Įveikiau! Nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaičiau Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalgą. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių ją skaitė. Įtariu, nedaug, todėl pasakysiu pagrindinį apžvalgos akcentą – Lietuvos priešai nemiega. Per visuomenines ir politines organizacijas jie finansuoja veikas, nukreiptas prieš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektus. Manau, net neverta sakyti iš kurios rytų kaimynės šios veikos finansuojamos, nes to nepaminėjo ir VSD.
Prisipažinsiu, šioje negatyvių žinių blaškomoje Lietuvoje beskaitydamas VSD dokumentą, atradau krislelį laimės. To džiaugsmo, kad VSD pagaliau prabilo žmonėms. Tačiau kuo toliau skaičiau, tuo labiau akyse telkėsi ašaros. Viskas, ką radau šioje VSD apžvalgoje – tarnybos simbolikos (vėliavos ir herbo) aprašymai, kelių nuotraukų atspausdinimas (absoliučiai iškrentančių iš konteksto), įstatymų perrašymas ir dešimčių abstrakčių teiginių kratinys. Visa tai tilpo į 36 puslapius. Tenesupyksta bendravardis Gediminas Grina (VSD generalinis direktorius), bet prieš teikiant visuomenei tokias apžvalgas, saugumiečiams, rengusiems šį dokumentą, vertėtų iš pradžių pasiskaityti knygelių apie propagandą. Ne brolių Grimų pasakų (beje, parašyta teisingai – Grimų, o ne brolių Grinų), o realių ir išties naudingų knygų. Tam, manau, pradžiai tiktų 1928 m. išleista Edward Bernays knygelė – „Propaganda“. Jos net nebūtina pirkti. Galima parsisiųsti nemokamai internetu, nes ji viešai prieinama.
Tačiau prieš pateikiant konkretesnes įžvalgas dėl VSD apžvalgos, dar norėčiau VSD vadovo paklausti (ir tikiu, kad nemiegantys jo agentai šią žinią perduos) – kokio velnio gerbiamas VSD generalini direktoriau apžvalgą pateikėte visuomenei tuo metu, kai Seime prasidėjo net ne kelių milijardų, o kelių dešimčių milijardų litų vertės mūšis dėl energetinių projektų? Nejaugi VSD dirba tokie buki ekspertai ir analitikai, kad jie negalėjo numatyti, jog šio „sutapimo“ visuomenė nepastebės? Kas jums trukdė, ponas direktoriau, kasmetinę apžvalgą pateikti, pavyzdžiui, spalio 27 dieną, kai jūs pats įžanginiame žodyje teigiate, jog tą dieną Lietuvos žvalgybos bendruomenė švenčia savo profesinę šventę. Na gerai, ne tą dieną, kai švenčiate, bet bent jau jos išvakarėse skelbkite savo ataskaitas. Tuomet niekas neprikibtų, kad štai VSD ir vėl daro įtaką politinėje arenoje, tik sustiprinę įtarimus, jog VSD tėra kažkieno įrankis toje kovoje dėl milijardų. Nejaugi manote, kad dėl tokio sutapimo VSD reputacija pagerės? Nejaugi manote, kad niekas neprisimena, kaip dar šiemet prieš svarstant Gamtinių dujų įstatymo projektą, VSD išmetė pažymėlę apie energetines grėsmes?
Tokiu atveju, ponas direktoriau, VSD nelieka nieko kito, kaip kitą kasmetinę ataskaitą skelbti 2013 m. birželio 6 d. Tai yra tą dieną, kai ji pasirodė šiemet. Priešingu atveju, ponas direktoriau, būsite „skalbiamas“ (įskaitant ir VSD) dar ne vienerius metus. Bet jei VSD vykdė politinį užsakymą, tuomet belieka pakelti rankas ir nesikabinėti, nes pataikyta į dešimtuką.
