regionai

Pernai iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. gyventojų - 6,9 tūkst. daugiau nei 2016 metais. Tačiau neseniai Statistikos departamento paskelbti duomenys teikia šiokio tokio optimizmo - šių metų pradžioje didžioji emigracijos banga prislopo, o pastarųjų mėnesių statistika rodo išties pastebimą imigracijos padidėjimą. Jeigu tai taps tendencija, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai paveiks ir mūsų tuštėjančius regionus.

Sodybų tuštėjimo metas Lietuvoje nesustoja. Daugybė savivaldybių per penkerius metus neteko po dešimtadalį gyventojų. Ir tai niekaip nesibaigia. Vienose merai dar mėgina aiškinti, ką daro, kad gyventojai nebėgtų, antri gi sako, kad nieko nepadarysi – emigraciją reikia iškentėti. Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu.

Seimo konservatoriai siūlo priimti naują Regionų ekonominės plėtros įstatymą, kuriame būtų numatyta 12 regionų ekonominės plėtros centrų. Savivaldybių vadovai pabrėžia, kad reikėtų liautis skirstyti miestus į prioritetinius ir neprioritetinius, o visų jų ekonominei plėtrai sudaryti vienodas sąlygas, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais konservatoriai siūlo laikyti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, ...

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai pristatytoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kurioje formuojamos regioninės politikos gairės, susipina abu požiūriai. Ir tai nenuostabu. Regionai – tai didžiausios lietuvio vertybės: laukas, pieva, kelias, upė.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

„Tele2“ kartu su „CodeAcademy Kids“ rengs programavimo mokymus, skirtus regionuose gyvenantiems moksleiviams. Nemokamose pamokose iki pavasario dalyvaus 150 skirtingo amžiaus vaikų. „Informacinių technologijų specialistų paklausa jau dabar yra itin didelė, o tyrimai rodo, kad iki 2020-ųjų Europoje trūks net 900 tūkst. IT darbuotojų.

Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo įžvalgomis šia tema.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Gavus per mažai kandidatų paraiškų, aplinkos ministras sustabdė būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkursą. Aplinkos ministerija pranešė, jog atšaukti konkursą nuspręsta, norint pritraukti daugiau kandidatų. Kada bus skelbiamas naujas konkursas, bus nuspręsta vėliau. Praėjusią savaitę pranešta, jog paraiškas konkursui pateikė trys kandidatai, tačiau nė vienas jų neturėjo vadovavimo didelei įmonei patirties, todėl neatitiko konkurso sąlygų.

Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja. Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei nekilnojamojo turto rinkai kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dėstytoju doc. dr. Ričardu Mileriu.

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), teisėsaugos ir Nacionalinės gvardijos pareigūnai pirmadienį trumpam sulaikė kelias dešimtis aktyvistų, blokavusių prekybą su prorusiškų separatistų kontroliuojamomis rytinėmis teritorijomis, pranešė pareigūnai ir aktyvistų grupės atstovai. Sausio pabaigoje pradėta blokada, labiausiai trikdanti akmens anglių transportą, yra vykdoma Ukrainos radikalai ir juos palaikančių opozicijos įstatymų leidėjų. Jie teigia, kad ši prekyba yra separatistų finansavimo priemonė.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Prezidentei pasiūlius pataisas, kurios įvestų prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik dalyvaujant psichologui, jie nebūtinai atsiras kiekvienoje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką planuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad vienas psichologas galėtų aptarnauti kelias savivaldybes.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Lietuvoje yra per daug universitetų – iš 14 veikiančių reikia palikti tik trečdalį. Tokios nuomonės laikosi premjeras Saulius Skvernelis. Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai gali būti sujungti dar šiemet. Idėjos šalininkai sako, kad seniai laikas – visa Europa eina tuo keliu ir stebi kylančius mokslo rodiklius. Tuo metu mažesnių universitetų atstovai baiminasi, kad po šios pertvarkos regionuose neliks universitetų, o kartu ir jaunimo.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

