos, įtarimai dėl galimo įmonės vadovybės asmeninės naudos siekimo – tokie antrosios iš vienuolikos šalies valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių tyrimo rezultatai. Ministerija taip pat jau yra atlikusi VĮ Utenos regiono keliai auditą.

Seimas spręs, ar supaprastinti oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Indijos. „Jeigu iš Arabų Emyratų norės skristi, nereikės pas mus prašyti leidimų, galės tiesiog skristi, bus nuolatinis galiojantis dokumentas“, - antradienį Seime pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis pateikė ratifikuoti Lietuvos ir JAE vyriausybių susitarimą dėl oro susisiekimo tarp valstybių.

 Į bendrą trijų Baltijos šalių projektą - europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuva investuoja daugiausiai, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Lietuva daugiausia investuoja lėšų, palyginus su Estija ir Latvija“, - antradienį Seime pareiškė ministras, pateikdamas ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kuriuo siekiama „Rail Baltica“ statybą užbaigti iki 2025 metų.

Pinigus per valstybės valdomą Lietuvos paštą, kurio vadovė Lina Minderienė praėjusį penktadienį neteko posto, plovė Lietuvoje gyvenantys Nigerijos piliečiai, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad šių metų pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Nigerijos piliečių pinigų plovimo susijęs su Lietuvos paštu. Anot jos, neatmestina, kad pinigus gryninti jie galėjo dėl silpnos pašto pinigų plovimo prevencijos.

Laikinai pagrindiniais Lietuvos oro vartais tapęs Kauno oro uostas ateityje netaps pagrindiniu šalies oro uostu, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, toks projektas būtų brangus, todėl atnaujinus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką, bus plečiamas jo terminalas. „Kiti oro uostai, išskyrus Vilniaus oro uostą, norint, kad jie taptų pagrindiniais, reikštų naujo oro uosto statybą.

Konkurencijos taryba teigia, kad sostinės savivaldybės noras reguliuoti Vilniaus oro uostą aptarnaujančių taksi automobilių įkainius nėra pagrįstas. Tokią išvadą tarnyba pateikė Susisiekimo ministerijai. „Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas įteisinti maksimalius Vilniaus oro uostą aptarnaujančių taksi paslaugų tarifus nėra motyvuotas ir negali būti laikomas proporcinga bei pagrįsta kainų reguliavimo priemone“, - skelbiama Konkurencijos tarnybos pranešime.

Už viešųjų pirkimų pažeidimus atleisti trys valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ darbuotojai. Įtariama, kad pirkdami brangesnes paslaugas, jie siekė asmeninės naudos. Susisiekimo ministerija pranešė, kad atlikus veiklos auditą, atleistas įmonės Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkas Jonas Kuliešius, sutarčių inžinierė Danguolė Rukšėnienė ir vyriausioji buhalterė Lina Balsevičienė.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bando atsikratyti dėl neskaidrios ir uždaros veiklos per daug metų įgytos „valstybės valstybėje“ etiketės. Liepos 6-osios išvakarėse bendrovė simboliškai atidengė ant traukinio pavaizduotą Vytį, kuris turėtų simbolizuoti, kad bendrovė tampa atvira.

Valstybės valdomo Lietuvos pašto skyrių pertvarka bus vykdoma tik gavus „tvirtus įrodymus“, kad ji „naudinga ir prasminga gyventojams“, kartoja susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, eksperimentas, sumažinant pašto skyrius dvejuose šalies rajonuose, parodys, ar pertvarka įvyks visoje Lietuvoje. „Mano nuomone, gal paštas per daug skuba.

Susisiekimo ministras tikina nesitikėjęs tokio neskaidrumo masto jo valdomame sektoriuje. Rokas Masiulis sako, jog ministerija yra „užpilta skundais“. „Kas liūdniausia, tas neskaidrumo mastas yra nemažas, ir aš nekalbu apie mažus dalykus, kad vadovo vairuotojas jo artimuosius vežioja ar pasinaudota įmonės poilsine. Čia už tokias smulkmenas pirštu pagrūmotų, nieks iš darbo neatleidinėtų, bet kai pamatai, kiek pinigų į ofšorines sąskaitas nuteka.

