psichologija

Psichologai iš Kanados Grigorijus Milleris ir Karsten Broš aptiko ryšį tarp atkaklumo siekiant tikslo ir žmogaus sveikatos. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad pernelyg didelis atkaklumas gali susilpninti ir išsekinti organizmą. Ypač tada, kai žmogus stengiasi pasiekti savo tikslo nepaisydamas to, kad tas tikslas beveik nepasiekiamas. Tokių išvadų mokslininkai priėjo stebėdami paauglių grupę.

Jaunystėje pamėgtas anekdotas:  Pamatė krokodilas beždžionę ir galvoja: "Tuoj pasijuoksiu iš jos. Paklausiu: "Beždžione, tu ištekėjusi?". Jei atsakys: "Ne", - pasakysiu: "Nieko keisto, kas tokią baidyklę ims į žmonas!?". Priplaukia jis prie jos gudriu snukiu ir klausia: "Beždžione, tu ištekėjusi?". O ji jam: "Kur čia ištekėsi! Vieni krokodilai aplinkui!". ... Mano pažįstamą draugas pasikvietė į kavinę. Užsisakė po puodelį arbatos ir po gabalėlį torto.

Ką apie mus pasako mūsų kūnas? Kūno kalba atskleidžia visas paslaptis, tačiau tik ją gerai išmanantiems žmonėms. Visi žinome, kad komunikacija atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje. Technologinis progresas pakeitė mūsų bendravimo formą.

Pastebėta, kad sulaukę 10 m. daugelis vaikų, kilusių iš daugiavaikių šeimų, ima atsilikti ūgiu nuo bendraamžių. Stipriausiai tai pasireiškia tarp berniukų ir mergaičių, turinčių po 3 ir daugiau vyresnių brolių bei seserų – jie būna vidutiniškai 2,5 cm žemesni už savo bendraamžius. Tiesa, net ir vyresnių vaikų, kilusių iš daugiavaikių šeimų, vidutinis ūgis yra kiek mažesnis, nei vienturčių bendraamžių.

Baigėsi laikai, kai vienoje darbovietėje pralėkdavo visas gyvenimas. Šiandieniniai pokyčiai darbo rinkoje kur kas spartesni – nuolat keičiasi įvairių profesijų paklausa, atsiranda naujų darbo nišų, o kartu ir kur kas įvairesnis pasirinkimas. Nenuostabu, kad išauga ir būtinybė keisti darbą. Lazda turi du galus, nes laisvė rinktis ne visuomet garantuoja saugumą, prie kurio anksčiau buvome labai pripratę.

Jei šiandien gyvenimas atrodo pilnas mėšlo, ari kaip jautis, bet šviesos tunelio gale nematai, galime paguosti: su amžiumi laimės pojūtis didėja. Nors žiūrėdamas į susiraukusius Lietuvos pensininkus to nepasakytum, Voriko universiteto mokslininkai įrodė, kad laimės pojūčio lygis per žmogaus gyvenimą sudaro U formos kreivę – ir žemiausias jis būna apie 45-uosius gyvenimo metus, o paskui, mums pamažu senstant, vėl auga.

Mokslininkai nepermaldaujami: pagal tam tikrus parametrus vyrai ištvermingumu nusileidžia moterims. Jie dažniau serga, labiau išgyvena žmonos neištikimybę ir t.t. Ligos Vyrai dažniau serga kai kuriomis vėžio rūšimis. Statistika byloja, kad jie sunkiau nei moterys serga stafilokokine infekcija, gripu ir pneumonija. Juos dažniau puola ir gastroenteritas. Dėl šių „silpnybių“ kalta X chromosoma, tiksliau jos nebuvimas vyro organizme.

Ko gero visiems teko bent kartą susidurti su vaikiškomis isterijomis. Kaip jas suvaldyti ir sutramdyti? Toli gražu ne kiekvienas randa teisingą išeitį. O psichologai siūlo pagrindines rekomendacijas. Analizuokite savo vaiką Vaikų isterijos gali būti kaip charakterio ar vaiko temperamento išraiška. Dažnai vaikai yra labai geri manipuliatoriai. Vaikai manipuliatoriai pripranta gauti viską, ko jie nori, būtent per isterijas. Išaiškinti vaiko elgesį per manipuliacijas padės būtent stebėjimas.

