propaganda

Nuo ketvirtadienio į Vilniaus kiemus, kiemelius, aikštes ir skverus, visus vilniečius ir sostinės svečius sukvies jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų. Šių metų festivalio programoje - beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma.

Kai pigiuose ar senuose fantastiniuose kino filmuose tragiškai atrodo specialūs efektai, tai netgi turi kažkiek savotiško žavesio, tačiau kai valstybė, pretenduojanti į didžiausios pasaulio galios statusą, nesugeba įtikinimai sumontuoti nuotraukos 2012 metais, tai yra juokinga ir apgailėtina. Internete paplito nuotrauka, kurią paviešino Kinijos valdžia.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

Su kolegomis diskutavome, kaip atsikratyti kasdien pašto dėžutėse randamo reklaminio šlamšto. Prastai dega, keptuvėms ar langams valyti netinka – popierius slidus, gal radus perdėti į pašto dėžutę kaimynui arba apskritai užklijuoti dėžutės angą.

Didžiausiu pasaulyje tituluojamas trumpų filmų festivalis „Future Shorts“  toliau imasi Lietuvos publikos simpatijų užkariavimo. Prieš kelis mėnesius sėkmingai startavęs renginys šį kart grįžta su 2012 pavasario sezono programa, kuri bus pristatyta  balandžio 28 dieną Vilniaus klube „Propaganda“. „Daug kas Lietuvoje dar nežino, kas yra „Future Shorts“. Tai verta pamatyti. Šis renginys pasaulyje turi vardą ir vyksta daugiau nei 50 šalių.

Paprastam rusui jokios imperinės ambicijos nerūpi, o valdantis Vladimiro Putino klanas seniai įgriso. Taip teigia karo žurnalistas Arkadijus Babčenko. – Ar pastarieji prezidento rinkimai reiškia kokį nors posūkį valstybės gyvenime arba naujas tendencijas visuomenėje? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Babčenkos. – Valstybėje nepasikeitė niekas, nes įvyko tai, kas buvo suplanuota, numatyta ir nieko nenustebino. V. Putinas pasikeitė vietomis su Dmitrijumi Medvedevu ir netgi tai buvo formalumas.

Konservatorių lyderiai demokratijos suteiktas referendumų iniciatyvas prilygina grėsmėms nacionaliniam saugumui. Premjeras Andrius Kubilius neseniai užtikrino, kad jau birželį Seimą pasieks koncesijos sutartis su Japonijos „Hitachi“ kompanija dėl Visagino AE statybos. Projektui nepritariantys visuomenininkai siekia pirmiausia atsiklausti tautos, ar ji pritaria atominių elektrinių statyboms Lietuvoje.

1945 metų sausio 5 dieną, kai Vermachtas vis dar desperatiškai bandė atlaikyti sąjungininkų kariuomenių puolimus iš Rytų ir Vakarų, link Linco miesto Austrijoje riedėjo traukinys, gabenęs paštą. Staiga virš traukinio pradėjo skraidžioti sąjungininkų naikintuvai – traukinys buvo nuverstas nuo bėgių, o jo krovinys – daugybė laiškų – išmėtyti po visą aplinkinę vietovę. Tuomet pasirodė antra sąjungininkų lėktuvų banga.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad dabartinę Vladimiro Putino priešrinkiminę kampaniją teko skubiai keisti. Eksperto manymu, V. Putino pasisakymai apie bandymus jį nužudyti labiau primena pasaką apie Jonuką melagiuką.

Tamsiosios interneto jėgos nuolat bando formuoti lietuvių nuomonę tam tikrais klausimais. Pateikiame kariuomenės pavyzdį. Ne paslaptis, kad dauguma komentarų šalies naujienų portaluose minties grynuoliais nežiba. Ko tik ten nerasime: keiksmų, pašaipų, apkalbų, gandų ir tik krislą pagyrų. Dažnam komentuotojui erdvė po straipsniu – vieta nebaudžiamam išsilieti. Tačiau yra ir kita komentuotojų grupė, kuri savo komentarais siekia tikslingai formuoti nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Nėra didesnių abejonių, kad Lietuva yra informacinio karo lauke. Šiai karo lauko situacijai – jos analizei ir konstatavimui – buvo skirta pirmoji straipsnio dalis. Tačiau po konstatavimo kyla klausimas: „Ką daryti?“ Klausimas, be jokių abejonių, vertas ne vieno žmogaus, o visos ekspertų grupės (think-tank) apmąstymo. Tačiau tam tikras gynybinės strategijos gaires galima būtų pateikti jau dabar.

