Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė.
VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja.
„Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Kas yra mūsų kaimynas Rytuose, visi puikiai žinote. Kiekvienas asmuo, kuris turizmo ar verslo tikslais vyksta į Rusiją, kažką tai daro, vadinasi, tai automatiškai gali būti traktuotina kaip grėsmė, nes niekas nežino, ką jis ten daro, niekas nežino, ką jis ten veikia, niekas nežino, kas su juo kalba“, – sakė G.Grina, žurnalistų paklaustas apie Darbo partijos vadovų ryšius su Rusija.
„VSD tikrai tokių dalykų negali išsiaiškinti. Mes gyvename nežinomumo situacijoje. Mes žinome faktus, kuriuos ir jūs visi puikiai žinote, kas kur važiuoja, kas kur skrenda, o kas ten nuvažiavus vyksta, yra kitas klausimas. Arba koks grįžtamasis ryšis“, – sakė G.Grina.
Jis pabrėžė, kad žvalgybos institucijos, priešingai nei teisėsauga, vadovaujasi kaltumo prezumpcija.
„Mes viską pradedame nuo kaltumo prezumpcijos. Teisėsauga aiškinasi, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Mes nuo pat pradžių įtariame, kad žmogus gali būti kaltas, ir tada tik aiškinamės, kad jis tikrai nekaltas“, – kalbėjo VSD generalinis direktorius.
Prezidentė praėjusią savaitę pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios Darbo partijos vadovams įtaką gali daryti Kremlius. Šią savaitę ji patikslino konkrečiai kalbėjusi apie partijos įkūrėją V. Uspaskichą. Dėl sukčiavimo nuteistas V. Uspaskichas pastaruoju metu dažnai lankosi Rusijoje, kur gyvena dalis jo giminaičių. Seimo valdyba V. Uspaskichą yra išleidusi į asmeninę kelionę ir kovo 11–19 dienomis. V. Uspaskichas teigia, kad byla prieš jį inicijuota politiniais motyvais. Ketverių metų laisvės atėmimo bausmę jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.
----------------
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi Gediminu Grina aptarė 2013 m. VSD veiklos ataskaitą.
Tai pirmieji VSD veiklos metai pagal naująjį 2012 m. priimtą Žvalgybos įstatymą. Tačiau, pasak Prezidentės, departamentas vis dar nepradeda dirbti pagal naujo įstatymo nuostatas. Net VSD interneto svetainėje cituojami seno, jau negaliojančio VSD įstatymo, o ne jį pakeitusio Žvalgybos įstatymo VSD uždaviniai.
Tuo tarpu naujojo Žvalgybos įstatymo 6 ir 7 straipsniai įpareigoja žvalgybos institucijas ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje ir gali turėti įtakos visuomeniniams, politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiamas valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.
Šalies vadovės teigimu, VSD 2013 m. veiklos rezultatai rodo, kad departamentas atlieka ne visas įstatyme numatytas funkcijas, ypač kontržvalgybos srityje.
Pasak Prezidentės, tiesiogiai už grėsmių valstybės saugumui prevenciją atsakingo VSD vadovas turi nevengti atsakomybės, o nedelsiant organizuoti darbą taip, kad būtų įvertinami ir šalinami visi valstybės saugumui kylantys rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės. Tai įpareigoja 2012 m. priimtas naujas Žvalgybos įstatymas.
Neatidėliotini veiksmai ir atsakingas požiūris į Žvalgybos įstatyme numatytas funkcijas ypač svarbūs dabar, kai dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Lietuvos pašonėje - Kaliningrade susiduriame su realiomis grėsmėmis mūsų valstybės saugumui.
Taip pat VSD vadovas įpareigotas kaip galima aiškiau ir suprantamiau apie valstybės saugumui kylančias grėsmes viešai informuoti visuomenę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
