Lenkijai patiriant techninių problemų, dujų jungties su Lietuva projektas (GIPL) bus įgyvendintas bent metais vėliau - 2020-21aisiais. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai problemų Lietuvai nesukels.
„Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra neišvengiami – priešingu atveju užbaigti dujotiekių jungtį užtruktų dar ilgiau. Mat detalią analizę atlikęs Lenkijos operatorius „Gaz-System“ išsiaiškino, kad netoli Varšuvos esančios Rembelščyznoje kompresorių stoties plėtra daro didelį poveikį aplinkosaugai bei padidina triukšmo lygį. Stotis yra šalia gyvenamųjų vietovių, o greitų sprendimų sumažinti triukšmo lygį nėra“, - pranešė Energetikos ministerija.
Lenkija negali, kaip planuota, tiesti dujotiekio iki Rembelščyznos kompresorių stoties, nes būtų pažeisti aplinkosaugos reikalavimai. Todėl ji ketina keisti dujotiekio trasą ir ją tiesti iki kitos kompresorių stoties Holovčyce, netoli Baltarusijos sienos. Pastaroji nuo Rembelščyznos nutolusi apie 150 kilometrų ir yra arčiau Lietuvos.
Lenkijos energetikos ministerija šią savaitę informavo Lietuvą apie dujotiekio trasos keitimą. Anot Lietuvos ministerijos, tai padidintų dujotiekio pajėgumą Lenkijos kryptimi, o projektas kainuotų galbūt pigiau, bet darbai užtruktų ilgiau.
R.Masiulis BNS teigia, kad vėluojant įgyvendinti projektą, tai didelės įtakos Lietuvos dujų rinkai neturės.
„Labai stipriai paveikti neturėtų, reikia suprasti, kad tokio dydžio projektai daromi su partneriais, ir natūralu, kad pas partnerius gali iškilti sunkumų, tai jie sprendžia tą klausimą kiek įmanoma greičiau“, - BNS telefonu iš Krynicos Lenkijoje sakė R.Masiulis.
Antradienį vakare R.Masiulis Krynicoje susitiko su Lenkijos kolega Krzysztofu Tchorzewskiu (Kšištofu Tchuževskiu), kuris patvirtino, kad koreguojamas GIPL projektas išlieka prioritetu ir bus įgyvendintas.
„Ministras patvirtino, kad projektas yra prioritetinis jiems ir tiek mes, tiek jie skubėsime kuo greičiau viską atlikti“, - BNS tikino R.Masiulis.
Anot jo, projektas gali atpigti, nes Lenkijoje dujų jungtis turėtų sutrumpėti.
„Projektas vietoj 2019 metų galėtų būti įgyvendintas 2020 arba 2021 metais ir gali būti, kad projektas atpigs. Atpigtų, nes jie numato pakeisti dujų trasą Lenkijoje, ji būtų trumpesnė“, - teigė ministras.
Anot jo, jeigu projektas Lenkijoje atpigtų, galėtų sumažėti ir Lietuvos išlaidos, mat dalį GIPL išlaidų Lenkijai kompensuoja Lietuva.
Lietuvos energetikos ministerija nurodo, kad siūloma nestatyti naujos kompresorių stoties – būtų panaudoti jau esami pajėgumai. Dujotiekis būtų tiesiamas nuo Holovčyco kompresorių stoties iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Dujotiekių sujungimo taškas ties valstybių siena išliktų nepasikeitęs, jokių pakeitimų nebūtų ir Lietuvos pusėje.
Turėtų padidėti ir dujotiekio pralaidumas Lenkijos kryptimi. Tuo tarpu kiti techniniai parametrai nesikeistų.
Anot ministerijos, Lietuvoje GIPL projektą įgyvendinanti bendrovė „Amber Grid“ visus darbus atlieka pagal numatytą grafiką. Bendra GIPL projekto vertė - 558 mln. eurų, dujotiekio ilgis – 522 km. Iš jų 165 km – Lietuvos teritorijoje. Investicijos į GIPL projektą Lietuvos teritorijoje sieks iš viso 136 mln. eurų.
Pagal pernai spalį tarp „Amber Grid“, „Gaz-System“ ir ES Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros pasirašytą sutartį, GIPL projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES parama. „Amber Grid“ skirta iki 55 mln. eurų parama.