Vairuotojams besiskundžiant prasta Lietuvos kelių kokybe Susisiekimo ministerija turi žinių: daug metų šalyje egzistavo teisės aktų landa, kuria pasinaudoję rangovai visiškai legaliai, tiesiog klodami plonesnę asfalto dangą ar kelių statybai naudodami netinkamas medžiagas, galėjo užsidirbti tūkstančius eurų.

Lietuva siekia padidinti krovinių iš Kinijos srautą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, taip pat domisi tiesioginių reguliariųjų skrydžių tarp Kinijos ir Lietuvos galimybe, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Lietuvos ir Kinijos tolesnio bendradarbiavimo galimybes R.Masiulius antradienį Pekine aptarė su Kinijos transporto ministru Li Xiaopengu, pranešė Susisiekimo ministerija.

Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“, kuris sujungs Lietuvą, Latviją ir Estiją, suteiks postūmį ekonomikai, o nauda atsvers kaštus, tikina už projektą atsakingos „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa. Pirmadienį Rygoje vykstančiame „Rail Baltica“ forume pristatoma parengta europinės vėžės kaštų ir naudos analizė. B.Rubesa tikino, kad nauda atsveria kaštus. „Projekto kaštų-naudos analizė aiškiai rodo, kad jis visuomenei atneš daugiau naudos nei investicijų kaštai“, - teigė B.Rubesa.

Valstybės valdoma kelių tvarkymo įmonė „Utenos regiono keliai“ galėjo iššvaistyti lėšas, rekonstruojant administracinį pastatą, todėl bus atliktas nepriklausomas įmonės veiklos auditas, pranešė Susisiekimo ministerija. Tuo metu vienas įmonės vadovų teigia, kad daugiau nei prieš pusę amžiaus pastatytas statinys buvo iš esmės rekonstruojamas, o tai lėmė darbų kainą.

Vyriausybė ketina labiau skatinti antros kartos biodegalus, kuriems naudojama mediena, o ne maistiniai augalai. Ministrų kabinetas pritarė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta skatinti kuro gamybą iš atsinaujinančių šaltinių: šiaudų, mėšlo, nuotekų šlamo, miško atliekų ir panašiai. Tam gali prireikti nuo 27 mln. eurų iki 45 mln. eurų.

Valstybinių kelių priežiūra jau šiais metais bus perduota vienai valstybės įmonei „Kelių priežiūra“. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad šių įmonių pertvarka brendo jau seniai, jose buvo daug korupcijos apraiškų. Puotos, medžioklės ir ginklų kolekcijos „Ši reforma brendo visą nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol jai pritrūko politinės valios.

Maždaug po pusmečio paaiškės, kokia bus Lietuvos pašto skyrių pertvarka, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, vasarą bus apsispręsta, kuriuo keliu eiti - tęsti pradėtą reformą ar daryti kitokius pokyčius. „Įvertinsime, kuriuo keliu reikėtų eiti.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bus „vakarietiška“ įmonė, teikianti naudą valstybei. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, kad skaidrios ir efektyviai veikiančios įmonės standartus geležinkeliai gali pasiekti per šią Vyriausybės kadenciją.

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus. Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės įmonės „Oro navigacija“ galimai padarytų nusikalstamų veikų. Toks sprendimas priimtas susipažinus su viešai paskelbtomis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadomis ir įvertinus ministerijos atlikto „Oro navigacija“ veiklos vidaus audito ataskaitą, teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos Vyriausybė pritarė trijų Baltijos šalių susitarimui dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Premjeras Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtina, kad nesutarimų dėl projekto nebeliko. „Jeigu bus pasirašyta, tai bus sutarta dėl terminų, dėl svarbos, dėl krypties, dėl Vilniaus ir Kauno jungties ir finansavimo gavimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.