Apklausus per 200 žmonių nuo 22 iki 32 metų paaiškėjo, kad artimus intymius santykius su nuolatiniu partneriu turi 82 proc. iš darnių šeimų kilusių atžalų, 62 proc. tėvo netekusių našlaičių ir tik 60 proc. iš išsiskyrusių šeimų kilusių žmonių.
Apklausoje dalyvavę našlaičiai bei išsiskyrusių šeimų vaikai tėvo buvo netekę vaikystėje, būdami 6–12 metų.
Be abejo, mokslininkai pastebėjo, kad intymiems suaugusio žmogaus santykiams reikšmės turi ne tik tėvo buvimo ar nebuvimo faktas, bet ir santykių su tėvu pobūdis. Jei su tėvu vaikystėje bendrauta artimai ir šiltai, suaugusio vaiko intymiam gyvenimui tai – didelis pliusas.
Kalbėdami apie vaikų, kurių tėvas miręs, ir vaikų, kurių tėvai išsiskyrė, skirtumus mokslininkai pastebi, kad našlaičiai labiau linkę tėvą idealizuoti ir gerbti, o antrosios grupės žmonių jausmai dažnai būna prieštaringi, neretai kupini pykčio ir pagiežos tėvui.
41 proc. žmonių, iš kurių gyvenimo vaikystėje vienaip ar kitaip buvo pasitraukęs tėvas, teigė nenorintys pradėti rimtų santykių su partneriu, nes vis dar jaučia baimę netekti artimo žmogaus ar būti palikti.