Kremlių remiantis politinis jaunimo judėjimas „Naši“ kaltinamas sumokėjęs šimtus tūkstančių litų Rusijos žurnalistams, kad šie gerintų Vladimiro Putino įvaizdį ir juodintų už demokratiją kovojančius aktyvistus, rašo „telegraph.co.uk“. Programišių grupuotė „Anonymous“ įsilaužė į elektroninius paštus ir paviešino „Naši“ lyderių laiškus, kuriuose rašoma apie planus „nupirkti“ teigiamus straipsnius apie Rusijos ministrą pirmininką.

„YouTube“ puslapio administracija pašalino filmuką pavadinimu „Rusija be Putino? Welcome to Hell!“ („Sveiki atvykę į pragarą!“), kurį per keturias dienas peržiūrėjo 550 tūkstančių žmonių. Filmuke pasakojama, kas bus su Rusija, jeigu jos gyventojai kovo 4 dieną neišrinks Vladimiro Putino prezidentu, praneša „Newsru“. Pasak „YouTube“ administracijos, filmukas turėjo „šokiruojantį ir nešvankų“ turinį, nors jame nebuvo nei kraujo, nei erotikos.

Gvantanamo kalėjime Kuboje rasta teroristų tinklo „Al Qaeda“ propagandinės medžiagos, praneša agentūra AFP. Pasak karinio prokuroro pavaduotojos Andrėjos Lokhart (Andrea Lockhart), tai yra „Inspire“ žurnalas, kuriame, be kita ko, skelbiamas straipsnis, kaip pasigaminti bombą. Kokiomis aplinkybėmis žurnalas buvo rastas, pareigūnė neatskleidė. Nuo gruodžio 27-osios Gvantaname galioja sugriežtinta kalinių gaunamų laiškų kontrolė. Gvantaname šiuo metu kalinamas 171 terorizmu įtariamas asmuo.

Pasak pagrindinio Šiaurės Korėjos laikraščio, Kim Jong Ilo įpėdinis Kim Jong Unas yra išties gabus ir išskirtinis vadovas. Propagandiniame leidinyje teigiama, kad naujasis Korėjos lyderis išmoko vairuoti dar būdamas trejų metų amžiaus. Na o sulaukęs aštuonerių metų, Kim Jong Unas jau mokėjo užtikrintai valdyti automobilį, važiuodamas žvyrkeliu 121 kilometro per valandą greičiu. Be šių įspūdingų talentų Kim Jong Ilo įpėdinis puikiai moka keturias užsienio kalbas, o šiuo metu mokosi dar trijų.

Panašu, kad naujasis Šiaurės Korėjos lyderis galėjo pasisamdyti Rusijos premjero viešųjų ryšių specialistą. Per šalies televiziją parodyti Kim Jong Uno vaizdai yra stebėtinai panašūs į kai kuriuos V. Putino propagandinius filmukus. Panašumai Kai Putinas nori visai Rusijai parodyti savo charakterio bruožus, jis mėgsta užšokti ant arklio, medžioti, nardyti ir rasti senovines amforas, sportuoti su specialiosiomis pajėgomis ar ledo ritulininkais.

Pirmą kartą nuvykęs į Šiaurės Korėją 1989 metais buvau įkyrus ir belsdavausi į bet kurį pasitaikiusį namą. Norėjau pamatyti, kaip iš tikrųjų gyvena eiliniai korėjiečiai. Jie buvo nustebę, bet svetingi. Labiausiai mane nustebino, kad kiekvienuose namuose ant sienos kabėjo garsiakalbis be įjungimo ar išjungimo mygtuko, per kurį kas rytą namus žadino propaganda („Žaisdamas golfą draugas Kim Jong Ilas vienu smūgiu pataikė į penkias duobutes!“). Ir taip trimitavo visą dieną.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Religijos išpažinimo laisvė – pažeidinėjama. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujanti Lietuva atsigręžė į primirštas žmogaus teisių pažeidinėjimo sritits. Aptariamos krikščionių, žydų, musulmonų ir apskritai religiją išpažįstančių žmonių problemos. Pati Lietuva kol kas atrodo neblogai, nes išnaudoja seną kapitalą, – mano Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės vadovas Mahiras Gamzajevas.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones.Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Spalio 14 dieną menų laboratorija – klubas „Propaganda“ kviečia visus į „Future Generation“, kuriame vyks neeilinis drum and bass ir dubstep muzikos vakarėlis. Sostinę aplankys vienas iš „Bad Company Uk“ narių Jason Maldini. Dubstepo salėje pagrindinis svečias iš kaimyninės Lenkijos Paszczak. Jūsų laukia du muzikos stiliai atskirose salėse su kvapą gniaužiančiais dydžėjų pasirodymais.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Al Jazeera paskelbė sensacingą informaciją, įrodančią, kad aukšto rango JAV pareigūnai rėmė Muammarą Gaddafį jam bandant išsilaikyti valdžioje. Al Jazeera žurnalistas Jamalis Elshayyalas, gavęs prieigą prie sugriautos Libijos žvalgybos būstynės rado milžinišką skaičių slaptų dokumentų, tarp kurių yra failai, įrodantys apie aukšto rango JAV pareigūnų pagalbą M.Gaddafiui, prasidėjus sukilimui Libijoje.