Vaikų psichologai ir psichoterapeutai laikosi vienos nuomonės: mažų vaikų išmonės negalima vadinti apgavystėmis. Apie melą galima kalbėti tada, kai vaikas jau geba skirti realybę nuo savo fantazijų, o šis sugebėjimas atsiranda maždaug apie šeštuosius septintuosius gyvenimo metus. Tuo periodu subręsta galvos smegenų žievės zonos, padedančios suvokti ribą tarp įsivaizduojamų dalykų ir tikrovės. 3-6 metų vaikas painioja tikrus dalykus su savo išgalvotu pasauliu.

Su vyru esame susituokę 6 metus, turime 2 vaikus (vienam 4, kitam 3 metukai). Vyras nuolat skundžiasi sekso trūkumu. Mylimės skirtingai nuo 1 karto per mėnesį iki 2-3 kartų per savaitę. Abu kaip ir sutariam, kad normalu būtų mylėtis 2-3 kartus per savaitę, bet ne visada taip išeina. Jis niršta, kai išgeria, nuolat priekaištauja, kad man reikia kreiptis į daktarą, kad aš frigidiška, sako, kad aš jį darau blogu žmogumi, kad jis eis ieškoti kitų moterų ir panašiai.

Dažniausiai moterys užmezga ne vieną pažintį, kol galiausiai randa tą vienintelį. Tačiau yra keletas vyrų tipų, pro kuriuos verta praeiti prie jų nė nestabtelėjus. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio šie vyrai gali atrodyti tikri džentelmenai, tad neapsigaukite. Rimtų pažinčių svetainė DarniPora.lt moterims, kurios svajoja apie ilgalaikius harmoningus santykius, siūlo negaišti laiko su tam tikro tipo vyrais. Išlaikytinis. Tai vyras, kuris visada pamiršta piniginę ir už nieką niekada nemoka.

Tyrimas, kurio rezultatai spausdinami leidinyje „Developmental Psychology“, truko 6 mėnesius. Jo metu ištirta per 800 paauglių merginų ir vaikinų. Mokslininkai priėjo išvados, kad problemų aptarimas bei jo metu kylantys negatyvūs jausmai merginoms neretai sukelia depresiją ir nerimą. O besivystanti depresija ir kylantis nerimas savo ruožtu skatina dar giliau analizuoti savo problemas, vėl ir vėl išgyventi neigiamus jausmus, kas dar pablogina situaciją.

Tarp įvairiausių psichoemocinių būsenų, kurios gali ištikti moterį, melagingas nėštumas išsiskiria realizmu, tik, laimė, yra gana retas susirgimas. Pseudonėštumas – patologinė psichikos būsena, kai galima pastebėti visus tikro nėštumo simptomus, atsirandančius po nevaisingo lytinio akto. Kaip bebūtų keista, gyvūnai šią būseną jaučia žymiai dažniau nei moterys. Moterims tai gali atsitikti vienąkart per gyvenimą.

„Ko gero, šeimoje vertėtų daugiau dėmesio skirti vaikų tarpusavio santykiams. Šie santykiai svarbūs ne tik vaiko dabarčiai, bet ir jo ateičiai“, – teigia R. J. Waldingeris. Kad santykiai tarp brolių ir seserų formuoja žmogaus socialinį ir emocinį gyvenimą, žinota jau seniau, tačiau šio bendravimo įtaka žmogaus psichinei sveikatai kol kas mažai tirta.

Mokslininkai sako, jog dėl šio sutrikimo kalti mobiliojo ryšio telefonai ir kiti nešiojamieji informacijos kaupikliai, kurie daro meškos paslaugą mūsų atminčiai. „Puzzle Brain Trainer“ žurnalo darbuotojams atlikus apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, paaiškėjo, jog ketvirtadalis negali atsiminti savo namų laidinio telefono numerio, o du trečdaliai nepajėgūs išvardinti daugiau nei 3 draugų ar šeimos narių gimimo datų.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Ką reikštų posakis „jei esi Lietuvoje, elkis kaip lietuvis“? Deja, jis reikštų per daug nesišypsoti, teigia psichologijos mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas. Anot jo, statistiniam lietuviui per daug šypsotis atrodo nenuoširdu, kvaila ir apsimestina. V. Legkausko teigimu, lietuviai mėgsta gilius santykius ir labai įtariai žiūri į draugiškumą, atsirandantį iš karto.

Nes patys drąsiausi iš mūsų kartais pasijunta netvirtai įtemptose bendravimo situacijose: firmos vakarėlyje ar Naujųjų metų pokylyje. Tas nerimas normalus, ir kyla iš to, jog jaudinamės, kad būsim vertinami. Visi bijom nesėkmių savo socialiniame gyvenime, dažniausiai tiesiog todėl, kad pernelyg kritiškai save vertiname. Dažniausiai patys sau esame aršiausi kritikai ir nusprendžiam, kad kiti mus vertins ne ką švelniau.

