Įtarimai dėl galimo šnipinėjimo pareikšti neįvardytam asmenų tinklui, vienas jų – A. Paleckis. Anot generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, tokia žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei pačias jautriausias vietas, tarp kurių yra ir taip vadinama 1991 metų sausio 13-osios byla.
Tyrimo baigtis miglota
Valstybės saugomo departamento vadovas Gediminas Grina pažymi, kad šiame procese galimos kelios baigtys, kurios priklauso nuo teisėsaugos surinktų įrodymų svarumo.
„Jeigu yra surinkti įrodymai, kad [A. Paleckis] gavo užduotis, finansavimą, tada, manau, kad jis nesunkiai bus neteistas. Bet, jeigu tokių įrodymų nelabai yra, arba jie nepakankamai tvirti, tada visaip gali baigtis“, – tv3.lt kalbėjo G. Grina.
Anot buvusio saugumo vado, vien pasakymo, kad įtariamasis rinko informaciją prieš Lietuvą neužtenka, nes „kiekvienas žmogus gali rinkti informaciją, kokią tik nori“.
„Rinkti informaciją bet kas gali. Tai ir mes galime, ir ambasados renka. Mes kalbame apie tai, ar jis gauna formaliai užduotis ir atlyginimą už tai, jeigu kalbame apie informacijos rinkimą. Kitas dalykas, taip pat gali būti užduotys ir ardomajai veiklai vykdyti. Bet tą irgi reikia įrodyti. Čia daug yra delikačių dalykų, viskas nėra taip paprasta, kaip su kokiu paprastu nusikaltėliu – pagavai ir aišku“, – pastebėjo G. Grina.
Šnipinėjimas yra karas
A. Paleckio sulaikymas G. Grinos nenustebino. Bet paklaustas, ar A. Paleckis gali būti laikomas Kremliaus užverbuotu agentu, buvęs saugumo vadas juokėsi, kad jis turbūt yra „pats juokingiausias [agentas]“.
„Rimti agentai po gatvę nevaikšto“, – juokėsi G. Grina.
Buvęs saugumo vadas sakė, kad šnipinėjimo užkardyti neįmanoma, nes jis vyksta nuolat ir niekada nesustoja.
„Mes jį traktuojame kaip nusikalstamą veiką pagal straipsnius. Šnipinėjimas yra procesas, čia yra karas. Jis niekada nesustoja. Kad kažkoks vienas žmogutis nuteisiamas, tai absoliučiai nieko nereiškia“, – kalbėjo G. Grina.
Siekė įtakos politikoje
Pristatydamas tyrimą žiniasklaidai, E. Pašilis pažymėjo, kad Rusijos žvalgybos organizacijai įtariami šnipinėję asmenys yra „vienaip ar kitaip susiję su politinėmis partijomis“. Tačiau nėra įrodymų, kad tai būtų parlamentinės partijos.
Tuo metu G. Grina neatmeta galimybės, kad A. Paleckis galėjo ieškoti ir ryšių Seime. Juoba, kad A. Paleckis priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, o Seime dirbo 2004–2007 metais. Tiesa, iš LSDP politikas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe pašalintas 2008-aisiais.
„Visi visuomeniškai aktyvūs asmenys bando prieiti prie sprendimų priėmėjų. Jeigu kalbame apie parlamentą, Seimą, natūralu, kad visi stengiasi prieiti prie Seimo narių, kurie balsuoja. Tai manau, kad, jeigu Paleckis nebūtų bandęs to daryti, tai būtų daugiau negu keista“, – teigė G. Grina.
Vėliau A. Paleckis nesėkmingai Siekė mandato Seime 2008, 2012 ir 2016 metais.
A. Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“.