 Regionų gaivinimą opoziciniai konservatoriai siūlo pradėti nuo papildomos paramos suteikimo norintiesiems ten įsigyti būstą ir nuo pelno mokesčio lengvatos taikymo verslui, kuris kuria darbo vietas. „Virstame vieno miesto valstybe. Beveik 40 bendrojo vidaus produkto tenka Vilniaus miestui, ir tas procesas kol kas nestoja. (...) Didmiesčiuose ir regionuose nedarbas skiriasi iki dviejų kartų, ypač tarp jaunimo, tai yra du kartai. Vidutinis darbo užmokestis skiriasi 35 procentais.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Pirmadienio pirmą dienos pusę paskelbus Seimo rinkimų rezultatus daugelyje apylinkių, dalies balsų vis dar nėra, kai kur – ir iš mažesnių apylinkių, kur rinkėjų skaičius neturėjo apsunkinti proceso. Pasak apygardų rinkimų komisijų vadovų, balsų trūksta dėl taisomų klaidų, taip pat kai kur dar nėra suskaičiuoti pirmumo balsai, padarius pertrauką balsų skaičiavime.

Nors Lietuvos ekonomika auga, skirtumai tarp nedarbo lygio rodiklių skirtingose apskrityse išlieka ryškūs. Ypatingai sudėtinga situacija išlieka Alytaus ir Utenos regionuose – nedarbo lygis čia smarkiai viršija šalies vidurkį, siekiantį 9,1 proc.

Tarp daugiausia eksportuojančių Lietuvos apskričių tvirtai laikosi net dvi Žemaitijos apskritys – Telšių ir Klaipėdos. Prasčiausius rezultatus demonstruoja čia pat esanti Tauragės apskritis. Verslo situaciją Lietuvos regionuose nagrinėjantys „Danske Bank“ ekspertai pastebi, kad Telšių apskričiai eksportuotojų lyderės titulą pelnyti padeda ne tik Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla, ir prognozuoja pokyčius Tauragėje.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė 10 priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione. „Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nesiekia 40 proc.

Ką tik pasibaigę metai mažiausiai išbandymų paruošė Birštono, Rokiškio ir Druskininkų savivaldybėse įsikūrusiems verslininkams, o labiausiai negandos persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Vilniaus rajone ir mieste. „Bendrai imant, 2015-ieji metai Lietuvos verslui buvo geresni nei 2014-ieji, - sako verslo analitikė Alina Rauktytė, - verslą mažiau kamavo turto disponavimo apribojimai, įmonių, kurios pernai metais liko be darbuotojų, skaičius taip pat sumenko.

Siekiant neprarasti Europos Sąjungos (ES) paramos, šalį siūloma suskirstyti į du regionus - turtingesnio Vilniaus ir skurdesnės likusios šalies dalies. Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, jog be šio skirstymo Lietuva po 2021 metų prarastų galimybę gauti didesnę finansinę paramą.

Valstybės kontrolė, optimizuodama valdymo sistemą, planuoja atsisakyti skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Apie planuojamas permainas trečiadienį valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys informavo Seimo Audito komitetą, kuris surengė išvažiuojamąjį posėdį Valstybės kontrolėje. Teritorinių skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėtų nelikti nuo 2017-ųjų liepos. „Tokiu būdu sumažės etatų skaičius audito aptarnavimo srityje, bet bus stiprinami tiesioginio auditinio darbo pajėgumai.

Vyriausybė atideda planus dėl šalies regionų pertvarkymo, kuris sumanytas siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos 2021-2028 metais. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žurnalistams trečiadienį sakė, jog gali būti, kad ir nieko nekeičiant paramos lygis nesumažės. „Yra konsultacijos su Europos Komisija prasidėjusios ir gali būti toks variantas, kad iš esmės nereikės keisti nieko (...). Arba galime priimti įstatymo projektą, kurį reikės po to naikinti“, - aiškino jis.

Nuo metų pradžios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai nustatė per 330 savavališkos statybos atvejų, daugiausiai savavališkų statybų užfiksuota Vilniaus apskrityje. Statistika rodo, kad savavališkų statybų šiemet mažėjo, pranešė Aplinkos ministerija. Pernai per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota 40 savavališkų statybos atvejų daugiau nei šiemet. 40 proc.

Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad klimato kaitos pokyčius turime reaguoti vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“  pažymima, kad būtent miestuose  pastebimas didžiausias  klimato kaitos poveikis, todėl tenka ieškoti būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti, ir ieškoma prisitaikymo galimybių.

Lietuvos regionų ateitis priklauso ne tik nuo to, kaip juose bus sprendžiamos demografinės problemos. Daug lems ir šiuolaikinių valdymo modelių diegimas bei Europos Sąjungos investicijų panaudojimas.

Atsižvelgdami į karo prievolininkų, patekusių į 2015 m. šauktinių sąrašą, susidomėjimą šaukiamųjų skaičiais regionuose, informuojame, kad regionams kvotos nustatytos proporcingai regionuose gyvenančių šaukiamųjų skaičiui. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus) paskirs ir pristatys į karinius vienetus - 229 jaunuolius; Alytaus regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, Naujoji g. 2-320, tel.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

 Šiemet pradedama įgyvendinti nauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų programa ir joje regionų plėtrai skiriama daugiau nei vienas milijardas eurų – tai pusantro karto daugiau nei 2007–2013 metų finansinės paramos laikotarpiu. Ta proga Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kovo 31 d. (antradienį) 9 val.

 Sausio 15 d. pasirašytas Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planas. Vadovaujantis juo, ateinančius trejus metus bus stiprinamas jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse – t. y. ten, kur gyvena jauni žmonės. Ypatingas dėmesys vykdant jaunimo politiką regionuose bus skiriamas jaunimo užimtumui, jaunų žmonių aktyvumo ir motyvacijos didinimui.

 Regionuose 200 g „plečkelę“ samagono gali įsigyti vos už 3-4 litus, kai tuo tarpu toks kiekis „Starkos“ parduotuvėje kainuoja apie 12 litų. Smulkieji verslininkai muša pavojaus varpais – jie tiesiog nebeatlaiko nuožmios konkurencijos su šešėliu. Lietuvos ekonomika kyla, šešėlis šalyje taip pat pamažu traukiasi. Vis dėlto teigiamos tendencijos kur kas labiau pastebimos didmiesčiuose, o regionuose ir kaimiškose vietovėse dauguma žmonių dar ir šiandien tebegyvena krizės nuotaikomis.

2015-aisiais orientuosimės į žmonių pajamų augimą, socialinės atskirties mažinimą ir užimtumo augimą, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomoms programoms kitąmet siekiame užsitikrinti beveik 3,4 milijardo litų. Palyginti su 2014 metais, šios lėšos didėtų apie 19 procentų (2014 metais skirta beveik 2,9 mlrd. Lt). Įdarbinsime daugiau nei 60 tūkstančių žmonių Darbo politikai įgyvendinti kitąmet skirsime beveik 463 mln. litų.

Šiandien, spalio 3 dieną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytos projektų sutartys, leisiančios daugiau kaip 1200 vaikų ir jaunuolių kasdien naudotis renovuojamų ar steigiamų vaikų dienos centrų, atvirų jaunimo centrų paslaugomis. Jaunimo dienos centrų steigimas ar renovavimas bus finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programai „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ skirtų daugiau kaip 25 mln. litų.

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė lankydamasi Marijampolės regioninės plėtros tarybos posėdyje pristatė institucinės globos pertvarką ir atkreipė dėmesį, kad dėl dalyvavimo šioje pertvarkoje, kuri bus vykdoma per bandomuosius projektus, regionai turi apsispręsti patys. „Institucinės globos pertvarka įsibėgėja, tačiau kiek joje dalyvaus kiekviena iš savivaldybių, turite apsispręsti patys.

Italijos kultūrinė, geografinė ir gastronominė įvairovė tiesiog stulbinanti. Užtenka bent šiek tiek pakeliauti po šią šalį, kad pastebėtumėte, kaip keičiasi gamta, dialektas ir ypač maistas. Kiekvienas Italijos regionas turi savo ypatinguosius patiekalus, kurių būtina paragauti ten apsilankius. Ne tik tam, kad pajustumėte neapsakomą malonumą, bet ir geriau pažintumėte konkretų regioną bei jo gyventojus.