Kaip bebūtų, vis tiek rekomenduoju agentams įnikti į E. Bernays mintis, kuriomis šis žmogus daug prisidėjo prie to, kad 1922 m. liepą JAV senatas pripažino tuomet silpnos Lietuvos valstybingumą. Aišku, E. Bernays tai darė ne už gražias, o juo labiau ne už geras akis (kuriomis, vienbalsiai Seimui pritarus G. Grinos kandidatūrai, taip žavėjosi parlamentaras Žilvinas Šilgalis). Tuomet Lietuvai jo paslaugos kainavo 23 tūkst. JAV dolerių. Deja, geros ir gražios VSD vadovo akys vargu ar padės vertinant VSD veiklą. Nepadės ir dabar, kai VSD, panašu, vėl žaidžia neaiškius žaidimus. Panašius į tą brolių Grimų pasaką apie Jonuką ir Grytutę, kai antrą kartą į mišką nuvežti vaikučiai kelią nubarstė duonos trupinėliais ir tuos trupinėlius sulesė paukščiai. Lygiai taip pat VSD kaip tuos trupinėlius barsto savo reputaciją kas kartą, kai kišasi į politinius žaidimus. Galbūt G. Grina ir nebijo akistatos su ragana, bet turėtų atsiminti, kad ne visos pasakos baigiasi laimingai. Politiniais lavonais dažnai tampa ne vien politikai. Buvę VSD vadovai KGB rezervistas Arvydas Pocius ir dešiniuoju pusrutuliu mastęs Povilas Malakauskas jau seniai užkasti tose politinėse kapinaitėse.
Kur žvelgė tos „geros akys“, kai 2010 metų gegužę-spalį Seime veikė komisija, tyrusi neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos tyrimams. Juk tuomet G. Grina jau vadovavo VSD. Komisijos darbą faktiškai sabotavo Seimo valdantieji. O gal G. Grina tiesiog nenorėjo nieko pamatyti ir užsimerkė.
Visa tai faktai, o ne tuščiažodžiavimas, nors pastarojo apstu VSD šiųmetėje ataskaitoje. Tarkime, ką jums sako teiginys: „2011 m VSD toliau aiškinosi ir siekė neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui ir interesams“. Neabejoju, kad „toliau aiškinsis“ ir 2012, ir 2013, ir 2033 metais, bet kas iš to!? Lietuvai kur kas svarbiau žinoti, ar neutralizavo. Jei taip, tai kokia apimtimi, nes Tautai gyvybiškai svarbu žinoti, ar ją apgynė. Bet kuo skaitai toliau, tuo labiau abejoji, ar pati VSD rašė savo ataskaitą, ar ji buvo „nuleista“ iš Seimo valdančiųjų (mat, ciuoju, „VSD vykdo Vyriausybės sprendimus ir Ministro Pirmininko pavedimus bei pagal poreikį teikia informaciją Vyriausybei ir jos nariams“) .
Apžvalgoje teigiama, kad „Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus“. Pasak VSD, „prieš šalyje vykdomus strateginius energetikos projektus nukreipta informacija buvo skelbiama užsienio ir Lietuvoje leidžiamose žiniasklaidos priemonėse“, o „informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai“.
Jei su gamtinių dujų problematika galima būtų sutikti, tai, ponas G. Grina, nuo kada Visagino AE projekto nerealizavimas kelia ypatingą grėsmę Lietuvai? Nuo kada tie 65 proc. Lietuvos gyventojų (remiantis „Vilmorus“ apklausa), nepritariančių Visagino AE statyboms, netiesiogiai tapo šalies priešais ir išdavikais?
Jei jau VSD aiškina, kaip uoliai dirba, tuomet vertėtų ne daugžodžiauti, o viešai paskelbti, kas, už ką, kiek ir kam sumokėjo, kurie judėjimai yra lojalūs Lietuvos valstybei, o kurie nelojalūs. Savo didvyrius Lietuva žino, o štai išdavikų vardų ir pavardžių VSD kažkodėl neskelbia. Galiausiai, kokiais kriterijais VSD matuoja lojalumą ir panašiai.
Galbūt kai kuriems skaitytojams susidarys įspūdis, jog skyriau pernelyg daug vietos VSD kritikai užuot ją gyręs. Deja, čia nieko padaryti negaliu. Žiniasklaida visuomet buvo opozicijoje valdžiai, kas joje besedėtų. Pagaliau, rašymas – tai viskas, ką moku.
