psichologija

Mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos gerinimas gali pagerinti ir žmonių elgesį - padaryti juos geranoriškesnius ir draugiškesnius, praneša laikraštis „Independent“. Atsižvelgus į agresyvaus elgesio tyrimo išvadas, kai kuriems iš pačių maištingiausių jaunų Didžiosios Britanijos kalinių bus duodama specialių maisto papildų. Oksfordo universiteto mokslininkai tvirtina, kad poveikis, kurį daro mityba žmogaus elgsenai, iki šiol nebuvo deramai įvertintas.

Mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos gerinimas gali pagerinti ir žmonių elgesį - padaryti juos geranoriškesnius ir draugiškesnius, praneša laikraštis „Independent“. Atsižvelgus į agresyvaus elgesio tyrimo išvadas, kai kuriems iš pačių maištingiausių jaunų Didžiosios Britanijos kalinių bus duodama specialių maisto papildų. Oksfordo universiteto mokslininkai tvirtina, kad poveikis, kurį daro mityba žmogaus elgsenai, iki šiol nebuvo deramai įvertintas.

“Bailiai bėga nuo pavojų, o pavojai nuo drasuolių” - Udeto Sezaras Fransua Norint gyventi harmoningą ir darnų gyvenimą, pirmiausia reikia pažinti tris priešus, kad paskui būtų galima juos sunaikinti. Šie priešai yra neryžtingumas, abejonės ir baimės. Kai tik pasireiškia viena iš jų, netrukus pasirodo ir kitos dvi.

Meilės sampratos problema žmogų lydi nuo pirmojo jo sąmoningo veiksmo, iki žilos senatvės. Vieni tiki, kad šis jausmas nepasiduoda jokiems loginiams apibrėžimams, kiti teigia, esą jis - cheminių reakcijų rezultatas, kurį galima sukelti stimuliuojant tam tikras smegenų sritis arba atlikus reikiamų cheminių elementų injekciją... Tik nedaugelis laikosi nuostatos, kad meilė yra objektyvus mus supančios tikrovės dėsnis, nors apie tai kalbėjo ir kalba didieji žmonijos mąstytojai.

Šiandien nieko nebestebina, tačiau daugumą tikrai gąsdina Lietuvos vaikai, jei juos dar galima taip vadinti. Naujienos, kad paauglės išniekino kapus ar kad paaugliai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už žiaurus nusikaltimus, laikraščiuose randamos ne sensacijų skiltyje, tačiau kasdienybės. Aptemus nebebijome valkatų tiek, kiek bijome Lietuvos „jaunųjų sportininkų“ troleibusų stotelėse su garsia muzika iš „krūtų“ telefonų.

Sveiki, kaip gyvenat? Kaip prasidėjo Naujieji? Ką nors blogo, kaip visada, atnešė, ar tik gerų dalykų? Nemeluokit, taip nebūna. Kaip jums dabartinis oras? Mes su draugu anądien gvildenom gamtos anomalijų temą. Darosi neramu vykstant tokiems neprognozuojamiems klimato svyravimams, ir sniego iš dangaus - kaip iš fabriko - vis krenta ir krenta. Sakom, gal apokalipsei jau atėjo metas ruoštis.

Parlamentaras Valdemaras Valkiūnas nerimauja dėl neigiamo trimačio vaizdo (3D) poveikio sveikatai ir psichikai, ypač vaikų ir jaunimo, juolab kad trūksta informacijos apie stereoskopinės technologijos poveikį. Jis siūlo tuo susidomėti ir psichologams, ir psichiatrams. Jo teigimu, 3D gali kardinaliai pakeisti elgesio kultūros modelį. Pajutus 3D privalumus, retam žiūrovui norisi grįžti prie įprastų vaizdų.

Tikriausiai ne kartą esate pastebėję, jog aplink mus dažnai galima pamatyti mygtukų ir kitokių valdymo elementų, kurių funkcinė paskirtis yra mažų mažiausiai abejotina. Tai tinka, pavyzdžiui, dažnai neveikiantiems pėsčiųjų perėjų mygtukams. Naudos iš jų nedaug, tačiau žmonėms jie užtikrina ramybės suteikiančią situacijos kontrolės iliuziją. Kompiuterinių valdymo sistemų pažanga lėmė tai, kad intensyvaus eismo sankryžose ir gatvėse įrengiami šviesoforo perjungimo mygtukai tapo atgyvena.

Klausimo, nuo ko priklauso žmogaus intelektas, sprendimui naujų vėjų įpūtė norvegų mokslininkai. Šiuo metu egzistuoja aibė skirtingų teorijų, ir kiekviena iš jų šiuo atžvilgiu turi savą versiją: kuo turi maitintis būsimojo kūdikio mama, kad vaikutis gimtų genijumi, kodėl vieni vaikai išauga sumaniais, o kiti – ne, kaip auklėti savo atžalėlę, kad kuo geriau būtų išvystyti jo unikalūs gabumai ir pan.

