Pirmadienį Rygoje vykstančiame „Rail Baltica“ forume pristatoma parengta europinės vėžės kaštų ir naudos analizė. B.Rubesa tikino, kad nauda atsveria kaštus.
„Projekto kaštų-naudos analizė aiškiai rodo, kad jis visuomenei atneš daugiau naudos nei investicijų kaštai“, - teigė B.Rubesa.
Anot jos, naudą iš projekto pajaus ne tik Baltijos šalys, bet ir Suomija bei Lenkija.
„Naudų visose penkiose šalyse yra daug, bet tai tik pradžia“, - tikino B.Rubesa.
Ji teigia, kad visose penkiose šalyse gyvena 50 mln. gyventojų arba 10 proc. Europos Sąjungos populiacijos. O iš jų apie pusė žmonių keliauja kasmet, tad, anot B.Rubesos, yra aiškus potencialas sulaukti keleivių geležinkeliais.
Anot B.Rubesos, dėl „Rail Baltica“ turėtų pradėti plėstis smulkios ir vidutinės įmonės, mat pagerės susisiekimas tarp valstybių.
Lietuvos susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, projektas gali atnešti ir tokių naudų, apie kurias iki šiol nebuvo pagalvota.
„Lažinuosi, kad yra naudų, apie kurias niekada nepagalvojome, nes tokia infrastruktūra atvers mums akis ir mes išvysime daugiau galimybių“, - Rygoje teigė R.Masiulis.
Jis pripažino, kad yra daug skeptikų, kurie abejoja projekto nauda.
„Yra daug skeptikų, kurie diskutuoja, kokias naudas atneš projektas, bet aš manau, kad tam per anksti. Pirmiausiai, mes turime pastatyti, o tada galvoti“, - sakė R.Masiulis.
„Rail Baltica“ projektas padidins krovinių ir keleivių kiekius
Transeuropinės vežės „Rail Baltica“ projektas turėtų gerokai padidinti krovinių ir keleivių skaičius Baltijos šalyse, tikina kaštų ir naudos analizės atnaujinimą atlikusios „Ernst & Young Baltic“ partneris Nauris Kalva.
Skaičiuojama, kad blogiausiu atveju 2030 metais krovinių skaičius „Rail Baltica“ vėže turėtų siekti 13 mln. tonų, geriausiu - 19,5 mln. tonų. Tuo metu 2055 metais krovinių skaičius blogiausiu scenarijumi gali siekti 16 mln. tonų, o geriausiu - 25,2 mln. tonų.
Pasak N.Kalvos, keisis ne tik krovinių kiekis, bet ir jų vertė - ji turėtų augti, mat daugiau bus gabenama konteinerių bei aukštesnės pridėtinės vertės prekių.
„Gabenamų prekių vertė labai skirsis nuo to, ką mes matome šiandien“, - teigė N.Kalba.
„Ernst & Young Baltic“ prognozuoja, kad augs ir keleivių srautai - pastarieji 2030 metais blogiausiu scenarijumi pasieks 3,9 mln. keleivių, geriausiu - 5,8 mln. keleivių. 2055 metais keleivių srautai blogiausiu atveju europine vėže turėtų siekti 4,7 mln., o geriausiu - 7,1 mln. keleivių.
„Keleiviams tai yra lūžis“, - „Rail Baltica“ forume pirmadienį sakė N.Kalva.
Anot jo, keleiviai dėl „Rail Baltica“ projekto galėtų sutaupyti apie 5,3 mln. valandų kasmet, kas prilygsta 605 metams. Jo teigimu, kelionės „Rail Baltica“ vėže būtų greitesnės nei kitos alternatyvos, išskyrus lėktuvus. Be to, už dalį alternatyvų būtų pigesnė.
Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Taliną traukiniu turėtų trukti 4 val. ir kainuotų 75 eurus, kai automobiliu kelionė truktų 7 val. (kaina - 91 euras), o autobusu - beveik 9 val. (42 eurus). Tuo metu kelionė lėktuvu, įskaičiavus keleivių patikras, trunka 2 val., o jos kaina siekia 101 eurą.
Anot „Ernst & Young Baltic“, socialinė projekto nauda sieks 16,266 mlrd. eurų, o įskaičiavus 4,048 mlrd. eurų siekiančias finansines išlaidas, grynoji nauda bus 12,178 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad daugiausiai naudos atneš klimato kaitos mažinimas ir oro taršos sumažinimas.
Taip pat skaičiuojama, kad dėl europinės vėžės sumažės mirčių - apie 400.
Norint ateityje gauti finansavimą, reikia maksimaliai įgyvendinti „Rail Baltica“
Nerimstant diskusijoms, ar Baltijos šalių įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas gaus Europos Sąjungos paramą kitoje finansinėje perspektyvoje, projektą koordinuojančios įmonės vadovė tikina, kad svarbu įrodyti, jog Baltijos šalys sugeba tinkamai investuoti lėšas.
„Nemanau, kad kas nors iš tikro šiandien žino, kaip finansavimas Europos Sąjungoje atrodys po „Brexit“, - pirmadienį „Rail Baltica“ forume Rygoje sakė „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa.
Anot jos, norint gauti maksimalų finansavimą kitoje finansinėje perspektyvoje, reikia maksimaliai įgyvendinti projektą su šiuo metu turimomis lėšomis.
„Tam, kad projektas ir toliau gautų 85 proc. paramą, aš pasakysiu, kad mes tikrai turime pasitempti įgyvendindami „Rail Baltica“ projektą ir sugebėti pasiekti brandžią stadiją su šiuo metu gautomis lėšomis“, - tikino B.Rubesa.
Paklausta, ar projektas jau pasiekė stadiją, kai jo nebeįmanoma sustabdyti, ji tikino, kad visus projektus galima sustabdyti, tačiau „Rail Baltica“ jau pasiekusi tašką, iš kurio sunku grįžti atgal.
Pernai ir užpernai „Rail Baltica“ projektui per bendrą įmonę yra skirta iš viso 633 mln. mln. eurų, iš jų būsimiems darbams Lietuvoje teko apie 203 mln. eurų, dar 106 mln. eurų - tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“. Vasarį „RB Rail“ pateikė prašymą skirti 313,3 mln. eurų, iš jų 140,3 mln. eurų turėtų atitekti „Lietuvos geležinkeliams“.
