Tai kad mes gyvename skirtingiuose laikmačiuose. Ir tai kai kada būna neįtikėtinai patogu o kai kada princui gan ilgai sunku nukelti tą princesę nuo pjedestalo( na nuo tėtušio sukurto kalėjimo bokšto, ten aukštumose...).Be to mes gyvename ne tuo pačiu laiku. Yra kai kurių dalykų, kurių jūs niekad nepatysite, nes nematote to laikmačio, be to, labai sunku paaiškinti kodėl aš( princesė ) tik tokia ir ne kitokia( tėvui paaiškinti sunku( niekad nebus išaiškinta, nes mirti paprasčiau nei išaiškinti, be to tokios be galo didelės nuodėmės neverta daryti net ir dėl giminės...), o princui labai nesunku, bet jis nesupranta, kodėl jos tas kalėjimas, taip aikštai yra, todėl ir vaikšto užvertęs galvą( kad ją matytų...)Tad žmogus( princesė šiuo atveju) turi tik vieną krizę, tėvą. O va princas gal ir aštuonias, kas ten žino...( na jei aštuonis matuoti myliomis...Taip galima ir išmatuoti kaip aukštai ji yra užkelta tame bokšte( per aštuonis jo pačio ūgio žmones...), tad vargu ar ką jis ten gali pamatyti. Vargu ar jis gali pamatyti jos akių spalvą ar išgirsti jos balsą...nors kažkokį tai siluetą tai mato ir aiškiai suvokia kad tai princesė ir jo princesė, tiesiog laikia eilinis pasiaiškinimas prieš josios tėvą, -kodėl?( tad tai vyrų pokalgis, o jos nė neegzistuoja ji sau varnas skaučiuoja, be galo nuobodžiaudama...). Nes vyrai juk visą gyvenimą gali taip ir neišsiaiškinti , - kodėl? Jei turi labai daug klausimų, tada laukia jau ne princesės teisma,s o tik dievo teismas...Arba tegul sau nekvaršina, galvos tos.

Labai teisingas straipsnis ir labai teisinga tai, kad kiek vaikystėje įdedi į vaikus ir kiek visapusiškai patenkini jų poreikius (ne materialinius), taip ir formuojasi žmogaus charakteris.

"18-41 metų laikotarpį Eriksonas pavadino artumo ir vienatvės periodu. Tai brandos pradžia ir ankstyvieji šeimyninio gyvenimo metai."

Labai jau ilgas ir didelis periodas.

labai teisingas straipsniukas

tikrai kad yra tiesos: )