Meilė neklausia, kada jai ateiti. Tiesiog ima ir praveria širdies duris. Prašote jos išeiti, nes planuojate išvykti į metus truksiančią stažuotę užsienyje ar persikraustyti į kitą miestą? Greičiausiai ji nepaklausys, todėl vardan jos pabandykite išsaugoti santykius su mylimuoju. Kaip? Štai keletas patarimų. 1. Nenusiteikite, jog nieko neišeis. Dažnai aplinkiniai kalba, jog santykiai per atstumą labai greitai nutrūksta.

Vėl bloga diena, nėra nuotaikos, viskas krenta iš rankų, niekur nespėjame, tačiau kažkam nusišypsojus ir pasakius komplimentą, iškart nušvintame, į viską pradedame žiūrėti kitaip. Gerų žodžių, lygiai kaip ir blogų, reikšmė − didelė. Taip jau susiklostė, kad mes, šiauriečiai, esame uždaresni. Tai reiškia, jog esame ir šaltesni vieni kitiems. Nors matome, jog draugas išties puikiai atliko užduotį, o draugė šiandien atrodo nepakartojamai, dažnai tai nutylime, slaptai pavydime.

Nes randame ją, kai mažiausiai jos tikimės; nes noras ją išsaugoti mus verčia tobulėti; nes pasidaro sunku kvėpuoti, kai ji išeina; nes gyvename dėl jos. Todėl ji – meilė. Hugo Asch Septynių, aštuonių, dešimties tonų popieriaus neužtektų norint aprašyti meilę. Tuščias darbas. Nei žodžiais, nei muzika, nei pačiais subtiliausiais piešiniais nepavyktų to padaryti. Menas apskritai niekada negalėjo varžytis su pačiu giliausiu meilės jausmu.

Kurios dar nežinojai... ;) Populiariausias vyrų tinklapis AskMen.com atliko apklausą: vyrų požiūris į partneres, jų santykius ir seksą. Pateikiame jiems užduotus klausimus ir, žinoma, mus labiausiai dominančius atsakymus... Ar tikite, kad egzistuoja jums gimininga siela? 36% Taip tikiu ir ieškau jos. 32% Taip ir radau ją. 32% Netikiu. Kokia moteris turėtų būti, kad  jūsų santykiai taptų svarbūs? 32% Ištikima. 23%  Turinti humoro jausmą. 24% Rūpestinga.

Psichikos susirgimų rizikos grupei priskiriami asmenys tikimybę susirgti gali sumažinti, jei kasdien vartos žuvų taukus, teigia mokslininkai. Tiriamiesiems tris mėnesius vartojant žuvų taukus, pasirodė, kad šis maisto papildas toks pat veiksmingas kaip ir vaistai, susirgimų šizofrenija sumažinęs ketvirtadaliu, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad tokį poveikį turėjo žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, kurios apskritai žmogui labai naudingos.

Deja, frazę, jog „laikas – geriausias mūsų mokytojas“, dažniausia prisimename tik tuomet, kai jau nebėra kelio atgal. Tik neatsargiai kopdami į gyvenimo viršūnę ir netikėtai paslydę, mes staiga susimąstome ir ieškome nuopuolio priežasčių. Suaugęs žmogus paprastai savo klaidas suranda greičiau, o jaunimui neretai dar ilgai tenka paklaidžioti vingiuotame gyvenimo klystkelyje. Tačiau ne visuomet ir brandaus amžiaus žmogus išvengia tų pačių pasikartojančių kliūčių.

Kauno „Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti jaunuolių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – teikti emocinę paramą jaunuoliams, išgyvenantiems krizes, galvojantiems nusižudyti, turintiems kitokių psichologinių problemų bei atlikti prevencinį darbą šioje srityje jaunimo tarpe.

Šeima gali išspręsti problemą, išsiųsdama vaiką iš šalies. Arba nusiųsdama vaiką pas psichoterapeutą, kaip daro princas Čarlzas. Arba išsiųsdama vaiką į kitą šalį dirbti socialinio darbo (taip daro Bušas su savo dukterimis). Terminas "auksinis jaunimas" atsirado praeito amžiaus septintame dešimtmetyje JAV. Pirmoji milijonierių banga pagimdė pirmąją pasiturinčių vaikų kartą. Iš pradžių šis terminas buvo paprasčiausiai metafora. Iš amerikiečių šį terminą vėliau perėmė ir kitos šalys.