Pasaulyje gyvena milijonai žmonių, kurie namuose kalba dviem ar daugiau kalbų – net amerikiečių, kurie dažniausiai kalba tik viena kalba, rašo „Mentalfloss“ (JAV). Mokėdamas tris kalbas jau nieko nenustebinsi, ir mes girdėjome daugybę pasakojimų apie tai, kaip mūsų senelėms ir seneliams , palikusiems senąją savo tėvynę, kad surastų naująją, tekdavo mokytis penkių-šešių kalbų. Indijoje tiems , kurie užsiima verslu, kasdien tenka bendrauti penkiomis-šešiomis skirtingomis kalbomis.

Darbdaviai gali daug ko išmokti iš slaptųjų agentų, tvirtina leidinyje „Wirtschafts Woche Heute“ Leo Martinas. Savo knygoje buvęs slaptasis agentas aiškina, kaip galima viską iki smulkmenų sužinoti apie savo darbuotojus, rašo „Die Zeit“. Daug nesusipratimų ir konfliktų įvyksta dėl vienos priežasties: manoma, kad kiti žmonės į viską žiūri taip, kaip ir mes. Bet taip nėra. Tas, kuris mato kitą žmogų kiaurai, jau turi pranašumą. Leo Martinas yra kaip tik tas žmogus, kuris mato kitus žmones kiaurai.

Strategijos, padedančios užkirsti kelią pykčiui. Atsipalaidavimas. Paprasti atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas ar atpalaiduojantys vaizdiniai padeda nurimti pykčiui. Atsipalaidavimo technikų gali išmokti iš knygų ar kursuose, o kai pramoksite technikų, galėsite jas pasitelkti bet kurioje situacijoje. Jei jūsų poroje abu partneriai karšto kraujo, nebloga mintis būtų jums abiem pasimokinti šių technikų.

Visi žinome, kas yra pyktis. Visi esame tai patyrę: ar tai būtų trumpas susierzinimas ar galingo įsiūčio banga. Pyktis yra visiškai normali, dažniausiai sveika ir žmogiška emocija. Tačiau kai ji tampa nebekontroliuojama ir destruktyvia, kyla problemos— nesklandumai darbe, asmeninių santykių bėdos, suprastėja bendra gyvenimo kokybė. Apima jausmas, kad esate valdomi neprognozuojamos galingos emocijos. Šis straipsnis padės jums suprasti ir kontroliuoti pyktį.

Būkime atviri: seksualinis švietimas pasiekė neregėtų viršūnių. Vyrai aptarinėja statistinius duomenis, kokio pobūdžio orgazmą patiria dauguma moterų, o moterys prieš intymų aktą dalykiniu tonu teiraujasi: „Ar turi prezervatyvą?“ Mes jau reiškiame savo emocijas beveik neraudonuodami. Bent jau tada, kai kalbame apie svarbiausias vertybes. Tačiau pačius intymiausius niuansus vis dėlto nutylime ir kritikuodami partnerį demonstruojame neapsakomą delikatumą. Kurgi ne.

Kas gali būti skaudžiau už partnerio neištikimybę – tuomet, kai žemė slysta iš po kojų ir, rodos, dūžta viso gyvenimo svajonės? "Skyrybos neišvengiamos!", – kirba vienintelė mintis galvoje, nes tik tokiu būdu gali nubausti sutuoktinį ir susigrąžinti dalelę niekingai sutryptos garbės. Vis dėlto neištikimybės problemą šeimoje galima išspręsti. Kaip? Lėtai įveikiant 10 pakopų. 1 žingsnis.

Neseniai mokslininkai atrado, jog užmaršumas – tai ženklas, kad smegenų veikla gera. Mokslininkai iš Stenfordo universiteto (Kalifornija, JAV), vadovaujami Brice Kuhl, nustatė, jog kiekvieno žmogaus smegenyse vyksta tam tikra atranka, kuriuos dalykus įsiminti, o kurie nėra tokie svarbūs ir galima nugramzdinti užmarštin. Nesvarbūs dalykai tarsi „suspaudžiami“ į tam tikrą kratinį, o svarbesnieji išlieka aktyviojoje atmintyje, taip žmogus išvengia minčių sumaišties.

