gediminas grina

Plaktuku mėsai mušti Vilniuje sudaužytas Rusijos opozicijos veikėjas Leonidas Volkovas įsitikinęs, kad jo užpuolimas yra Rusijos slaptųjų tarnybų darbas. „Taip, žinoma“, – į klausimą, ar už to slypi Rusijos slaptosios tarnybos portalui tv3.lt sakė L. Volkovas.  „Bet atsiprašau, aš dar nekomentuoju. Aš dabar dirbu su policija, dabar tam ne laikas“, – atsiprašė L. Volkovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui pripažinus, kad jo prašymu departamentas tikrino jo draugo merginą, visuomenėje kilo sumišimas – ar patikrintas gali būti bet kuris iš mūsų? Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad departamentas privalo tikrinti bet kokį asmenį, jei apie jį buvo gauta atitinkamos informacijos.

Valstybės saugumo departamento Pranešėjo skandalas keliasi į Seimą. Užgesusi prieš keletą metų istorija vėl įsiliepsnojo valdantiesiems reikalaujant atskiro tyrimo dėl prieštaringai vertinamoje knygoje buvusio saugumiečio ir žurnalistų dėstomų įvykių versijų. Tiesa, dėl pačio saugumo departamento veiklos, konservatoriai įvardija tik vieną naują aplinkybę, bet kur kas daugiau klausimų kelia dėl Gitano Nausėdos rinkiminės kampanijos.

Krašto apsaugos ministro žmonai Linai Anušauskienei glamūrinėje laidoje prabilus apie tai, kad jos sutuoktinis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė apskundė ministrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Parlamentarės požiūriu, gali būti, kad ministras žmonai atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Teisėsauga trečiadienį pareiškė apie šiemet pradėtą tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtariamas ir šiuo metu sulaikytas buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis. Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina mano, kad vieno šnipo sulaikymas „absoliučiai nieko nereiškia“ kovoje su šnipinėjimu, o A. Paleckio ateitis – miglota. Įtarimai dėl galimo šnipinėjimo pareikšti neįvardytam asmenų tinklui, vienas jų – A. Paleckis.

Vos žiniasklaidoje pasklido atskleisti koncerno „MG Baltic“ kėslai ir ilgamečiai veiksmai darant įtaką Lietuvos politikams, valstybės institucijoms ir teisėsaugai, parlamentarai ėmė piktintis, kur visą tą laiką žiūrėjo informaciją turėjusi teisėsauga. Žvalgyba taip pat beda pirštu į teisėsaugą, bet ši turi paaiškinimą. VSD išplatino medžiagą, kurioje konstatuojama, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui.

Seimas ketvirtadienį rezoliucija pareiškė, kad Lietuva įsipareigoja „ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius“. Už tokią liberalo Gintaro Steponavičiaus kartu su grupe skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų inicijuotą rezoliuciją balsavo 26 Seimo nariai ir 9 susilaikė.

Politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras „Žinių radijui“ teigė, kad tautinių mažumų mokyklos yra kaip getai, kuriuose galime išauginti nelojalius Lietuvai žmones. „Jeigu mes turime atvirą, demokratišką sistemą, o ją norime likviduoti ir viską perkelti į getus, tai čia yra žingsnis išauginti nelojalius Lietuvai žmones“, - „Žinių radijui“ sakė politikos apžvalgininkas.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų. Pasak G.Grinos, tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu.

Šią savaitę atsargos karininkų įkurta Pulkininkų asociacija siūlo politikams nespekuliuoti šauktinių klausimu bei pratęsti šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir po penkerių metų. „Šauktinių klausimas valstybėje neturėtų būti krizių valdymo įrankis“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė naujai įkurtos Pulkininkų asociacijos vadovas Eugenijus Vosylius, pabrėždamas, kad šis klausimas turi būti svarstomas besilaikant nuoseklios pozicijos.

Rusijos sudarytame sąraše Europos Sąjungos (ES) politikų, kuriems draudžiama atvykti į šią šalį - septyni lietuviai, pranešama Suomijos visuomeninio radijo YLE interneto svetainėje.

Kadenciją baigęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina teigia, kad jam būdavo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, nors tuo metu jo vadovaujama institucija vykdydavo svarbius tyrimus. „Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, kai tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai.