Tautos ateities forumas įgyvendina šaliai ir mums kiekvienam svarbias inciatyvas, kurios kelia visuomenei nemažai klausimų. Mes, skelbdami „Lietuvos vienybės deklaraciją”, sąmoningai paskelbėme ir „Tautos naikinimo pasmerkimo aktą”. Pertvarkyti šią antihumanišką, supuvusią sistemą galima tik apsivalius. TAF Valdyba ir kolektyvas ilgai rengė šiuos dokumentus – tai yra kolektyvinio sutarimo rezultatas. Suprantama, mažai kas įsiskaito ir diskutuoja iš esmės apie Vienybės deklaraciją.

Žiūrint į istorinę perspektyvą lengva pastebėti, kad aktyviau apie informacinius karus pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Sunkiau pasakyti, kada informaciniai karai tapo akivaizdžia realybe, tačiau šiandien, ko gero, nėra pagrindo kvestionuoti informacinės agresijos realumo.

Baltarusijos valstybinė televizija parodė laidą, kurioje buvo teigiama, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisakė dalyvauti 70-ųjų Didžiojo Tėvynės karo metinių minėjime Breste dėl to, kad jam būtų „gėda žiūrėti į akis“ Rusijos veteranams. Baltarusija – atakuoja, o Rusija – ignoruoja? Laidoje buvo pabrėžiama, kad Rusijoje veteranai gyvena skurde, o kareivių kapų niekas neprižiūri. Politologai įsitikinę, kad ši laida buvo politiškai užsakyta.

Neretai net gerai informuoti ir reikalo esmę išmanantys žmonės, kalbėdami ta pačia tema, prieina visai skirtingų išvadų. Tai gali būti nevienodos asmeninės gyvenimiškos patirties, skirtingo išsilavinimo arba net fizinio nuovargio pasekmė.

Kas ten kalba apie kažkokią krizę Baltarusijoje? Valiutos keityklų šturmus, tuščias parduotuves, šuoliuojančias kainas, užsidarinėjančias gamyklas, tapetais virstančius pinigus? Tik blogi, pavydūs žmonės, nežiūrintys nacionalinės Baltarusijos TV.  O ji viską paaiškina, išaiškina ir nuaiškina taip, kad paprasti žmonės suprastų pagrindinį  dalyką: „Batka" viskuo pasirūpins. Net ir krize, kurios TV tikrovėje nėra.

„Lietuvoje apsilankę Kinijos „tibetologai“ tiesiog varė šios komunistų partijos propagandą ir melavo apie okupuotą Tibetą“, – mano Tibeto laisvės judėjimo grupės narė Rūta Norkutė. Komentuodama neseniai Lietuvoje viešėjusių Kinijos „tibetologų“ teiginį, kad Tibeto nepriklausomybė niekada neegzistavo, o kinai niekad nesakytų, kad Lietuvos lenkai arba rusai nėra Lietuvos gyventojai, R. Norkutė sakė, jog taip mėginama klaidinti visuomenę.

Lietuvos rusų sąjunga (LRS), negavusi Seimo pritarimo versti balsavimo biuletenius į tautinių mažumų kalbas, jų vertimą inicijavo pati. Šią savaitę balsavimo biuleteniai rusų kalba platinami Vilniuje. „Vilniuje gyvena apie 12 proc. rusų tautybės žmonių, o net apie 30 proc. Vilniaus regiono gyventojų sudaro rusakalbiai. Manome, kad čia gyvenantiems tautinių mažumų atstovams, kurie yra teisėti Lietuvos piliečiai, turi būti sudarytos galimybės deramai išreikšti savo valią rinkimuose.

Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai? Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairie...

Pirmoje dalyje kalbėjau apie populizmo apibrėžimą ir skirtingus populizmo tipus, kaip agrarinis ir ekonominis. Šioje dalyje labiau norėčiau koncentruotis į politinį populizmą, konkrečiai į jo suklestėjimą postsovietinėje erdvėje, pavyzdžiu pateikiant Lietuvą, kuris mūsų šalyje yra labiausiai paplitęs ir geriausiai matomas.

Draugiškos šalies profesionali žiniasklaida apsidirbo. Labai jau nevalyva ir neprofesionaliai sukurpta propaganda – nepalaikant net šlovingojo sovietinio agitpropo standartų, kažkada įvestų programos „Vremia“. Kažkodėl dabar – 2010 spalio 12 dieną – kolegos ištraukė tai, ką filmavo prieš kelis mėnesius. Pranešama „naujiena“, kad sovietinis frontininkas gavo septynis metus kalėjimo, kurią Lietuvoje visi žinojo dar birželio mėnesį, kai įvyko teismas.

