„Audito rezultatai yra sukrečiantys. Daugybę metų ši valstybės įmonė buvo tiesiog paversta privačia įmone, kurios vos ne vienintelė paskirtis – tenkinti buvusių vadovų asmenines reikmes ir užgaidas. Tai tipinis sovietinio „priėjimo prie lovio“ pavyzdys. Susisiekimo ministerija savo audito išvadas teiks Specialiųjų tyrimų tarnybai. Taip pat įvertinti įmonei padaryti nuostoliai bei bus kreipiamasi į teisėsaugą dėl nuostolių išieškojimo civiline tvarka“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Skaičiuojama, kad įmonei padaryta didesnė nei 200 tūkst. eurų žala.
Permokėjo už pirkinį 4,3 karto
Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad daugiau kaip 100 tūkst. eurų žala įmonei padaryta dėl įmonės direktoriaus ir pirkimo komisijos veiksmų, įsigyjant nekilnojamąjį turtą (pastatus, statinius ir nuomos teisę į žemės sklypą Vievyje), nes jie, žinodami šio turto tikrąją rinkos vertę, jį įsigijo 4,3 karto brangiau ir ne visa planuota apimtimi.
Įmonės direktorius nedeklaravo privačių interesų konflikto, tačiau tiek turto pardavėjas, tiek likusios turto dalies pirkėjas sandorio sudarymo metu buvo su juo susiję asmenys, nes su pardavėju susijusiose įmonėse buvo įdarbintas jo sūnus, kuris buvo ir likusios turto dalies pirkėjo akcininkas. Valdyba pritarė šiam neskaidriam sandoriui, neįvertinusi visų aplinkybių. Dėl šio fakto Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu priimti procesinį sprendimą ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.
Prireikė ir prabangios įrangos
VĮ „Automagistralė“ atliktų viešųjų pirkimų tyrimas parodė, kad 2016 m. įmonei perkant du automobilius buvo nustatyti pertekliniai ir konkurenciją ribojantys techniniai reikalavimai. Palyginti su 2014 m. vykdytais automobilių pirkimais, šių reikalavimų skaičius 2016 m. padvigubėjo (nuo 27 iki 54 punktų).
Didelė dalis nustatytų minimalių techninių reikalavimų siejosi su papildoma, automobilio kainą keliančia prabangos įranga, nebūtina įmonės veiklai vykdyti, todėl įmonės lėšos panaudotos neefektyviai ir neekonomiškai. Be to, tikėtina, kad kai kurie iš šių reikalavimų ar jų visuma turėjo įtakos tam, kad iš keleto pirkimo kvietimą priėmusių įmonių pasiūlymus pateikė tik vienas tiekėjas. Buvęs įmonės vadovas V. Molis ir jo sūnus taip pat važinėja šio tiekėjo automobiliais.
Įdarbino marčią, o išmokas skirstė už nebūtus darbus
Tyrimo metu nustatyta pažeidimų priimant naujus darbuotojus ir skiriant priedus bei priemokas. Pastebėta atvejų, kai darbuotojai buvo priimti į pareigas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas (pvz., į apskaitininkės pareigas priimta vyr. buhalterės marti) arba kurių nebuvo pareigybių sąraše (pvz., viešųjų pirkimų specialisto–sandėlininko padėjėja), vidaus audito metu jie atleisti. Nustatyta nepagrįsto išeitinių išmokų skyrimo atvejų – vien šiemet darbuotojams, atleistiems pačių prašymu, nepagrįstai skirta beveik 23 tūkst. eurų. 2014–2017 m. darbuotojams skirtų priedų ir priemokų dydžiai buvo neadekvatūs darbuotojų turimai kvalifikacijai, patirčiai, atliekamam darbui.
Pasitaikė atvejų, kai priedai darbuotojams buvo skirti ne tik nepagrindus padidėjusio jų darbo krūvio, bet ir už nebūtus darbus – pvz., priedai administracijos darbuotojams už budėjimą 2014–2015 m. žiemos metu, nors jie tokio darbo neatliko. 2014–2016 m. nepagrįstai skirti priedai darbuotojams buhalterio dienos proga. Darbuotojų paaiškinimais, kai kuriais atvejais jiems buvo išmokėta mažesnė nei apskaičiuota priedų ar priemokų suma. Tikėtina, kad taip siekta asmeninės naudos.
