Ateities pensijų prognozės dabartiniams dirbantiesiems nieko gero nežada: remiantis dabartine sistema ir esamais draudžiamųjų pajamų, minimalios algos ir kt. dydžiais, „Sodra“ skaičiuoja, kad po 30 metų į pensiją išėjęs lietuvis, visą gyvenimą išdirbęs už vidutinę 600 eurų algą ir sukaupęs 30 metų būtinąjį stažą, gautų maždaug 246 eurų pensiją.
„Tiesa, šie skaičiavimai yra itin teoriniai, o realiai gali būti ir blogiau. Juk jau 2040-aisiais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 dirbančiojo, kaip yra dabar – tokią prognozę pateikia Europos Komisija, - sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas. – Tad matome aiškų signalą, kad norint užsitikrinti orią senatvę nepakanka pasikliauti vien valstybe – vienintelis būdas užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje yra kaupti patiems.“
Tačiau ar lietuviai supranta tuos iššūkius, su kuriais susidurs, o svarbiausia – ar Lietuvos žmonės tam pasirengę? Siekiant tai išsiaiškinti, LGDĮA inicijavo reprezentatyvų Lietuvos visuomenės tyrimą, kurį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pasak „Spinter tyrimų“ direktoriaus Igno Zoko, tyrimas patvirtino, kad Lietuvos visuomenė labai realiai suvokia sudėtingą situaciją ir būsimus iššūkius: „Net 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, jog valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje bei orią senatvę”, - apklausos rezultatus komentavo I. Zokas.
Be to, 72 proc. respondentų mano, kad norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti, skiriant tam dalį savo pajamų.
Remiantis tyrimu, 70 proc. gyventojų taip pat pripažįsta, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ir jų šeimų nariais ir įvairių nelaimių atveju - susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.
„Taigi žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir tai suprasdami daro ką gali – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda ta, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos. Todėl dažnas net ir nuosekliai taupydamas ilgą laiką dar nesitiki, kad pajėgs sutaupyti pakankamai“, - pastebėjo „Spinter tyrimų“ vadovas.
Pasak jo, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.
Išsamiau – vaizdo įraše.