CNN žurnalistė Alina Cho apsilankė Šiaurės Korėjoje. Ji stebėjo puošnią šventę ir analizavo propagandos įtaką šioje šalyje. Balsas.lt pateikia jums įdomiausias jos reportažo ištraukas ir reporterės nufilmuotą medžiagą. Komunistinę Šiaurės Korėją užvaldo naujausios vakarietiško stiliaus atrakcijos. Šalyje įrengtas didelis pramogų parkas su atrakcionais. Pažvelgus į maisto skyrių, galime pasijausti kaip Vakarietiškos maisto kultūros parodoje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos parlamento narys Voldemaras Tomaševskis nuolat kelia klausimą apie neva egzistuojančią tautinių mažumų diskriminaciją Lietuvoje. Vilniaus krašto lietuviška Vieriškių mokykla apkaltino pačią LLRA, du dešimtmečius šeimininkaujančią regione, persekiojant lietuvius. Ją jau kurį laiką remia Rusijos ambasada.

Žinai, kodėl varpas garsiai skamba? Nes vidus tuščias. Ignacas Krasickis. Žmogus, stebintis nuomonės formavimo procesą dabartinėje Lietuvoje, negali nematyti, kad vis  didėja pasauliui skleidžiamos neigiamos informacijos apimtis lenkakalbės žiniasklaidos priemonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.

Propaganda – žinios perdavimo būdas, kai norima paveikti žmonių nuomonę ir/ar elgseną. Vietoj bešališko informacijos pateikimo, propaganda dažnai yra tyčiniai klaidinanti, vedanti į logiškai klaidingas išvadas. Čia pateikiamos vienos reyškesnių propagandos pavyzdžių, sukurtų amerikiečių, sovietų, nacių ir kitų.

Kai Vakaruose kalasi neotradicionalizmo gaidelės, Lietuvos XIX a. politinės nuotaikos kartais pasirodo savalaikės. Mes gi pasiliekame prie konservatyvių savo tėvų vertybių: sekso, dekadanso ir maišto. Tokia mūsų politika. Pasaulyje ieškosime anti-establišmento ir ne-konformizmo, sieksime Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Kviečiame prisijungti ir atsiųsti mums savo neoficialios arba neegzistuojančios politinės partijos propagandinį klipą.

„Vakarų ekspresą“ pervažiavo rusų propagandos volas, Julius Veselka liudija, kad „Rusijos reikia labiau bijoti nei Al Qaeda“, o Vytautas Landsbergis beda pirštu į Rusiją teigdamas, kad mūsų politinė nepriklausomybė – formali.

Neseniai vienas Rusijos kanalas savo analitinėje programoje Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį švęsiančią Lietuvą nupiešė tokią: skurstanti, norinti išsivaduoti iš Europos Sąjungos (ES), negerbianti pergalės prieš hitlerinę Vokietiją, nes tą dieną planuojamos homoseksualų eitynės Vilniuje. Čia - tik lapeliai tos visos propagandinės puokštės, kurią grįžę iš Vilniaus sukomponavo kanalo "TV centras" programos "Post Scriptum" žurnalistai.

Pasibaisėtinas įžeidimas. Šokiruojantis nemokšiškumas. Vulgari propaganda. Tai tėra tik keli iš epitetų, kurie naudojami apibūdinti vaizdo klipą, kuris per Gruzijos televiziją „Sakartvelo TV“, siejamą su Gynybos ministerija, buvo rodomas likus kelioms savaitėms iki Gruzijos karo su Rusija. Minėtame klipe buvo cituojamas ne kas kitas, o nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris.

Lapkričio 26 d. startuoja jau keturioliktas šiuolaikinio meno festivalis „Virus‘14“. Festivalio renginius Šiaulių dailės galerijoje lapkričio 26 d. 12 val. pradės filosofų, menotyrininkų, antropologų diskusija apie ekologines problemas. Šį kartą bus diskutuojama ne apie globalų atšilimą, bet apie vizualinį, informacinį pasaulio užterštumą, apie medijų kamščius mūsų sąmonėje, apie estezio ekologijos būtinybę. Festivalio atidarymo metu, lapkričio 26 d. 17 val.

Dėl to, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuva ritosi žemyn ir gali dar ristis, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos balsuotojai neturės didesnio pasirinkimo, negu turėjo 2004 metais rinkdami už poros mėnesių kadenciją baigsiantį dabartinį Seimą, ir kad kartu su Seimo rinkimais vyksiantis patariamasis referendumas Ignalinos branduolinės elektros gamyklos darbo pratęsimui yra tik rinkėjų kvailinimas, mini Prezidento Valdo Adamkaus teiginius „Vilniaus dienoje“ (2008-09-10) šio laikraš...