Ketvirtadienį Seimas rinkosi svarstyti ar pritarti Gedimino Grinos atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulaukas posėdžio metu išsakė padėką Gediminui Grinai ir pareiškė, kad komitetas pritaria sprendimui atleisti Gediminą Griną iš VSD direktoriaus pareigų.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti dar vieną saugumo pulkininko Vytauto Pociūno našlės ginčą su Valstybės saugumo departamentu (VSD). Byla nagrinėjama dėl sprendimo, išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad bylos nagrinėjimą teismas atidėjo vasario 10 dienai ir įpareigojo pateikti jam VSD tarnybinio tyrimo komisijos tirtus duomenis.

Lietuvoje terorizmo grėsmė vertinama kaip žema, tačiau reikia neprarasti budrumo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime į plenarinį posėdį kviečia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną, kad jis pasiaiškintų dėl JAV Senato ataskaitoje minimo „violetinio“ Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė, kad G. Grinos atsakymų tikimasi šią savaitę – antradienį arba ketvirtadienį, kai numatyti Seimo posėdžiai.

 Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina sako, kad pastaruoju metu pastebėjo suaktyvėjusį užsienio valstybių veikimą Lietuvoje. Jis pasireiškia tuo, kad metamos papildomos pajėgos neigiamai viešajai informacijai rinkti ir skleisti žiniasklaidoje. „Čia yra sudėtinė dalis įvairaus pobūdžio karų. Asmenų psichologinis apdorojimas - tai irgi yra karo elementas. Tą reikia irgi suprasti“, - žurnalistams antradienį sakė G.Grina.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį uždarame posėdyje tęsia valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnybinėmis pareigomis kaltinamos buvusios prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės baudžiamąją bylą. Teismas posėdžio pradžioje paskelbė neskundžiamą nutartį, kad bylos posėdžiai, kuriuose bus apklausiamas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina, Prezidentūros darbuotojai, naujienų agentūros BNS vadovė ir darbuotojai, vyks už uždarų durų.

LRT.lt LRT tiesioginio eterio metu Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina teigė, jog „pats laikas solidžiai rūpintis naujo vadovo paieška.“ Žurnalisto paklaustas, kada galima sulaukti galutinio sprendimo, VSD vadovas teigė, jog „negali būti taip, kad departamentas liktų be vadovo.“ Tai, pasak G. Grinos, turi būti koordinuotas veiksmas. „Tai nėra mano asmeninis klausimas. Aš iš principo nebesvarstau šito klausimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės akivaizdi nesėkmė, kai ji, nepaisant vis mažiau rimtai bevertinamų sociologinių pletkų, išskirtinės padėties visuose debatuose ir kampanijos elementuose, nelaimėjo pirmajame rinkimų ture, yra įsimintina dar keliais aspektais. Pirmiausia, kitaip nei nuteikinėjo jos besąlygiškos pergalės reikalavę šalininkai, ypač konservatoriai, gatvėje nėra rusų tankų, bent aš jų nematau.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką atsako, jog jo vadovaujama įstaiga dirba pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo. Taip pat VSD vadovas sakė nesantis politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nesvarstysiantis atsistatydinimo dėl išsakytų priekaištų.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina informavo, kad kitą savaitę visuomenei bus pateikta vieša veiklos ataskaita, kurioje bus įvardinti konkretūs asmenys. „Taip. Šioje ataskaitoje bus tam tikrų konkretybių“, – paklaustas, ar bus galima išvysti pavardes tų, kurie kelia grėsmę Lietuvai, sakė G. Grina.

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė. VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja. „Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina. „Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų.

Antradienį į Seimą buvo iškviesti generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina. Jie turėjo atsakyti į praeitą savaitę parlamentarų jiems raštu pateiktus klausimus. D. Valys turėjo pasiteisinti, kodėl neišvyko į planuotą komandiruotę. Jo atsakymas buvo paprastas – atšaukus lėktuvo skrydį, kitų galimybių laiku nuvykti į renginį užsienyje neliko.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina patvirtino buvęs apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo. Trečiadienį žurnalistams Seime G.Grina taip pat sakė manantis, jog buvo apklausta ir daugiau VSD darbuotojų, nors tokių duomenų oficialiai sakė ir neturintis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina teigia nenorintis vertinti Seimo pirmininkės  „darbietės“ Loretos Graužinienės pareiškimo, kad VSD informacijos paviešinimo istorija – suplanuota akcija prieš Seimą, susijusi su rinkimais. „Sunku man vertinti Seimo pirmininkės pasakymus, politinių vertinimų nenorėčiau vertinti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė VSD vadovas. Jis pabrėžė rinkimų procesuose nedalyvaujantis.

Tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos atskleidimo vyksta intensyviai, tačiau įtariamųjų dar nėra, sako generalinis prokuroras Darius Valys. „Veikiama labai intensyviai, bet kalbėti apie įtarimus tikrai anksti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė D. Valys. Ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėto informacijos atskleidimo, žiniasklaidai paskelbus apie VSD perspėjimus dėl informacinių provokacijų, Generalinė prokuratūra pradėjo praėjusį ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos paviešinimo istorija – suplanuota akcija prieš Seimą, susijusi su rinkimais. „Aš tikrai galvoju, kad buvo suplanuotas veiksmas, susijęs su rinkimais. Tai yra išankstinis įspėjimas, galbūt kažko yra bijoma, gal kažkas gali būti dar atskleista ir paviešinta. Tai yra tarsi prevencinė priemonė – aš tai vertinu taip“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino ketvirtadienį perdavęs raštą valstybės vadovams apie galimas informacines provokacijas, tačiau paprašė prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos atskleidimo. VSD informuoja ketvirtadienį Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei ir Užsienio reikalų ministerijai perdavęs raštą, kuriame buvo pateikta informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo „IQ“ rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją „minkštąją galią“. „Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo "IQ" rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją "minkštąją galią". "Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina pasirašė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo stiprinama operatyvinę veiklą vykdančių subjektų kontrolė. Susitarimas pasirašytas atsižvelgiant ir į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto anksčiau išsakytą nuomonę dėl būtinybės toliau stiprinti žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą vykdant operatyvinę veiklą.

Įveikiau! Nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaičiau Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalgą. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių ją skaitė. Įtariu, nedaug, todėl pasakysiu pagrindinį apžvalgos akcentą – Lietuvos priešai nemiega. Per visuomenines ir politines organizacijas jie finansuoja veikas, nukreiptas prieš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektus. Manau, net neverta sakyti iš kurios rytų kaimynės šios veikos finansuojamos, nes to nepaminėjo ir VSD.

Finansinių nusikalimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes besiaiškinanti Seimo Antikorupcijos komisija šį darbą tęsia ir ketvirtadienį – rytą sušauktas skubus komisijos posėdis. Į posėdį pakviestas generalinis prokuroras Darius Valys ir jo pavaduotojas Darius Raulušaitis, Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Juozas Kačergius, asmuo, dirbęs su poligrafu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui siūlė skubiai priimti sprendimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūno, pažyma su šiuo siūlymu buvo išplatinta aukščiausiems šalies vadovams, trečiadienį po Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio sakė skubiai į ją liudyti iškviestas Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

[papildyta 20:00] Portalo Balsas.lt žiniomis, į posėdį atvykęs G. Grina nesugebėjo paaiškinti, kai kurių prieštaravimų tarp jo ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio versijų dėl galimo informacijos apie banką „Snoras“ nutekėjimo ir aukštų FNTT pareigūnų atleidimo, remiantis VSD parengta slapta pažyma. Ketvirtadienį nuo devynių ryto vėl vyksiančiam komisijos posėdžiui pozicijas ministrui, saugumo vadovui ir Generalinei prokuratūrai gali tekti derinti naktį.

Finansinių nusikalimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes besiaiškinanti Seimo Antikorupcijos komisija šį darbą tęs ketvirtadienį – rytą šaukiamas skubus komisijos posėdis. Į posėdį planuojama kviesti generalinį prokurorą Darių Valį arba jo pavaduotoją Darių Raulušaitį, Prezidentės vyriausiąjį patarėją Joną Markevičių, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių plk. Juozą Kačergių, asmenį, dirbusį prie poligrafo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina sako, kad kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus dienoraščių knygoje VSD paslapčių nebuvo atskleista. „VSD įvertino knygos turinį pagal savo kompetenciją, kiek priklausė pažiūrėti, ar neatskleistos VSD paslaptys. Įvertinę visą medžiagą mes neradome priežasčių, kad galėtumėme teigti, jog buvo atskleistos VSD paslaptys.