Lady GaGa (23) ne nuo vakar yra truputį kitokia nei kiti žmonės. Dainininkė tapo kitokia, kai buvo dar visai vaikas, – bent jau taip mano jos tėvai. Dainininkė sakė: „Mano tėvai visada žinojo, kad esu kitokia. Niekada nebuvau normalus vaikas. Kalbėjau kitaip. Darau tai ir dabar savo tekstuose. Esu glamūrinė mergina, tačiau tai neturi nieko bendra su pinigais arba kameromis, – ir be jų buvau tokia.

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, tai, kad vyrai ir moterys tarpusavio santykiuose naudojasi vienas kitu savo tikslams pasiekti – nėra blogai.  „Nereikia bijoti žodžio „pasinaudojo“. Juk mes naudojamės vairuotojų, kirpėjų paslaugomis ir  nelaikome to blogu dalyku“, – sako O.Lapinas.   Psichoterapeuto nuomone, naudojimasis vienas kitu nėra nuodėmė – tai tiesiog vienas iš žmonių tarpusavio santykių variantų. Žinoma, čia gali kilti problemų.

Shakira (greitai 33) jau daug metų domisi psichologija. Dabar ji suprato svarbiausią dalyką - atleisti. Ir ne tik kitiems, bet ir sau. Žurnalui "You" dainininkė sakė: "Aš supratau, kad negalima žmonių teisti. Supratau, kokie pažeidžiami esame. Jeigu aš galiu atleisti sau, tuomet aš jaučiuosi laisva. Laisvė - tai laimė.

"Aš niekada netikėjau tuo, kad prostitutės yra savanorės, ir dabar netikiu. Taip, tai yra pasirinkimas, mes kiekvienas renkamės, tos moterys irgi, bet kas yra už to pasirinkimo arba prieš jį?.." - su Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros dėstytoja Dalia Puidokiene kalbamės apie tai, kas verčia moteris leistis išnaudojamomis. Jūsų disertacijos tema - "Moterų prostitucijoje patirtis: traumos ir stigmos pasekmės jų reabilitacijos procese.

Yra toks anekdotas. Žmonai pasakė, kad eina pas meilužę. Meilužei pasakė, kad eina pas žmoną. O pats - į darbą. Ir tik dirba, dirba, dirba... Kai kurie žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia darbe. Jie užsibūna čia iki vėlumos, dirba savaitgaliais ir neina atostogų. Visuomenė į tokius žiūri pagarbiai. Manoma, kad tai darbštuoliai, labiau nei kiti atsidavę savo veiklai. Dalis žmonių darbe jaučiasi komfortiškiau nei namie. Jie nuolat susigalvoja sau užduočių, kad tik liktų kontoroje.

Aberdino universiteto (Škotija) psichologai nustatė, kad erdvė ir laikas mūsų sąmonėje yra neatskiriami. Jie eksperimentiškai įrodė, kad žmonės, mintimis persikeldami į praeitį arba ateitį, nevalingai juda pirmyn arba atgal. Pasak universiteto psichologų, kurių tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Psychological Science“, ateitis mums asocijuojasi su judėjimu pirmyn, o praeitis – į priešingą pusę. Tačiau mokslininkai nusprendė nustatyti tokio asociacinio ryšio stiprumą.

Savižudybių skaičius, įvairūs tyrimai rodo, jog Lietuva – šalis, kurioje žmonės jaučiasi nelaimingi. Galime kaltinti klimatą, politiką, visus kitus, bet... kaip visad ne save? 2006 m. tyrimai rodo, jog laimingiausi žmonės gyvena JAV, Kanadoje, Venesueloje, Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Australijoje. Didžiojoje Rytų Europos dalyje laimės vidurkis labai žemas. Tiesa, Estija, lenkia tiek Latviją, tiek mus, lietuvius. Kodėl taip yra? Juk Baltijos šalys gana artimos viena kitai.

Jau daug dienų ramybės neduoda svarbus klausimas: niekaip negaliu apsispręsti, kaip teisingiau pasielgti tam tikroje situacijoje. Vieną rytą pasakoju draugui savo sapną ir jame nuskambėjusią frazę, kuri man pasirodė kaip atsakymas į kirbėjusį klausimą. Ir štai tą patį rytą įjungus televizorių pirmieji mane pasiekę žodžiai – ta pati frazė... Skeptikas sakys, kad tai tik sutapimas. Entuziastas teigs, jog tai Dievas arba visata siunčia man žinią.

Vaikystės lėlės guli kažkur rūsyje ir tiksliai nebeaišku, kur dingo „ne pirmos jaunystės“ plastmasinių indų servizas? Nors esu jau „per didelė“, kad dūkčiau su pliušiniais meškučiais, tačiau vis dar mėgstu žaisti, tik kur kas sudėtingesnius, labiau intriguojančius, o kartais protą sujaukiančius suaugusiųjų žaidimus.

