- Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą?
- Yra labai aiškūs keturi prioritetai. Tai yra mokesčių sistemos pertvarka, valstybės finansinių išteklių valdymo pertvarka, regioninis vystymasis ir finansinių išteklių alternatyvų kūrimas. Apie kiekvieną galime pakalbėti plačiau. Kalbant apie mokesčių sistemą, esame išsikėlę tikslus, kad mažėtų gyventojų pajamų nelygybė ir didėtų verslo našumas, būtų skatinamos inovacijos ir sukuriamos prielaidos sąžiningai konkuruoti, nesislepiant šešėlyje. Kalbant apie efektyvesnį valstybės išteklių valdymą, žadame peržiūrėti dabartinę sistemą.
Ji turės užtikrinti, kad valstybė nusistatytų aiškius tikslus, kurių siekia. Turėtų būti vertinami kaštai ir gaunama nauda. Žymiai didesnė turėtų būti atskaitomybė už pasiektus rezultatus. Kalbėdami apie regioninį vystymąsi, matome, kad dabartinis didelis netolygumas yra viena iš didelės socialinės nelygybės priežasčių. Šitoje vietoje kartu su kitomis ministerijomis turime aiškiai išskirti regionų identitetus, specializaciją, skatinti savivaldybių savarankiškumą, kad jos sukurtų kuo daugiau naudos regionuose. Ir, žinoma, turi būti numatytos naujos paskatos, kad savivaldybės kooperuotųsi ir susitelktų tose srityse, kur pavienės pastangos neduoda rezultatų. Ir ketvirtas prioritetas – finansinės alternatyvos.
Šiuo metu naujas, jaunas verslas įprastai neturi galimybės pasiskolinti lėšų iš bankų ir kitų finansinių institucijų. Tai šioje srityje esame nusimatę sukurti tiek naujų instrumentų, tiek finansinių alternatyvų, kad skatintume verslumą, ieškotume papildomų finansinių išteklių infrastruktūrai ir nesiremtume vien Europos Sąjungos lėšomis.
- Kaip konkrečiai atrodys ta mokesčių pertvarka? Ką žadama daryti?
- Šiuo metu nesvarstome naujų mokesčių. Kas aktualu kiekvienam gyventojui, tai didžiausią dėmesį skirsime tam, kad su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai būtų kuo mažesni tiems gyventojams, kurie uždirba mažiau. Taip galėsime padidinti užimtumą, atsverti kainų augimą, kad žmonės neturėtų galvoti, kaip jiems išgyventi tą dieną.
- Ar čia kalbame apie progresinius mokesčius?
- Mes kalbame apie progresyvumo didinimą, nekeičiant tarifo. Kalbame apie laipsnišką, tolygų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą. Tam, kad galėtume šiuo įrankiu naudotis efektyviau, yra numatyta peržiūrėti mokesčių struktūrą, konsoliduoti mokesčius ne darbdavio, o darbuotojo pusėje. Tuomet matysis, kiek iš tikro žmogus sumoka mokesčių. Sukonsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, atsiranda daug daugiau erdvės didinti laipsniškai neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad tie, kurie uždirba mažiau, mokėtų kuo mažiau mokesčių.
- Kada laukti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo?
- NPD, manau, turi didėti kasmet. O kada įsigalėtų naujoji sistema, tai anksčiausiai nuo ateinančių metų.
- Europos Komisija pranešė, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES. Kaip žadama kovoti su šia problema?
- Iš tiesų, pagal socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, esame vieni prasčiausiai atrodančių. Skirtumas tarp daugiausiai uždirbančių ir mažiausiai uždirbančių yra beprotiškai didelis. Kai turime tokią disproporciją visuomenėje, daug žmonių išvyksta laimės ieškoti kitur. Esminės įtakos šios problemos sprendimui turės jau minėta mokesčių sistemos pertvarka, socialinės sistemos pokyčiai, taip pat regioninio vystymosi prioritetas. Manau, šių veiknsių visuma turėtų padaryti didelį poveikį. Bet aišku, ryškių rezultatų nepasieksime, jei didelė dalis verslo tūnos šešėlyje. Todėl vienas iš prioritetų yra kova su šešėliu, kad verslas sąžiningai dalintųsi ir su darbuotojais, ir mokėdamas mokesčius.
- Mūsų verslininkai yra vieni godžiausių pagal tai, kiek procentų nuo pelno skiria darbuotojų algoms. ES vidurkis – 60 proc. pelno. Pas mus darbuotojų algoms skiriama 50 proc. Mus lenkia net kaimynai latviai ir estai. Kodėl turime tokią situaciją?