"Valstiečių laikraščio" priedo „Tėviškės šviesa“ sausio numeryje pažadėta motinai patarti, ką daryti su nelaimėliu vaiku, jau pakeitusiu dvi mokyklas. Ir visur jam buvo blogai: tarsi bjaurųjį ančiuką persekiojo ne tik klasės draugai, bet ir kiti mokiniai. Susitikau su šio vaiko motina. Ilgai kalbėjomės su ja. Išsiskyrėme sutarusios dar kartą gerai viską apgalvoti ir susitikti. Praėjo beveik mėnuo. Motina į susitikimą atėjo kartu su trečioku, maloniu berniuku. „Steponas.

96 procentus moterų mažiausiai kartą per dieną kamuoja kaltės jausmas,o tai negatyviai veikia jų sveikatą, rašo "The Times of India". Moterys kaltina save dėl to, kad joms nepavyksta sulieknėti (tai aktualu daugiau nei 70 procentų moterų, be to, nepriklausomai nuo jų svorio). Jei moteris per mažai laiko praleidžia su vaikais, ji taip pat kaltina save. Darbas ir jam skiriamas laikas - taip pat viena dažniausių priežasčių savigraužai. Psichologai pataria moteriai apsispręsti,kas jai svarbiau.

Pirmiausia noriu įspėti, kad nei vienas iš šiame straipsnyje esančių metodų netinka žmogui traumuoti arba kažkokiu būdu žmogaus orumui pažeisti. Šiame straipsnyje pasakojama apie efektyvius būdus, padėsiančius Jums susidraugauti su žmonėmis ir tiesiog pastūmėti juos priimti jums naudingam sprendimą. Taigi, jeigu norite teigiamai ir ilgam nuteikti pašnekovą, galite išbandyti žemiau pateiktas technikas: 1. Paprašykite paslaugos Kalbu apie Bendžamino Franklino efektą.

Man per trisdešimt. Gydytoja sako, kad keblumų nebūtų, jei apsispręsčiau, bet aš... negaliu pasiryžti. Atrodo, viskas nusistovėjo, galime pagyventi sau. Ko gero, mane už tokias mintis daugybė motinų pasmerktų, egoiste išvadintų. Ir vyrui to negaliu paaiškinti... Ką jūs patartumėte? Atsako Dr. Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoterapeutė Suprantu, kad šiuo metu esate pasimetusi tarp vyro ir savo norų, baimių, nuogąstavimų.

Pasaulinius populiarumo rekordus gerinantis leidyklos „Alma littera“ išleistas E. L. James romanas „50 pilkų atspalvių“ į viešumą iškėlė temą, apie kurią Lietuvoje kalbama tik puse lūpų – erotinės šiuolaikinės moters fantazijos. Greičiausiai parduodama knyga tapusio ir moterų pornografija praminto romano turinys paprastas – 27 metų milijardierius Kristianas Grėjus nekaltą koledžo merginą, 21-erių Anastasiją, atveda į sadizmo, mazochizmo žaidimų pasaulį, kurio palikti ji nelabai ir nori.

Kūdikio gimimas pašlijusių sutuoktinių santykių nepagerins   Anksčiau vestuvių metas būdavo ruduo, o dabar – vasara. Perfrazuojant bažnytinės santuokos metu jaunavedžių tariamų įžadų žodžius, tekstas galėtų skambėti taip: „Pažadu tave mylėti, kol mirtis arba santuokos krizė mus išskirs.

Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl kurio galima paaukoti visa kita. Taip pat ir žmones, kurie tampa tik priemone. Seksualiai priklausomi žmonės nebesugeba kontroliuoti savo sugebėjimo sakyti "ne" ir rinktis.

Psichologai tvirtina: nors daugelis vyrų siekia vesti moterį ir su ja susilaukti vaikų, tam tikras jų procentas to sąmoningai vengia. Šie vyrai anaiptol nėra vienuoliai. Jie palaiko normalius seksualinius santykius su savo išrinktosiomis, tačiau norėtų, kad jų namuose jos nakvotų ne dažniau nei vieną ar du kartus per savaitę. Pirmiausia todėl, kad bijo emociškai suartėti su moterimi, baiminasi, kad ji gali jo namuose pasilikti ilgiau nei vienai nakčiai.

Kokių savybių privalo turėti žmogus, kad kiti jį laikytų patraukliu? Nauji tyrimai rodo, jog moterys, rinkdamosi partnerį, kaip ir vyrai, vadovaujasi seniausiais instinktais. Povas patelę vilioja spalvingomis plunksnomis. Čia pasireiškia subtili gamtos strategija: margos uodegos grožiu ir simetrija povas signalizuoja apie sveikatą, vaisingumą ir jėgą. Ch. Darvinas šį principą pavadino natūraliąja atranka. Toks genetinis programavimas aktyvus ir šiandien.

