„Mano nuomone, gal paštas per daug skuba. Nes kol mes neturėsime tvirto įrodymo, kad tai (planuojama reforma - BNS) yra naudinga ir prasminga gyventojams, tai jos tikrai nedarysime“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė R.Masiulis.
„Su paštu mes kalbėsime rimtai, kad pačios reformos darymas turėtų būti tik tuo atveju, jeigu pasitvirtins pirmieji bandymai“, - pridūrė jis.
Ministras parlamentarams taip pat pažadėjo įpareigoti paštą atsakingiau teikti informaciją apie reformą.
„Paštui pavesime geriau kontroliuoti informacijos pateikimą“, - tvirtino R.Masiulis.
Jis apgailestavo, kad visuomenei pateikiama daug klaidingos informacijos apie pašto reformą.
„Mes irgi gauname daug informacijos, kad, pavyzdžiui, paštininko paslauga bus mokama. Tai yra netiesa“, - pabrėžė R.Masiulis
Pasak jo, bandomieji pašto „reformos elementai“ nuo gegužės yra Radviliškyje ir Utenoje.
Lietuvos paštas pradžioje buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus - tuomet skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Tačiau tokia reforma vasarį suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija - netrukus pranešta, jog susitarta dėl reformos sustabdymo.
Susisiekimo ministras yra sakęs, kad pašto pertvarka nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti, o jos vizija bus parengta šią vasarą.
R.Masiulis BNS sakė, kad per vasarą situacija dėl reformos ateities paaiškės.
„Per vasarą matysime visą situaciją. Tikiuos, kad liepą mes jau žinosime“, - teigė ministras.
Pasak jo, ministerija dabar jokios strategijos dėl pašto galimos pertvarkos neformuoja.
„Pirma laukiam rezultatų, iš jų mokinsimės. Sužinoję, kokie jie, toliau arba reformą tęsime, arba taisysime, arba netęsime“, - teigė R.Masiulis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.