- Šiuo metu verslas ieško įvairių išeičių. Vieni konkuruoja naujomis idėjomis, didesniu našumu. Kita dalis siekia savo tikslų mažiau dalindamasi uždirbamu pelnu tiek su darbuotojais, tiek mokėdama mokesčius. Manau, kad bendros tiek valstybės, tiek sąžiningo verslo paskatos išskaidrinti šešėlį, turėtų tai pakeisti. Jei verslas sugeba išgyventi tik būdamas šešėlyje, tai jam gal vertėtų pagalvoti apie kitą veiklą.
- Žmonės pastebi augančias kainas, bet ne augančius atlyginimus. Kaip kovosite su infliacija?
- Turime eilę įrankių, kaip čia žmonėms padėti. Vieną vertus, turime gyventi pagal išgales. Tam, kad kainos nepradėtų augti beprotišku mastu, reikia laikytis fiskalinės drausmės. Žinoma, kainų augimo sustabdyti visiškai neįmanoma ir tai ekonomikai net nebūtų sveika. Bet iš kitos pusės reikia suprasti, kad žmonėms tenka už brangstančius produktus ir paslaugas mokėti. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių, kaip jau minėjau, kad mažiau uždirbantys žmonės mokėtų ir mažesnius mokesčius.
- Praėjusios kadencijos Seime buvo svarstomas siūlymas sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams. Kokia jūsų nuomonė apie tokią alternatyvą?
- Turime kitų šalių patirtį. Nei vienoje šalyje, kur tai buvo padaryta, neišėjo į gerą gyventojams. Tokios lengvatos leidžia daugiau uždirbti šių produktų tiekėjams, bet prekių neatpigina. Mano nuomonė apie jas neigiama.
- Pakalbėkime apie regionus. Yra ekspertų, sakančių, kad Lietuvoje apskritai nėra regioninės politikos, gyvenimas ten apmiręs, o iš miestelių masiškai emigruoja jaunimas. Ar pripažįstate, kad situacija regionuose – tragiška? Ir kaip ją keisite?
- Padėtis iš tiesų yra sudėtinga. Ankstesnės pastangos, galima sutikti, nedavė norimo rezultato. Sistemą reikia peržiūrėti iš esmės. Kad galėtume kalbėti apie regionų vystymąsi, turime nusimatyti kiekvieno atskiro regiono specializaciją. Tiesiog valstybė neturi lėšų vystyti kiekvieną regioną vienoda sparta ir visomis kryptimis. Reikia aiškiai sudėlioti tikslus, ko mes kiekviename regione norime verslo srityje, švietimo, socialinėje, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Tuomet galėsime efektyviau paskirstyti išteklius. Galų gale turime kalbėti apie didesnį savivaldybių savarankiškumą pritraukiant verslą, vystant paslaugas visuomenei. Manau, kad kiekvienas iš regionų turi savo potencialą, tik jį reikia tinkamai identifikuoti ir kryptingai nusimatyti tikslus.
- Visai neseniai premjeras pripažino, kad rinkdamiesi kaupti pensijas antros pakopos fonduose, daug žmonių padarė klaidą, jie nespės pakankamai prikaupti ir senatvėje liks be pajamų. Kokios išeitys?
- Praėjus daugiau nei dešimčiai metų yra pats laikas persižiūrėti, kokios klaidos padarytos. O jų yra padaryta. Žmonės, kurie pasirinkę kaupti tik du procentus, tik tas lėšas, kurios atkeliauja iš sodros, tikrai rizikuoja nespėti prikaupti senatvei. Visiškai su tuo sutinku. O išeitis yra. Valstybė turėtų žmonių atsiklausti, ar jie tikrai toje sistemoje nori likti, sudarant galimybę grįžti į sodrą arba apsispręsti kaupti papildomai prisidedant dviem procentais ir gaunant dar dviejų procentų skatinamąją išmoką iš valstybės. Manau, kad išgryninus sistemą, ji taps ir paprastesnė, ir efektyvesnė. Aišku, žmonių bus atsiklausiama ir valstybė turės dėti žymiai daugiau pastangų išaiškindama, kokia yra nauda ir trūkumai dalyvavimo vienoje ar kitoje sistemoje.
- Šių metų pradžioje žadėta surengti pirmąją čekių loteriją. Tačiau mes jos taip ir nesulaukėme. Kur ji dingo?
- Čekių loterija niekur nedingo, ji tikrai bus surengta. Šiuo metu atliekama skirtingų modelių kaštų ir naudos analizė. Kovo mėnesį jau žinosime, kokį modelį pasirinksime. Ne visose šalyse ši loterija pasiteisino, todėl norime pasirinkti tikrai tinkamą modelį, kuris atneštų daugiausiai naudos. Analizuojame įvairias alternatyvas, bet šita loterija tikrai bus.