Šeiminis gyvenimas neapsieina be atšalimų (kaip ir be garsiojo medaus mėnesio). Išgyvenę juos, dar kartą įsitikiname savo šeimos vienybe ir stiprybe. Deja, taip būna ne visuomet. Ne kiekviena santuoka gali sėkmingai išsikapstyti ir eilinio „mirties taško“ – atšalimo, barnių ir vienatvės dviese.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Jie geriau susitvarko su stresu ir kitomis neigiamomis emocijomis, turi stipresnę valią, yra ryžtingesni, sugeba greičiau priimti sprendimus, moka pasakyti „ne“. Tiesa, už visa tai jiems reikia sumokėti didžiulę kainą. „Būti didžiojo sporto sportininku reiškia atsisakyti labai daug – tai tarsi gyventi vienuolyne“, – sako sporto psichologas Romualdas Malinauskas.

Pastaruosius dvidešimt metų įsitvirtina nauja šeimos struktūra, kitoks gyvenimo būdas. Gerokai anksčiau buvo labai padaugėję šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, o pastarąjį dešimtmetį pastebimai daugėja šeimų su patėviu ar pamote. Pradžia – po skyrybų Tai nėra visai naujas šeimos modelis. Tačiau anksčiau dažniausiai tokios šeimos būdavo kuriamos susituokiant dviem našliams, o šiais laikais patėviai ir pamotės atsiranda, kai poros išsiskiria.

Tyrimais nustatyta, kad vis mažiau aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų susituokia ir ryžtasi gimdyti. Daugelis jų sąmoningai apsisprendžia neturėti vaikų, kai kurioms siekiant karjeros tiesiog nepavyksta suderinti darbo reikalų ir tinkamo partnerio paieškų, o šeimyninio gyvenimo jos apskritai neįsivaizduoja. Prestižinių aukštųjų mokyklų absolventės rečiau tampa mamomis, arba gimdo mažiau vaikų, nei žemesnį išsilavinimą įgijusios moterys.

Net ir iš subtiliausių svajų parduotuvėje it įkyrus žadintuvas neretai pabudina atkaklus tampymas už rankovės ir reiklus balselis: „Mama, nupirk!“ Kodėl jie zirzia? Namuose – jau kalnas žaislų, knygelės į lentynas nebetelpa, o skanėstai... jais ir taip palepinate savo vaiką kaskart, kai abu susikibę už rankučių nueinate į parduotuvę. Bet kad ir kaip aiškintumėte, jog tiek pirkti negalite, atkaklų prašymą išgirstate vėl ir vėl. Kodėl taip yra? Viskas labai paprasta.

Pyktį esame įpratę laikyti destruktyvia, santykius griaunančia emocija. Dažniausiai peršami pykčio valdymo metodai – jo gniaužimas. Vis dėlto, pyktis nėra blogis pats savaime. Dar daugiau, būna situacijų, kai pažadinti savyje pyktį netgi sveika ir naudinga. Pavyzdžiui, asmeniniuose santykiuose, tarantis dėl tam tikrų verslo sandėrių, visuomeninėse grupėse ir panašiose situacijoje, rašo newscientist.com. „Pykčio patirtis nėra maloni, tad mes jį laikome negatyvia emocija.

Merilando universiteto Vaiko vystymosi laboratorijoje atlikta mokslinė studija parodė, kad vaiko drovumas gali būti susijęs ir su tėvų polinkiu į stresą, ir su tuo, kaip į stresą linkę gimdytojai auklėja  atžalą. Nustatyta, kad vaikų drovumas sietinas ne tik su atskirai paimtais paveldimumu bei netinkamu auklėjimu, bet ir su abiem šiomis problemomis iš karto.

Apklausus per 200 žmonių nuo 22 iki 32 metų paaiškėjo, kad artimus intymius santykius su nuolatiniu partneriu turi 82 proc. iš darnių šeimų kilusių atžalų, 62 proc. tėvo netekusių našlaičių ir tik 60 proc. iš išsiskyrusių šeimų kilusių žmonių. Apklausoje dalyvavę našlaičiai bei išsiskyrusių šeimų vaikai tėvo buvo netekę vaikystėje, būdami 6–12 metų.