Karininko uniformą ir darbą krašto apsaugos sistemoje iškeitęs į civilinius drabužius ir Valstybės saugumo departamento vadovo postą, Gediminas Grina imasi pertvarkų. Jo teigimu, dabartinės VSD struktūra nepritaikyta žvalgybai. „Pirmiausia reikės VSD pritempti prie žvalgybos tarnyboms būdingos institucinės struktūros, nes šiuo metu, mano manymu, struktūra yra „ministerinio pagrindo“. O VSD dirba kitokiais pagrindais“, - „LNK“ žinioms sakė G.Grina.

Pirmadienį priimdama naujai paskirto Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos priesaiką Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad jo laukia ir nelengvas iššūkis, ir sudėtingi uždaviniai. "Ištikimai ginti Lietuvos valstybę ir tarnauti Lietuvos žmonėms - tai ne tušti priesaikos žodžiai. Tai sunkus kelias, kuriuo turėsite eiti ir kurti patikimą bei brandžią tarnybą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytu dekretu į atsargą išėjęs buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi. Pareigas naujasis VSD vadovas pradės eiti nuo balandžio 12-osios. Seimas Prezidentės teikiamai pulkininko leitenanto G. Grinos kandidatūrai į VSD vadovo pareigas vienbalsiai pritarė balandžio 1 dieną.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamai pulkininko leitenanto Gedimino Grinos kandidatūrai į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigas. Ketvirtadienį už tokį nutarimą vieningai balsavo 127 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Būsimasis VSD vadovas sulaukė palaikymo ir komplimentų iš visų Seimo frakcijų. Tačiau daugiausia parlamentarai linkėjo jam atsilaikyti prieš politikų spaudimą ir būti mažiau matomam televizijos ekranuose bei laikraščių puslapiuose.

Kitą savaitę Seime vyksiantis balsavimas dėl naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo, tikėtina, gali sužlugti. Nei valdančioji dauguma, nei opozicija nuomonės apie prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomo kariškio Gedimino Grinos kandidatūrą aiškios nuomonės kol kas nepareiškė. Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, komentuodamas artėjančius svarbius balsavimus Seime, G. Grinos skyrimo, regis, nelaiko reikšmingu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nėra nacionalinio saugumo politiką formuojanti institucija, teigia į jos vadovus pretenduojantis pulkininkas leitenantas Gediminas Grina. Svarbiausiais VSD veiklos aspektais jis įvardina informacijos rinkimą, apdorojimą ir pateikimą vartotojui, žvalgybos produktų ir vartotojų rato apibrėžimą ir duomenų apsaugą. Pasak G. Grinos, VSD turėtų vykdyti valstybės vadovo ir institucijų pavedimus.

Premjeras ir krašto apsaugos ministrė neskuba vertinti Prezidentės pateikto naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pulkininko leitenanto Gedimino Grinos kandidatūros. R. Juknevičienė teigia, kad kaip kariškis G. Grina vertintinas teigiamai, tačiau apie jo tinkamumą eiti VSD vadovo pareigas kalbėti per anksti. A. Kubilius sako iš viso G. Grinos dar nepažįstąs.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujuoju Valstybės saugumo departamento vadovu Seimui teikia pulkininko leitenanto Gedimino Grinos kandidatūrą. Antradienį šalies vadovė pasirašė atitinkamą dekretą. Pagal Konstituciją, saugumo tarnybos vadovą skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu. "Jeigu gausiu Seimo pasitikėjimą, pirmas dalykas, kuri turėčiau padaryti - įvertinti situaciją, kas ten yra.

Amerikiečiai labai gerai vertina operacijoje Afganistane "Enduring Freedom" šiuo metu dalyvaujančius Lietuvos specialiųjų pajėgų karius. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) viešintis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius tai išgirdo iš Tampoje (JAV, Floridos valstija) įsikūrusio Jungtiniame štabo (CENTCOM) vado generolo Tommy Frankso (Tomio Frenkso). Šis štabas yra atsakingas už operacijų planavimą Vidurio Azijos regione, jo vadas padėkojo už Lietuvos paramą kovoje su tarptautiniu teror...