Už įmonės pinigus – į Graikiją ir Italiją
Tiriamuoju 2014–2017 m. laikotarpiu neefektyviai panaudotos įmonės lėšos darbuotojų komandiruotėms į parodas užsienyje. Abejonių kelia komandiruočių reikalingumas, trukmė, sąsaja su darbuotojų atliekamomis pareigomis, siunčiamų darbuotojų skaičius. Be to, siauro darbuotojų rato asmeniniams poreikiams buvo panaudota dalis įmonės pelno, paskirstyto į rezervą darbuotojų socialinėms kultūrinėms reikmėms. Pvz., beveik 70 tūkst. eurų buvo panaudota darbuotojų 6 poilsinėms kelionėms į užsienį (Kretą ir Italiją), į mokymus (JAV) ir sanatorijos paslaugoms. Kai kurie pašalpų skyrimo atvejai ir piniginės dovanos darbuotojų gyvenimo jubiliejų proga neatitiko įmonėje nustatytos pašalpų skyrimo ir skatinimo tvarkos.
Teikė paslaugas pusvelčiui?
VĮ „Automagistralė“ komercinių paslaugų teikimo nereglamentuoja jokia patvirtinta tvarka. Kai kurie įkainiai, lyginant su tokių ar panašių paslaugų įkainiais rinkoje, yra kelis kartus mažesni (pvz., krautuvų – triskart mažesni). Dalis teikiamų paslaugų nebuvo susijusios su pagrindine įmonės veikla ir nebūdingos jai, pvz., balkono apskardinimas, tvenkinio kasimas, traktoriaus remontas ir nudažymas, namo tvarkymo darbai, medinių parapetų ir vartų nudažymas, dumblo išsiurbimas, automobilio remontas, tvoros įrengimas ir kt.
Ministerijos teigimu, tikėtina, kad 2014–2017 m. dalį savo paslaugų įmonė teikė bei darbus atliko neracionaliai, neekonomiškai ir neefektyviai naudodama žmogiškuosius išteklius bei transporto priemones, nevykdė tinkamos šių paslaugų teikimo ir darbų atlikimo kontrolės, neužtikrino, kad įmonei būtų teisingai atlyginta už jos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus.
Nustatyta, kad paslaugomis dažnai naudojosi įmonės vadovybė ir kiti darbuotojai savo asmeninėms reikmėms. Pvz., įmonės mechanizmų nuomos paslaugomis neretai naudojosi įmonės darbuotojai ir įmonės direktorius Vladislavas Molis, jo motina bei sūnūs. Pažymėtina, kad V. Molis ir jo šeimos nariai prašymus adresuodavo įmonės direktoriui V. Moliui, ant jų rezoliuciją parašydavo direktoriaus pavaduotojas. Kai kuriuose V. Molio ir jo artimų asmenų prašymuose nurodoma konkreti darbų atlikimo vieta – Liepų g. 7, Vievis. Nuomoti ekskavatoriai, autosavivarčiai, autokrautuvai ir kt. Tyrimo metu gautais duomenimis, šiuo adresu tuo metu vyko V. Molio motinai priklausančio namo statybos, taigi V. Molis galimai įmonės techniką nuomojosi savo motinos namo statybai, už paslaugas mokėdamas nustatytus paslaugų įkainius.
Ministerija pažymi, kad įmonės tikslas yra teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tai, kad įmonės technika galimai buvo naudojama įmonės direktoriaus motinos namo statybai, nėra viešoji paslauga.
Nepagrįstos muziejaus išlaidos
Įmonei priklausančio Kelių muziejaus veikla 2014–2017 m. nuostolinga, lankytojų skaičių riboja muziejaus darbo laikas ir vieta. Dalis 2015–2016 m. atlyginimų ir socialinio draudimo išlaidų bei prekių ir paslaugų pirkimų nepagrįstai priskirta muziejaus sąnaudoms ir kompensuota Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
Poilsio namai – saviems
VĮ „Automagistralė“ iki šiol Juodkrantėje tebeturi poilsio namus, kurie dar 2012 m. turėjo būti perduoti VĮ Valstybės turto fondui privatizuoti. Šie poilsio namai neįtraukti į įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą, nenustatyta naudojimosi jais tvarka, informacija apie juos neviešinama, darbuotojams nesudarytos sąlygos jais pasinaudoti, apskaita tvarkoma netinkamai, neatitinka užimtumo grafikų ir sąskaitų duomenys. 2014–2017 m. šių poilsio namų veikla nuostolinga.
Susisiekimo ministerija rašo, kad tikėtina, jog poilsio namais naudojamasi ne tik oficialiai vykdant įmonės komercinę veiklą, bet ir asmeniniams poreikiams, pajamos negaunamos arba gaunamos neoficialiai. Įmonė įpareigota iki šių metų pabaigos poilsio namus perduoti centralizuotai valdyti VĮ Turto bankui.
