„Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu savivaldai nerūpi regiono ateitis ir ji neturi vizijos, tuomet atgaivinti tokį regioną bus labai sunku“, – teigia LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak LSA prezidento Ričardo Malinausko, tik kryptinga ir subalansuota regionų politika gali užtikrinti ekonomikos augimą. „Neįsivaizduoju, kaip atotrūkis tarp regionų gali mažėti be įmonių, kurios kuria darbo vietas. Verslui reikalingos palankios sąlygos vystytis ir plėstis – ar kalbėtume apie kaštus, ar mokestinę sistemą – be to pritraukti investuotojus į regionus yra labai sunku. Kalbant apie infrastruktūrą, visi norėtume, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų sporto kompleksas, baseinas, kultūros namai, tačiau į plėtrą svarbu žiūrėti ne atskiros savivaldybės, bet regiono rėmuose“, – sako LSA prezidentas.
LPK ir LSA siūlo tokias priemones, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus: didinti įgaliojimus regiono plėtros taryboms ir įtraukti verslo atstovus, suteikiant jiems balsavimo teisę; sukurti savivaldybių motyvavimo sistemą, leidžiančią pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas; gerinti verslo sąlygas ir kurti darbo vietas; suderinti strateginius plėtros planus su verslo bendruomenės poreikiais; perduoti valstybinę žemę savivaldybėms; vykdyti infrastruktūros nekuriančios pridėtinės vertės ir didinančios savivaldybių sąnaudas prevenciją.
„Šiandien Vyriausybės deklaruojamas noras skirti daugiau dėmesio regioninei politikai verslą išties džiugina. Matome ir daugiau atvirumo tarp savivaldybių ir verslo partnerių, kurie labiau įsiklauso vienas į kitą ir ieško bendro sutarimo. Bendras verslo, savivaldybių bei vidaus reikalų, ūkio ir finansų ministerijų bendradarbiavimas nulems Lietuvos regionų sėkmę“, – pabrėžia Alvydas Stulpinas, LPK viceprezidentas regionų politikai ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas.
R. Dargio teigimu, LPK pagaliau pavyko atkreipti Vyriausybės dėmesį į kryptingo darbo su regionais svarbą. Tačiau šiuo metu investicijų į regionus neigiamą vektorių būtina pakeisti į teigiamą: kurti klasterius pramonės srityse, spręsti demografijos ir migracijos problemas, stiprinti administracinius gebėjimus, užtikrinti, kad švietimo sistema regionuose rengtų kvalifikuotus ir darbo rinkai ypač reikalingus specialistus.
Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė pristatė atliktą tyrimą „Lietuvos gyventojų požiūris į savivaldą“, kuris parodė, kad šalies gyventojai yra aktyvūs sprendžiant savivaldos klausimus. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų prioritetines savivaldybės atsakomybės sritis išskiria tokias, kurios susijusios su socialinės gerovės užtikrinimu (socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos apsaugos, būsto klausimais, gyventojų užimtumo didinimu), tačiau viešosios infrastruktūros ir viešojo transporto sistemos vystymas, lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas laikomi mažiau svarbiomis savivaldos funkcijomis.
Net 82 proc. Lietuvos savivaldybių gyventojų tiesioginių mero rinkimų reformą įvertino kaip reikalingą pokytį. Svarbiausiomis savybėmis, kuriomis turėtų pasižymėti meras, 47 proc. gyventojų minėjo, kad meras turi būti kilęs iš tos pačios savivaldybės, turėtų turėti administracinio darbo ir darbo savivaldybės Taryboje patirties, o priklausymas politinei partijai nėra vertinamas kaip itin svarbus aspektas.
„Po įvykusių tiesioginių merų rinkimų savivaldybės gavo galimybę savarankiškai vystyti regionus. Tik stipri savivalda, aktyvūs savivaldybių gyventojai, regionuose liekantis jaunimas ir jų visų bendrai kuriamas sociumas padės užtikrinti, kad regionuose būtų gera ne tik dirbti, bet ir gyventi“, – apibendrino R. Dargis.