Baltarusijos valstybinė televizija parodė laidą, kurioje buvo teigiama, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisakė dalyvauti 70-ųjų Didžiojo Tėvynės karo metinių minėjime Breste dėl to, kad jam būtų „gėda žiūrėti į akis“ Rusijos veteranams.
Baltarusija – atakuoja, o Rusija – ignoruoja?
Laidoje buvo pabrėžiama, kad Rusijoje veteranai gyvena skurde, o kareivių kapų niekas neprižiūri. Politologai įsitikinę, kad ši laida buvo politiškai užsakyta.
Minskas, esantis gilioje ekonominės krizės duobėje ir tiesiogiai priklausantis nuo Maskvos, kažkodėl nevengia provokuoti Rusijos valdžios. Analitikų manymu, pažeminta Baltarusija taip elgiasi iš nevilties. Ekonomistų teigimu, kreditas, kurį Minskas gavo iš prokremliško Antikrizinio fondo, yra niekingai mažas, kad galėtų išspręsti baltarusių problemas.
Minėtųjų metinių dieną A. Lukašenka dalyvavo gedulingame renginyje Bresto tvirtovėje ir viešai išreiškė nusivylimą D. Medvedevu.
Didieji Rusijos televizijos kanalai, savo ruožtu, demonstratyviai ignoravo Breste vykusias iškilmes. Pirmasis kanalas vietoj iškilmių Bresto tvirtovėje apsiribojo reportažu iš gatvių, kuriose vyko „tylos“ akcija prieš ekonominę valdžių politiką.
Kritikuojami tiek oligarchai, tiek valdžia
Baltarusių kritikos susilaukė ir Rusijos oligarchai, kurie „rėžia sparną apie Baltarusijos nuosavybės gardžius kąsnelius“ ir tik A. Lukašenkos dėka šalies turtai lieka liaudžiai.
Taip pat Baltarusijos žiniasklaida tvirtino, kad nepaisant Rusijos valdžios pretendavimo į baltarusių resursus, pati ji nesugeba padaryti tvarkos savo šalyje, būtent dėl to Rusijoje vėl prasidėjo niokojantys gaisrai.
Karą pradėjo Rusija?
Dar praėjusių metų vasarą Rusijoje startavo informacinis karas prieš A. Lukašenką, kurio priežastimi tapo Baltarusijos narystė Muitų sąjungoje ir eilinė vija „dujų kare“.
2010 m. Liepos 4 d. Rusijos televizija NTV parodė dokumentinį filmą „Krikšto batka“, kuriame A. Lukašenka buvo kaltinamas fiziniu savo oponentų šalinimu ir diktatūros įsteigimu šalyje.
Šio informacinio karo įkarštyje Baltarusijos žiniasklaida parengė interviu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašvili, kuris tradiciškai sukritikavo Rusijos valdžią.
Po to sekė dar dvi „Krikšto batkos“ serijos.