Pasaulinius populiarumo rekordus gerinantis leidyklos „Alma littera“ išleistas E. L. James romanas „50 pilkų atspalvių“ į viešumą iškėlė temą, apie kurią Lietuvoje kalbama tik puse lūpų – erotinės šiuolaikinės moters fantazijos. Greičiausiai parduodama knyga tapusio ir moterų pornografija praminto romano turinys paprastas – 27 metų milijardierius Kristianas Grėjus nekaltą koledžo merginą, 21-erių Anastasiją, atveda į sadizmo, mazochizmo žaidimų pasaulį, kurio palikti ji nelabai ir nori. Moterų psichologiją narpliojančių specialistų teigimu, dailiajai lyčiai erotinės fantazijos padeda nuspalvinti miegamojo patirtis ir išsilaisvinti nuo modernią moterį kaustančio kasdienio streso.
Pamela Anderson ir nedori nuotykiai lifte
Su statistika nepasiginčysi – apie 90 proc. abiejų lyčių atstovų vaizduotėje linkę pasiduoti erotinėms fantazijoms. Tačiau, psichologų teigimu, moterų svajos nuo vyrų skiriasi. Vienintelis Pasaulio seksualinės sveikatos asociacijos atstovas Lietuvoje, psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pastebi, kad, nors fantazijų raida priklauso nuo socialinių ir kultūrinių faktorių, moterys nori lengvai ranka pasiekiamų dalykų. „Lietuvos moterų fantazijos – realistiškesnės, lengviau ir paprasčiau įgyvendinamos. Dažniausia fantazija – sudalyvauti grupiniame akte su dviem vyrais, iš kurių arba vienas yra esamas širdies draugas, o kitas nepažįstamasis, arba du nepažįstamieji“, – ilgamečių konsultacijų patirtimis dalijasi pcihologas-psichoterapeutas A. Kaluginas.
Jo teigimu, moterų fantazijos turi ir mazochistinių gaidelių – brutalaus vyro, skausmo ar psichologinio pažeminimo noro. „Vyrai svajoja apie mažiau tikėtinus scenarijus – kad ir apie santykius su nepasiekiamomis moterimis, tokiomis kaip Pamela Anderson, kino, televizijos žvaigždėmis“, – nusijuokia A. Kaluginas.
Psichoterapeuto Olego Lapino manymu, tai, kad moterys ir vyrai svajose geidžia skirtingų vaizdinių, yra normalus reiškinys. „Pastarųjų metų statistinės apklausos rodo, kad kiek dažniau moteris fantazijose jaudina netikėta aplinka – liftas, persirengimo kabina. Vyrus svajose vilioja fizinis kontaktas“, – pasakoja psichoterapeutas ir drauge pateikia lytims būdingo elgesio skirtumus iliustruojantį pavyzdį. „Studentų grupei buvo pasiūlyta suvilioti studentes iš kito studentų miestelio. Merginų studenčių taip pat buvo prašoma vaikinams pasiūlyti vienos nakties nuotykį. Vaikinai į merginų eksperimentą sureaguoja teigiamai, o beveik 100 proc. merginų avantiūros atsisako“, – pasakoja O. Lapinas.
„Brangusis, pakalbėkime apie… seksą“
Seksualinės fantazijos, anot psichologų, yra sveikas ir netgi reikalingas santykių atributas, galintis padėti ne tik patirti didesnį malonumą lovoje, bet ir įgyvendinti tokius dalykus, nuo kurių realybėje rausta skruostai ir drėksta delnai. Tačiau erotinių fantazijų teikiamai naudai, deja, koją pakiša žemas lietuvaičių seksaulinės kultūros lygis.
Andrius Kaluginas įsitikinęs, kad siekiant poroje išlaikyti seksualinę gerovę, apie fantazijas kalbėtis būtina. Tačiau jo darbinė praktika rodo ką kita – beveik 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų jomis dalintis nelinkę. Psichologas-psichoterapeutas skeptiškai vertina tai, kad dažna fantazija taip ir lieka neįgyvendinta. „Moterys, ypač jau turinčios pastovų partnerį ar sutuoktinį, labai retai savo erotinėmis svajomis pasidalina net su mylimuoju. Manoma, kad net artimiausiam žmogui išpasakoti širdies kerteles yra gėdinga.
Tačiau jei fantazija yra morališkai ir psichologiškai priimtina, kodėl sakyti „ne“? – stebisi A. Kaluginas. Psichologo svarstymu, jei Lietuvos seksualinė kultūra būtų aukštesnė, fantazijos nebebūtų siejamos su ištvirkavimu ar kažkuo gėdingu. Svarbiausia – partnerio fantazijų nepriimti asmeniškai. Psichologų teigimu, statistinio lietuvio reakcija į draugės fantaziją apie seksą trise baigtųsi vienu scenarijumi – jis įsižeistų, o draugę palaikytų pasileidusia ir net norinčia tapti neištikima – esą moteriai nepakanka savo vyro.
Be to, vis dar yra gajus stereotipas, kad vyrams leidžiama platesnė lytinė įvairovė, o moteris esą turi būti drovesnė, dorovingesnė. Tačiau tarp fantazijų ir realybės – didelis neatitikimas, kurį ne kiekvienas nori ir gali įveikti. Psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas pats vartė daugybę karštų diskusijų tarp kritikų, skaitytojų, psichologų ir seksologų sukėlusį leidyklos „Alma littera“ išleistą erotinį romaną „50 pilkų atspalvių“. Jo manymu, tokių knygų skaitymas drauge – pirmas žingsnis į tabu laužymą. „Galima vienas kitam skaityti erotinio pobūdžio knygas, kartu žiūrėti pornografinius filmus – juk poroje neturi būti tabu. Jei santykius norime išlaikyti kuo ilgiau, jei partneris mums brangus – nereikia eiti į kairę ar į dešinę – partneris šalia. Reikia tiesiog būti atviriems ir tikėtis (bei duoti) supratimo išsakant giliausias fantazijas“, – užbaigia A. Kaluginas.
Pasaulis atsigręžė į moterų norus
Psichoterapeutas O. Lapinas primena, kad šiandieninė visuomenė dar nepasiekė liberaliosios Europos lygio, kai apie viską kalbėti yra priimtina ir net skatintina, tačiau Lietuva jau nuėjo ilgą kelią.
„Dar XIX a. moterų seksualumas buvo laikomas priimančiu – esą vyras dovanoja moteriai meilę, o kas vyksta lovoje – tarsi neegzistuoja. Viešąja prasme tai buvo tabu. Moteriai užsiminus šia tema, ji būtų buvusi apšaukta nepadoria. Vyrų fantazijos galėjo realizuotis vyrų draugijose, vyriškuose klubuose ar net vyriškoje literatūroje“, – pasakoja O. Lapinas. Psichoterapeuto teigimu, tik XX a. vystantis feminizmui, moterų seksualumas užkariavo lygiateisę vietą. „Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje, t.y. jau mūsų senelių laikais, moterys galėjo prabilti, jog sekso nori ne tik dėl giminės pratęsimo. Žinoma, tam atsirado ir priemonių – įteisintos piliulės nuo pastojimo. Prabilta ir apie moterų orgazmą – net vykdavo moterų demonstracijos, kur šios skelbdavo taip pat turinčios teisę į malonumą“, – su seksualinės revoliucijos pamatais supažindino O. Lapinas.