Mokslinės išvados gali padėti suaugusiesiems laiku ir tinkamai įsikišti į vaikų kolektyvo peripetijas, jei kas iš vaikų tampa atstumtas. Žmogaus raidos mokslo profesorė Melanie Killen dirbo 4 metus trukusiame projekte, kurio metu gautos išvados pateikiamos leidinyje „Psychological Science“. „Priimant vaiką į grupę arba atstumiant jį svarbią vietą užima tokia informacija, kaip rangas uždaroje vaikų grupėje.

Pietų Karolinos universiteto psichologai, vadovaujami daktaro Benjamino Hankino, atliko eksperimentą: paprašė abiejų lyčių vyresnių klasių moksleivių vesti specialius dienoraščius, į kuriuos įrašytų pačius blogiausius jų dienos ir savaitės nutikimus bei įvertinti šių nutikimų reikšmę jų gyvenimui. Paaiškėjo, kad paauglės mergaitės patiria beveik 30 proc. daugiau stresų, nei jų bendraamžiai berniukai, o problemas, susijusias su tarpusavio santykiais, jos išgyvena dvigubai sunkiau.

Turbūt pažįstate bent vieną vyrą, kuris yra įsitikinęs, kad „visos moterys vienodos“. Panaršę kai kuriuose vyrų forumuose nesunkiai rasite nemažai neigiamų epitetų, skirtų būtent dailiosios lyties atstovėms: joms visoms rūpi tik vyro pinigai, jos negali gyventi be pigių blizgučių ir plepa tol, kol pradeda skaudėti galvą. Rimtų pažinčių svetainė DarniPora.

Daugeliui vyrų patinka žavios ir sumanios moterys, kurios žino ką, kada ir kaip pasakyti tam tikroje situacijoje. Taika su mylimuoju įmanoma visada, tik reikia išlikti visada budriai ir protingai. Pateikiame patarimus, kurie padės jums išlaikyti harmoningus santykius: Mokėkite išklausyti Svarbiausia, nebarkite vyro, jei jis vakare grįžo ir vėliau. Jis jums paprasčiausiai pasakys, kad užtruko su draugais ar darbo reikalais.

Man 23 metai, turiu draugą, jam bus 26. Draugaujame jau 2 su puse metų, viskas gerai, mylime vienas kitą, santykiai tikrai gražūs. Mano vaikinas turi gan nemažą ūkį Lietuvoje, namą, aišku ir paskolą, turi gerą darbą. Kol kas mes gyvename abu Airijoje, bet siaip draugas planuoja grįžti į Lietuvą, nes jam ten labai gera gyventi ir jis nenori gyventi kažkur kitur toli nuo giminių. Be to, jis man pasipiršo po metų laiko draugystės.

Norėdama suprasti savo vyro elgesį, mokslininkė atliko mokslinį tyrimą, kodėl gi žmonės taip dažna priešinasi sutuoktinių, tėvų ar viršininkų nurodymams. Paaiškėjo, kad žmonės neretai elgiasi priešingai, nei jiems patiems naudinga, vien tam, kad išvengtų svetimos įtakos. Taip nutinka todėl, kad poveikį iš šalies žmogaus pasąmonė suvokia kaip grėsmę asmeninei laisvei. Žmogus net ne visada supranta savo reakciją, pasipriešinimas dažnai kyla pasąmoningai.

Tėvams pagalvojus apie tokias vaikų „išdaigas“ gali sustoti širdis. Kodėl jie taip elgiasi? Ar yra pernelyg kvaili, kad įvertintų riziką, ar nežinai kodėl įtikėję, jog jiems nieko nenutiks? Nieko panašaus! Moksliniais tyrimais nustatyta, kad paaugliai itin gerai moka įvertinti riziką, o prieš pasielgdami vienaip ar kitaip net 170 milisekundžių ilgiau svarsto visus „už“ ir „prieš“, nei suaugusieji. Ir netgi yra linkę pervertinti galimas grėsmes.

Mūsų kūnas gali kartais papasakoti apie mus žymiai daugiau nei kad mes patys norėtumėm. Kūno kalba gali išduoti mūsų pašnekovui tai, apie ką mes galvojame ir ko mes bijome. Yra žmonių, ypač dirbančių personalo atrankoje, kurie puikiai skaito kūno kalbos reikšmes. Šie žmonės puikiai suvokia, apie ką signalizuoja viena ar kita poza, ar žmogus tinka į vienas ar kitas pareigas.   Kartais mes jaučiamės nekaip tam tikrose situacijose.