Ar pastebėjote, kokia galinga jėga slypi silpnume? Verkiančiam arba sergančiam žmogui aplinkiniai rodo daugiau dėmesio, žvelgia su didesne simpatija ir pagarba, yra pasirengę patarnauti. Daugelis "vargšų", patyrę  tokią savojo silpnumo "naudą",  ima juo piktnaudžiauti, kol tai tampa savotišku įpročiu. Atrodo, kad jie pasirengę išsižadėti savęs, kad tik atkreiptų aplinkinių dėmesį.

Kiekvienas iš mūsų siekia laimės, bet toli gražu ne kiekvienas ją gauna. Kodėl tiek daug žmonių nepatenkinti gyvenimu? Gal čia kaltas laikmetis, o gal per dideli lūkesčiai? "Viskas ne taip jau blogai. Daugybė žmonių gyvena visavertį gyvenimą ir myli kiekvieną jo minutę. Tik jie mažai apie tai kalba", - sako psichologai Mildred Newman ir Bernard Berkowitz pokalbių su Jean Owen knygoje "Kaip tapti savo geriausiu draugu" ("How to Be Your Own Best Friend"). - Vis dėlto patenkintų - mažuma.

Metafiziniu požiūriu, žmogaus odos būklė atspindi, kaip jis vertina pats save jį supančio pasaulio akivaizdoje. Oda yra žmogaus apvalkalas, rodantis turinio būklę. Ką mes apie save galvojame - tokia dažniausiai ir mūsų oda. Jeigu žmogus kruopščiai slepia nuo aplinkinių savo polinkius, mintis, nuomonę, nuslopina negatyvias emocijas, nuoskaudas, pretenzijas, - jo apvalkalas greičiausiai sureaguos į šį papildomą krūvį.

Miegoti iki pietų, prabusti skaudančia galva, lovoje valgyti pusryčius, iš jos išlipti tik po pietų, išsiruošti į svečius... Tada – vėl miegoti iki pietų, ieškoti, ką čia suvalgius, ir prarasti apetitą prisiminus, kad rytoj – jau į darbą. Galimas ir kitoks savaitgalio scenarijus! 1. Nedrybsokite Tyrimais įrodyta, kad savaitgaliais dera keltis ne vėliau nei valandą po įprasto jūsų kėlimosi laiko.

Žmogaus charakteris susiformuoja vaikystėje. Tačiau čia asmenybės tapsmas nesustoja, o keičiasi kiekviename gyvenimo etape. Pasak psichologo Eriko Eriksono, padariusio vieną didžiausių indėlių į psichoanalizę ir psichologiją apskritai, kiekvienam amžiui, taip pat ir vidutiniam bei pagyvenusiam, būdingos tam tikros emocinės krizės. E. Eriksonas sujungė visus gyvenimo tarpsnius nuo kūdikystės iki senatvės į vieną giją.

Save graužiančiam vaikinui pavydėti nėra ko. Vos tik nuodingos mintys užtemdo jo protą, jis iš žmogaus virsta į urvą skuodžiančia pele... Tai jam trukdo ne tik tarnyboje, bet ir asmeniniuose santykiuose. Tai trukdo jam parodyti pačias gražiausias savybes. Pabandykime užkirsti kelią šiai transformacijai. Tai itin aktualu dabar, kai ne vienas vyrukas neatsigauna nuo smūgio į paširdžius praradus darbą. Savivertės kėlimo principai tie patys visose srityse.

Kai kurie žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia darbe. Jie užsibūna čia iki vėlumos, dirba savaitgaliais ir neina atostogų. Visuomenė į tokius žiūri pagarbiai. Manoma, kad tai darbštūs žmonės, labiau nei kiti atsidavę savo veiklai. Tačiau toli gražu ne visada ši veikla yra efektyvi. Daugybė pavyzdžių neleidžia daryti išvados, kad darbe praleisto laiko kiekis tiesiogiai susijęs su rezultatais. Efektyvus darbas ir darbo manija - skirtingi dalykai.

Vidutinio amžiaus sulaukę tėvai vis dar stengiasi padėti savo suaugusiems vaikams, teigia mokslininkai. „Nustatėme, jog vidutinio amžiaus sulaukę tėvai savo suaugusiems vaikams įvairiomis formomis pagalbą teikia bent jau kas kelias savaites“, – teigia Purdue universiteto Gerontologijos, raidos ir šeimos studijų profesorė Karen Fingerman. „Tai ryškus padidėjimas lyginant su prieš 20 metų buvusia situacija, kuomet jauni suaugusieji iš savo tėvų sulaukdavo mažiau paramos“, - pridūrė ji.