„Šauktinių klausimas valstybėje neturėtų būti krizių valdymo įrankis“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė naujai įkurtos Pulkininkų asociacijos vadovas Eugenijus Vosylius, pabrėždamas, kad šis klausimas turi būti svarstomas besilaikant nuoseklios pozicijos.
Vienas asociacijos valdybos narių buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina penktadienį spaudos konferencijoje sakė, jog „labai aiškiai matosi“, kad nacionalinio saugumo klausimais politinės partijos kartais tampa „savo pačių žodžių įkaitais“, blaškosi.
Nuo nepriklausomybės laikų veikusi privalomoji karo tarnyba buvo sustabdyta 2008 metais, o 2015 metais buvo grąžinta penkmečiui politiniu sutarimu. Seimas rudenį turėtų nuspręsti, ar pratęsti šaukimą į kariuomenę ir po penkerių metų.
Investicija į šauktinius užtikrins valstybės egzistavimą
Asociacijos valdybos narys Vaidotas Malilionis teigė, kad grąžinta nuolatinė privalomoji karo tarnyba yra adekvati reakcija į šiandieninę geopolitinę situaciją, tačiau taip pat tvirtino, jog šaukimas į Lietuvos kariuomenę šalyje turi būti nuoseklus.
„Investicija į ją (šauktinių tarnybą) yra investicija į valstybės egzistavimą“, - nurodė V.Malilionis.
Į asociaciją susibūrę atsargos karininkai pranešė siekiantys, kad visų parlamentinių partijų programose atsirastų „deramas dėmesys“ nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams.
„Tai ir gynybos finansavimas, taip pat sieksime, kad būtų kreipiamas dėmesys į žvalgybos finansavimą Lietuvoje, taip pat šauktinių klausimas yra be galo svarbus. Yra klausimų, kurie susiję ir su į atsargą išeinančių karių integracija į visuomenę“, - teigė asociacijos vadovas E.Vosylius.
Pagalbos prašo politinės partijos
Trečiadienį įsteigtoje asociacijoje kol kas yra šeši nariai, jie visi sudaro organizacijos valdybą, o pačią įstaigą ketinama plėsti. Tai atsargos pulkininkai Eugenijus Vosylius, Vaidotas Malinionis, Audrius Demenius, Sigitas Butkus, Antanas Plieskis ir pulkininkas Gediminas Grina.
„Jeigu jūs pažiūrėtumėte į 2012 partijų rinkimines programas, pamatytumėte, kad, ko gero, dvejose yra daugiau mažiau skirta dėmesio nacionaliniam saugumui ir gynybai“, - sakė E.Vosylius.
„Kitų partijų programose yra arba dvi eilutės, arba visai nėra“, - pridūrė jis.
Atsargos karininkas teigė, kad šiuo metu dvi politinės partijos kreipėsi į asociaciją su pagalbos prašymu. Jis tų partijų neatskleidė, motyvuodamas, kad asociacija „nori bendradarbiauti su visomis politinėmis partijomis“.
Pritaikys užsienio praktiką
Pulkininkų asociacija žada siekti, kad nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai būtų diskutuojami rimtai, netaptų vien spekuliacijomis rinkimų kampanijoje.
„Vienas iš mūsų siekių, kad partijos vieningai kalbėtų nacionalinio saugumo klausimais ir kad tai netaptų rinkimų batalija. Tai nėra mokesčių, tai nėra pensijų klausimas. Gynyba yra bendrasis interesas, tai visus mus liečia“, - sakė valdybos narys G.Grina.
Tuo metu E.Vosylius apgailestavo, kad bent tris kartus per Lietuvos nepriklausomybės metus įvykus rinkimams ir į valdžią atėjus kitoms partijoms teko kardinaliai keisti gynybos sistemos planavimą.
Pulkininkų asociacijos nariai numato bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei konsultuoti Lietuvos politines partijas padedant įgyvendinti nacionalinio saugumo ir gynybos politikos formavimo tikslus.
Atsargos pulkininkas V.Malinionis sakė, kad užsienio valstybėse būdinga, jog kariniai ekspertai pataria parlamentams gynybos klausimais, tuo metu Lietuvoje tokia praktika nėra išsivysčiusi.
„Tai yra tam tikra prasme pavojus, nes labai svarbi valstybėje organizacija neturi tam tikrų kompetencijų. Mes manome, kad pats laikas į tai atkreipti dėmesį“, - teigė V.Malinionis.
Patars strateginiais klausimais
Asociacija taip pat švies visuomenę nacionalinio saugumo ir gynybos tema, skatins domėjimąsi ir plės visuomenės supratimą apie nacionalinio saugumo ir gynybos problematiką. Asociacijos nariai tikisi, jog geresnis šios srities supratimas paskatins visuomenę įsitraukti į svarbių klausimų, susijusių su nacionaliniu saugumu ir gynyba, svarstymą.
E.Vosylius teigė, asociacijos narių tarnybos metu ir gynybos koledžuose Lietuvoje bei užsienyje įgytos žinios pasitarnaus Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimui.
G.Grina pabrėžė, kad pulkininkų asociacija neplanuoja tapti taktinio lygmens ekspertais. Jie žada padėti priimti strateginio lygio sprendimus, kurie būtų daromi atsižvelgiant į „nacionalinio saugumo interesą“.
„Mes nepretenduojame aiškinti, kokio kalibro ginklus pirkti“, - sakė G.Grina.
